Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Savivaldybės žinios
Policijos žinios
Klausimas
Kultūra
Sportas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija


 


  Druskininkiečių metai

2001 m. 

   Praėjusiais 2001 m. Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius įregistravo 115 santuokų: 87-ias lietuvių ir 28-ias skirtingų tautybių poras. Jauniausioji metų nuotaka turėjo 15 metų, jauniausias metų jaunikis - 18 metų. Vyriausioji amžiