Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Kultūra
Sportas
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Deklaracijų centras iškils Neravų gatvėje 

   Mūsų savaitraštis jau informavo, jog kitąmet Neravų gatvės plynėje, netoli nuo parduotuvės "Liepaitė", bus pradėtas statyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Deklaracijų apdorojimo centras. 


Pirminiai Deklaracijų apdorojimo centro kontūrai Neravų g.

   Tokį centrą įkurti sumanyta kitąmet prasidėsiančio visuotinio turto ir pajamų deklaravimo išvakarėse.
Konkurse Deklaracijų apdorojimo centrui įkurti dalyvavo kone visos šalies Savivaldybės, bandydamos prisivilioti respublikinės reikšmės įstaigą, kurios statyba bus realizuota valstybės lėšomis, be to, darbą joje gaus apie 150 vietinių žmonių.
   Savo pasiūlymus Valstybinės mokesčių inspekcijos Deklaracijų apdorojimo centro statybos (rekonstrukcijos) vietos nustatymo komisijai pateikė ir Druskininkų savivaldybė. Kadangi šios įstaigos statybos atranka vyko dviem kryptimis - atskirai buvo nagrinėjami siūlomi žemės sklypai ir pastatai, mūsų Savivaldybė pateikė keletą variantų. Pirmajam buvo siūlomi sklypai Neravų gatvėje - arčiau parduotuvės "Liepaitė" ir truputėlį tolėliau bei rekonstruoti sanatorijos "Saulutė" ir miesto ligoninės atitinkamus korpusus.  Gegužės 10 d. minėtoji komisija apsisprendė Deklaracijų apdorojimo centrą statyti, nes rekonstrukcijos darbai, tarkim, administracinio pastato Telšių mieste, ties kuriuo komisija apsistojo, kainuotų daugiau kaip 600 tūkst.Lt palyginus su šio centro naujos statybos kaina.
   Gegužės 28-ąją Druskininkų savivaldybė gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą, jog įvertinus pagrindinius šios statybos parinkimo kriterijus, nutarta Deklaracijų apdorojimo centrą statyti 63 arų sklype Druskininkuose, Neravų g. 8. Tai lėmė sklypo dydis, jo ekologinė ir geologinė būklė, juridinis sklypo parengtinumas laiko atžvilgiu, sklypo perdavimo sąlygos, atstumas iki darbo vietos, inžinerinės komunikacijos, vietinės bedarbystės lygis, kvalifikuotos darbo jėgos būklė (Druskininkų darbo biržos siuntimu jau ir bus paruošta daug kompiuterininkų), orientacinė statybos kaina ir kt. 
   Birželio 5 d. Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Druskininkų savivaldybės mero potvarkiu, kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją suteikti skubos tvarka neterminuotam laikotarpiui naudotis 63 arų (0,6300 ha) ploto valstybinės žemės sklypu Neravų g. 8 Deklaracijų apdorojimo centro pastatui statyti. Savivaldybė pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai techninius sklypo Neravų g. 8 duomenis, reikalingus Deklaracijų centro projektui, kuris bus užbaigtas šiais metais. Nors dar nežinia, kaip atrodys galutinis centro statinys, tačiau manoma, jog jis bus iš 2-iejų korpusų, administracinio ir darbinio, iš kurių vienas, ko gero, bus 2-aukštis, kitas - 3-aukštis. Preliminari Deklaracijų apdorojimo centro statybos darbų sąmata - apie 12,5 mln. Lt. 

"Druskonio" inf. 




  Temos, pasiūlytos skaitytojų:
Apie namelius skolininkams 

   Į "Druskonyje" paskelbtą informaciją apie Savivaldybės norą šalia Druskininkų nupirkti kelis namelius su minimaliais patogumais šeimoms, neįstengiančioms susimokėti už komunalinius patarnavimus, atsiliepė Kastė Vaičaitienė. Ji nemano, kad tai išeitis spręsti įsiskolinusiųjų problemą. Anot laiško autorės, pirmiausia Savivaldybei reikia stengtis, kad žmonės turėtų darbą, nes bedarbiams labai daug tokių namelių reikės nupirkti. Be to, tame pačiame namelyje apsigyvenusi nedirbanti šeima neįstengs ir malkų nusipirkti, ir už elektrą susimokėti, ir nepilnamečius vaikus išlaikyti. "O ką Savivaldybė darys su tuščiais butais, iš kurių didžiausi skolininkai bus iškraustyti?"- klausia K.Vaičaitienė. Moteris guodžiasi, kad Druskininkuose netgi 45-erių metų sulaukusio žmogaus niekas nenori į darbą priimti kaip per seno.

 

  Tiriama genocido byla

   Druskininkų m. apylinkės prokuratūroje atliekamas parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl genocido. Archyviniais dokumentais nustatyta, kad dėl Vyto Treigio, gim. 1923 m., veiklos žuvo arba buvo suimti apie 40 Lietuvos partizanų ir jų ryšininkų. Šioje veikloje su V.Treigiu bendradarbiavo ir Kazys Bukauskas, gim. 1923 m., tarp partizanų turėjęs slapyvardį "Seklys", o MGB - "Gudas".
   Asmenys, ką nors žinantys ar nukentėję nuo V.Treigio, kurio partizaninis slapyvardis buvo "Karvelis", o kaip MGB agento - "Jurginas", kviečiami kreiptis į Druskininkų m. apylinkės prokuratūros 1 kab. arba paskambinti tel. 52391, 52987, 52373.  Taip pat prašomi atsiliepti asmenys, ką nors žinantys apie partizanų Povilo Danulevičiaus, Kazio, gim. 1910 m., turėjusio slapyvardžius "Daugirdas" ir "Danielius", bei Juozo Krušo, Jono, gim. 1930 m., slapyvardžiu "Vyturys", žuvimo aplinkybes 1952-aisiais, apie Vlado Janulevičiaus žūtį bei "Beržo" ir "Grūdos" partizanų būrių likvidavimą.

"Druskonio" inf.

  

  Namų turto draudimas - saugumo garantas
   Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko 7.542 gaisrai, kurie padarė 6,6 mln. litų nuostolių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų padaugėjo 52,06 proc., o nuostoliai padidėjo 10,63 proc. Kita visuomenei aktuali problema yra didėjantis nusikalstamumas. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2001 m. įregistruota beveik 80.000 nusikaltimų. Iš jų vagystės sudaro daugiau negu pusę visų nusikaltimų (49.000). 
   Tokia statistika skatina Lietuvos gyventojus pasirūpinti savo turto apsauga ir kreiptis į draudimo bendroves.
   Pernai draudimo bendrovė "ERGO Lietuva" šalies gyventojams, apsidraudusiems turtą, išmokėjo daugiau kaip 1,5 mln. litų. Anot Druskininkų generalinės agentūros vadovo Vytaro Juozaponio, dažniausi draudiminiai įvykiai yra vagystės, apiplėšimai gatvėje ir gaisrai. 


   Atėjus vasaros sezonui, gaisrų ir vagysčių dar padaugėja, todėl bendrovė "ERGO Lietuva", skatindama gyventojus pasirūpinti savo turtu, nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos taiko itin palankias turto draudimo sąlygas ir nuolaidas. Apdrausti standartinį dviejų kambarių butą galima už 120 Lt, o jame esantį turtą (nesudarant išankstinio daiktų sąrašo) - už 140 Lt.
   Draudimo bendrovė "ERGO Lietuva" tiek namų turto, tiek pastatų draudimą vykdo naująja turto verte. Tai reiškia, kad turto netekęs žmogus gali įsigyti naujus, analogiškus turėtiems daiktus, o patį būstą - atstatyti ar suremontuoti. Bendrovė taip pat apdraudžia ne tik namuose, bet ir su savimi nešiojamą turtą nuo nuostolių, kurie gali atsirasti dėl apiplėšimo gatvėje. 
   Kad draudėjui būtų patogiau ir kad sudaryti sutartį būtų paprasčiau, draudimo suma apskaičiuojama ne pagal namų turto daiktų sąrašą, o pagal gyvenamųjų patalpų plotą. Draudėjas privalo pasirūpinti įrodymais, kurių reikėtų draudiminio įvykio atveju, jeigu turtas dingsta arba visiškai sunaikinamas.
   Draudimas apsaugo nuo materialiųjų nuostolių nelaimės atveju
   "Jeigu žmogus jaučiasi saugus ir užtikrintas dėl būsto ir jame esančio turto, jis gali labiau susitelkti į kitus svarbius darbus ir aktyvią veiklą. Realybė liudija, jog netikėtai atsitikusi nelaimė gali atnešti daug nuostolių, svarbiausia - priversti keisti įprastą žmogaus gyvenimo būdą",- teigia generalinės agentūros vadovas Vytaras Juozaponis. Anot jo, žmogus gali pasirūpinti, kad nelaimė neturėtų tokių didelių padarinių. Geriausias pasirinkimas būtų turto draudimas.
   Mūsų buitis yra labai gausi daiktų: pradedant baldais, buitine technika, baigiant drabužiais ir papuošalais. Šiuos daiktus įsigijome po truputį, per ilgesnį laiką, o dabar, apskaičiavę jų vertę, ir patys nustebtume, kokia didelė suma susidaro. 
   Pastatas atkuriamas po nelaimės
   Siūlomas pastato - buto, gyvenamojo namo - draudimas vykdomas pastato atkuriamųjų sąnaudų pagrindu. Draudiminio įvykio atveju atstatomas arba suremontuojamas apdraustas pastatas. Pagal standartinį draudimo variantą pastatai bei statiniai apdraudžiami nuo nuostolių, kurių gali atsirasti dėl gaisro, vandentiekio, kanalizacijos, šilumos tinklų avarijos arba audros, krušos, potvynio, liūties, sniego slėgio. 
   "Draudimo sutartyje paprastai nurodoma draudimo suma yra pastato nauja vertė, t.y. analogiško pastato atkūrimo sąnaudos, įskaitant visą į pastatą tvirtai įmontuotą įrangą bei papildomas išlaidas (pvz., planavimo, žalos vietos tvarkymo)", - teigia Vytaras Juozaponis.
   Draudžiamas su savimi nešiojamas turtas 
  
"Namų turto ir pastatų draudimas yra sparčiai populiarėjančios draudimo rūšys. Tai pirmiausia lemia bendra padėtis Lietuvoje ir žmonių supratimas, kad šią riziką gali patikėti draudimo įmonei. Dažnas stengiasi mokytis iš svetimų klaidų ir nelaukti savųjų. 
Namų turto draudimo sutartimi apdraudžiamas Jūsų ir Jūsų šeimos narių turtas, esantis ne tik namuose, bet ir kurį nešiojate su savimi - rankinė, drabužiai, telefonas ir pan. O jei po draudiminio įvykio reikės keisti durų spyną ar išvežti dėl to atsiradusias šiukšles, tai taip pat mūsų paslaugos dalis", - sako Druskininkų generalinės agentūros vadovas Vytaras Juozaponis. 
   Net baldų stiklai - apdrausta rizika
  
Namų turto draudimo paslaugos papildymai gali būti stiklo draudimas (pastato išoriniai ir vidiniai įstiklinimai, baldų stiklai, veidrodžiai, akvariumai ir t.t.); rizikos paketas (viešbučio išlaidos dėl draudiminio įvykio, dviračio vagystė, elektros aparatų nuostoliai dėl žaibo įtrenkimo, elektros aparatų nuostoliai dėl įtampos svyravimų tinkle). 
   Namuose jaučiamės ramūs ir saugūs. Taip turime jaustis visada. Turime būti tikri, kad niekas nepakeis mūsų gyvenimo. Tai padaryti nesudėtinga. Jau šiandien galime pasirūpinti rytdiena.

   

  Daugsyk sugrįžęs iš nebūties

1954 m. Aleksandras Juška, tik ką atvykęs į Druskininkus

Aleksandras ir Stanislava Juškos su anūkais
   Šiandien dar nėra tiksliai suskaičiuota, kiek be kaltės kaltų tautiečių, neištvėrusių genocido ir teroro kančių, pasiglemžė Laptevų ledynai, Altajaus tarpekliai, Vorkutos šachtos ar Sibiro taiga. Druskininkietis Aleksandras Juška sako, kad ir jam ne kartą giltinė žvelgė į akis Čiukotkos lageriuose, bet nugalėti nuožmias grumtynes su mirtimi padėjo turbūt Dievo Apvaizda.

"Juodųjų dienų sakmės" 

   Nuo 1946 m. pavasario, kai aštuonioliktus metus ėjęs Telšių amatų mokyklos moksleivis Aleksandras, už veiklą pogrindinėje Lietuvos laisvės armijos kuopoje nuteistas 15 metų, atsidūrė Tolimuosiuose Rytuose, prabėgo daugiau nei pusė amžiaus, bet laikas nepajėgė iš atminties ištrinti patirto siaubo. A. Juška lyg neseniai vykusius vardina atvejus, kai jo gyvybei grėsė pavojus. To rūstaus laikotarpio neįmanoma iliustruoti nuotraukomis - zonoje sąlygų fotografuoti nebuvo, o vėlesnių metų nuotraukas, eilėraščius, relikvijas pašnekovas prarado grįždamas į Lietuvą - geležinkelio perone buvo pavogtas jo lagaminas. Į gimtąjį kraštą jaunas vyras parsivežė kitą lageryje užgyventą "turtą", kurio niekas ilgai nepajėgė atimti - sunkiai pagydomą ligą, kaulų tuberkuliozę. Ji ir buvo toji priežastis, dėl kurios be ramentų nepajėgiantį vaikščioti žmogų lagerio valdžia sutiko iš savo globos paleisti.
   Lietuvoje A. Juškai buvo nurodyta apsistoti tik tokioje vietoje, kuri būtų 101 km nutolusi nuo sienos ir tiek pat - nuo respublikinės reikšmės miesto. Komendantas, matuodamas atstumus žemėlapyje, nustatė, kad tokias sąlygas atitinka viena Panevėžio rajono gyvenvietė. Beveik metus A. Juškai teko gyventi beteisiam - buvusius politinius kalinius priregistruoti atsisakydavo, neregistruotieji negalėdavo gauti medikų pagalbos… Lagerio bendražygio Juozo Sadausko dėka A. Juška buvo pakviestas į Druskininkus, nes čionykštės statybos kontoros vadovai ieškojo gero dyzelinių variklių priežiūros specialisto. Jau 48 metus A. Juška save vadina Druskininkuose gyvenančiu žemaičiu.
  1975 m. A. Juška parašė prisiminimus, dėl jų ne kartą buvo saugumiečių tardytas. Pernai išleistoje politinių kalinių prisiminimų knygoje "Juodųjų dienų sakmės" yra ir A. Juškos autobiografijos momentų. Beje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro skelbtame šio leidinio pavadinimo konkurse druskininkietis nurungė net 43 varžovus.
   A.Juška kai kuriuos gyvenimo lageryje epizodus sutiko papasakoti ir "Druskonio" skaitytojams. Į klausimą, ar negaila uždarytos jaunystės, pašnekovas atsakė, kad stodamas į pogrindinę organizaciją, žinojo, jog už Lietuvą teks kentėti. Tikėjimas ateitimi ir padėjo jam išlikti.

Burtai lėmė gyventi

   Atvežtas į Krasnoarmeiskį, įsikūrusį užpoliarėje, Čiukčių kalnyne, Aleksandras buvo paskirtas kasti šurfus - pusantro metro gylio ir metro pločio duobes. Nusilpusiam žmogui - tai katorgiškas darbas: stingdo 45 laipsnių speigas, nuo rūko ledėja skurdūs drabužiai, o dar ir kriminaliniai nusikaltėliai, vadinamieji "blatniakai", kurie per dienas šildosi prie laužo, reikalauja ir jų normą vykdyti.
Kartą nuobodžiaujantys "tranai" nusprendė organizuoti dirbančiųjų protesto akciją, kad darbas šaltą dieną būtų nutrauktas ir brigada anksčiau nustatyto laiko parvesta į lagerį. Žiaurus randuotas "blatniakas", pravarde Čiūda, pakvietęs arčiau dirbusius 5 kalinius, tarp jų ir Aleksandrą, pasiūlė dviems iki nuogumo nusirengti ir pastovėti ant kalnelio. Pamatęs, kad savanorių protestuoti nėra, paliepė savo bendrininkui paruošti burtus: išėmus penkis degtukus, dviems nulaužti galvutes. Kalinys, ištraukęs degtuką be galvutės, turės nusirengti.
   Pirmam burtus liepė traukti ukrainiečiui, bet šis neskubėjo. "Iš mūsų tyčiotis nevalia!" - smogė Čiūda nepaklusniajam peiliu į krūtinę. Tai buvo mirtinas dūris. Pasmerktieji suprato, kad padėtis beviltiška - 2 iš jų žus arba nuo peilio, arba nuo šalčio. Burtus pakišo kitiems kaliniams. Totorius ištraukė trumpą degtuką, o Aleksandras - su galvute.
   Kol konvojus apsisprendė brigadą rikiuoti, du išrengti kaliniai mirtinai sušalo. Atneštus prie laužo juos dar bandė gaivinti, bet veltui…

Išgelbėjo klaida

   Dėl vitaminų stokos lageryje daugelis susirgdavo skorbutu. Nuo jo ne tik dantys iškrisdavo, bet ir kojų sąnariai pradėdavo girgždėti, o vėliau taip susirakindavo, kad judėti buvo įmanoma tik keliais arba keturiomis. Ne vieną į kapus nuvariusi liga neaplenkė ir Aleksandro: jautė greit susiriesiąs į šunį. Bet nuo šios grėsmės išgelbėjo atsitiktinumas.
   Aleksandras privalėjo iš sandėlio į dirbtuves kas trečią dieną gabenti dyzelinį tepalą. Kartą atkimšęs statinę, pajuto malonų kvapą, o tepalas buvo nepanašus į naftos produktą - skaidrus ir skystas. Mechaniku dirbęs rumunas gerai mokėjo angliškai. Perskaitęs užrašus ant taros, iš netikėtumo jis suplojo delnais: statinėje buvo aukščiausios rūšies vitaminizuotas augalinis aliejus!
Pasirodo, prieš keletą metų pavasarinis potvynis buvo užtvindęs centrinius sandėlius, vanduo tuomet sunešė maisto produktų ir techninių skysčių statines į vieną pastato kampą. Vandeniui nuslūgus, atsargas darbininkai vėl išrūšiavo, bet, pasirodo, padarė klaidų.
   Žinantieji apie radinį kurį laiką kas rytą paslapčia išmaukdavo po stiklinaitę aliejaus ir netrukus pajuto jo teigiamą poveikį - skorbutą nugalėjo.

Gyvybė - ant kortos

   Oficialiai lošimas kortomis lageryje buvo uždraustas, tačiau kriminaliniai nusikaltėliai draudimo nepaisė. Kai kurie, pralošę viską, ką buvo apsirengę, atimdavo iš kitų kalinių geresnius drabužius. Kai iš skarmaluotų neliko ką plėšti, "blatniakams" savotiška pramoga tapo lošimas iš žmogaus gyvybės. Tai buvo baisi loterija, nes nukentėdavo niekuo dėtas politinis kalinys, kurio eilė prie maisto atitikdavo lošėjų ištartą skaičių.
   Kartą prasilošęs "blatniakas" pribėgo prie lietuvio, stovinčio netoli Aleksandro, ir palietęs jo petį, ketino atskleisti savo kėslus. Tačiau žmogus žaibiškai smogė niekadėjui nudaužto butelio šuke. Pataikė į akį - banditas neteko regėjimo, nes ir šiaip matė tik viena akimi. Sudribusįjį šoko kelti draugai, o kiti banditai puolė pasipriešinusį drąsuolį. Šiam į pagalbą atėjo bendratautiečių brigados. Prasidėjo žiaurios muštynės, peraugusios į skerdynes, nes vagys turėjo peilius, tačiau kai ką pasislėpę dėl gynybos jau nešiodavosi ir politiniai kaliniai. "Blatniakai", supratę, kad teks ir jiems nukentėti, nubėgo pasiskųsti enkavėdistams. Muštynių metu valgis liko be priežiūros, tad vieni rankomis, kiti indeliais skubėjo kabinti balandą. Besigrūdant prie maisto statinių kilo šurmulys. Netrukus subėgę tvarkos sergėtojai per garsiakalbius įsakė visiems gulti ant žemės. Kad kaliniai greičiau paklustų, pradėjo šaudyti virš galvų. Tuos, kurie skubėjo pasitraukti į nuošalesnę vietą, pasivydavo kulkos - enkavėdistai įtūžę nebeatskyrė globojamų "blatniakų" nuo eilinių.
   Riaušių rezultatai buvo siaubingi - prie vartų lavonvežiai išrikiavo apie 400 žuvusiųjų.

Vanduo žudikas

   Birželio viduryje Nachodkos įlankos lageryje mirtingumas padidėjo vos ne dvigubai. Užėjus neregėtam karščiui, nuo nudegimų atsiverdavo pūlingos žaizdos, medikai saulės smūgio ištiktųjų negalėdavo išgelbėti. Vandens statines šturmuodavo "blatniakai", o kitiems kaliniams ne visada jo užtekdavo. Enkavėdistai matė netvarką, bet daugiau vandens neparūpindavo, tik dvigubai sustiprino lavonų surinkėjų brigadą, kad numirusieji zonoje neužsigulėtų.
   Kaliniai, kankinami troškulio, mainė duoną į vandenį. Taip elgėsi ir Aleksandras, bet po poros dienų pajuto didelį silpnumą: svaigo galva, pynėsi kojos, o troškulys nė kiek nemažėjo. Todėl kaip ir daugelis besikankinančiųjų lagerio smėlyje rankomis išsikasė šulinėlį. Zonos lygis buvo tik šiek tiek aukštesnis už Japonijos jūros lygį, tad pusmetrio gylio šulinėlyje vandens kaip mat prisirinkdavo. Kaliniams atrodė, kad tai - jų išsigelbėjimas, bet sūraus vandens poveikis, pasirodo, buvo priešingas. Pradėjus gerti, susilaikyti buvo neįmanoma. Užpuolusi dizenterija tirpdė paskutines jėgas, ir žmonės nebepajėgdavo nuo šulinėlio atsitraukti. Nueiti pasiimti maisto davinį nebepajėgė ir Aleksandras. Sunykusį, leisgyvį jį pastebėję du jaunuoliai lietuviai prievarta atitraukė nuo šulinėlio. Visą savaitę Vytas ir Donatas juo rūpinosi ir globojo, būdami fiziškai stipresni, po kąsnį savo duonos atiduodavo, kol pastatė Aleksandrą ant kojų.

Prisikėlė lavoninėje 

   Karščiams įsisiautėjus, dieną kaliniams leisdavo užeiti į baraką, bet ten jie ilgai neužsibūdavo - po stogu karaliavo blakės. Žmonės sprukdavo į kiemą, o čia nebuvo kur pasislėpti nuo alinančios saulės. Vieną dieną Aleksandrui pasijutus blogai, jo draugai suskato ieškoti medikų pagalbos. Pakeliui į ligoninę Aleksandras prarado sąmonę. Gydytojas, pažvelgęs į atneštąjį, ėmė jaunuolius plūsti, kad į ligoninę gabena atšalusius lavonus.
   Vidurnaktį Aleksandras atgavo sąmonę, Pajuto, kad ant jo krūtinės guli žmogus ir labai slegia, trukdo kvėpuoti. Pajudinęs jo ranką, suprato, kad tai lavonas. Apsidairęs pamatė esąs brezentinėje palapinėje tarp daugybės numirėlių. Du negyvėliai gulėjo dar ir ant jo kojų. Pabandė nustumti tą, kuris slėgė krūtinę, bet išeikvojęs jėgas vėl nugrimzdo į nebūtį. Po kurio laiko atsitokėjęs mintyse bandė dėlioti įvykius, svarstė, kaip galėjo nutikti, kad jis štai atsidūrė lavoninėje. Bijodamas, kad lavonvežiai subadys kaip mirusį, stengėsi atsikelti, bet jėgų stigo. Staiga atsivėrė lavoninės durys ir vidun įėjo žmogus baltu chalatu bei Aleksandro draugai Donatas ir Vytas. Kaip vėliau paaiškėjo, Vytas, prabilęs vokiškai, įgijo vokiečio gydytojo palankumą ir šis sutiko surasti į ligoninę pakliuvusį, bet nežinia kur paguldytą lietuvį.
Aleksandras atsigavo šlakstomas vandeniu, netrukus gavo ir atsigerti. Prie jo palinkęs senukas stebėjosi, kas galėjo gyvą, tik sąmonės netekusį jaunuolį į lavoninę išnešti. "Esi menkutis, bet stiprios dvasios vyras, pasveiksi", - tikino Aleksandrą gydytojas.

Sprogo laivas 

   Kai apyaušriu suskambo gongas, lagerio gyventojai suprato, kad įvyks kažkas svarbaus. Netrukus kalinius jau tikrino komisija ir atrinktiems prievarta bruko batus, pasiūtus iš padangų. Pagal rūpinimąsi apavu galima buvo spręsti, kad laukia kelionė į šiaurę.
Kalinių rikiuotę varė į uostą, kuris buvo už 3 kilometrų. Du trečdaliai kolonos jau sėdėjo laive, likusiems žygeiviams tereikėjo uolą apeiti, bet rikiuotės gale žingsniuojančio Aleksandro kojos jau buvo švininės, tad jis nusprendė šalikelėje pailsėti. Staiga už uolos, uosto pusėje, į dangų iškilo didelis juodas stulpas ir pasigirdo kurtinantis trenksmas. Oro banga nušlavė žmones nuo kelio. Nustėrę jie žiūrėjo į dangų, kur stulpas jau virto milžinišku medžiu. Enkavėdistai gūžėsi, o kaliniams, iškentusiems lagerio pragarą, mirti nebuvo baisu. Link lagerio žaibiškai artėjo didelis debesis. Po kelių minučių iš dangaus keistai ūždami ėmė kristi daiktai ir lavonai, pradėjo lyti naftos lietus, juodai nudažydamas žmones ir viską aplinkui… Netrukus paaiškėjo, kad sprogo laivas, kuriuo kaliniai turėjo išplaukti. Jo triumuose buvo pakrautos sprogstamosios medžiagos.
   Likimas ir šį kartą A. Juškai suteikė malonę.

Užrašė Nijolė PASERBSKIENĖ

 

  Į Meilės salą žmonos neplukdė

Džiaugsmas įveikus Nemuno vingį
   Centro "Dainava" entuziastai, įkvėpinėjami direktoriaus Z.Streikaus, sukonstravo dar vieną laivą. Apie pirmojo jų laivo "Imperial", praėjusiais metais šlovingai plaukiojusio Savivaldybės vidaus vandenyse, keliones "Druskonis" nemažai rašė. Šiemet centro "Dainava" flotilę teisėtai papildė laivas "Mauritanika", jau užregistruotas Lietuvos vidaus vandenų inspekcijoje.

   Birželio 7 d. "Mauritanika" sėkmingai atlaikė bandomąjį plaukimą Nemunu nuo prieplaukos ties Mizarais iki Fizioterapijos gydyklos bokšto. Nežiūrint į tai, kad šįkart plaukti pasiryžusių centro "Dainava" darbuotojų upeivystės įgūdžiai pasirodė menkoki (kai kurie irklais makalavo į visas puses), abu laivai skros Nemuną per tradicinę "Dainavos" dieną. Reikia pasakyti, kad bandomojo plaukimo metu įgulai grėsė tik viena rimta nelaimė - vos nenuskendo kineziterapeutės Ramunės sportbačiai, kurių didvyriškai gelbėti šoko stalius Vaidas. 
   Atsikvėpti "Mauritanika" buvo sustojusi Meilės saloje. Pamačiusi filmuotą medžiagą apie upeivių nuotykius šioje saloje, mero pavaduotoja K.Miškinienė pasiūlė ten surengti Robinzonų žaidimą. Paklaustas, kodėl gi į Meilės salą neplukdė savo žmonos Danutės, "Mauritanikos" kapitonas Z.Streikus kvatodamas paaiškino, jog ši sala jų meilei per maža. 
   "Bandomasis plaukimas parodė, jog mes pastatėme tobulą laivą", - džiūgavo centro "Dainava" darbuotojai. Ir ne veltui - parplaukę upeiviai "Mauritaniką" čia pat ant kranto išrinko dalimis tarsi lego, o tai, kas liko, draugiškai parstūmė į dislokacijos vietą.s

"Druskonio" inf.

 

  Saulės takas - atstatytas
   Į "Druskonio" straipsnį "Dvikojai vandalai Saulės take" atsiliepė Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkio direktorius Vytas Lastovka, informavęs, jog birželio pradžioje Saulės takas atnaujintas šio Savivaldybės padalinio iniciatyva per viešųjų darbų programą. Atstatytos pavėsinės, tilteliai, liepteliai, išvalyta Ratnyčios upės vaga nuo sumestos į vandenį medienos ir šiukšlių, sutvarkytos laužavietės. Įkasti stulpai ir pakabinti ženklai, draudžiantys prie Ratnyčios upelio privažiuoti automobiliais. Direktorius pripažįsta, jog apsaugoti atstatytą Saulės taką nuo dvikojų vandalų antpuolių sunku, tačiau tokiais atvejais gali pagelbėti visų mūsų pilietinė iniciatyva informuojant policiją apie barbarų antpuolius. Taip pat policininkai, tarkim, vasaros kursantai, galėtų dažniau užsukti į Saulės taką.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>


 

© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.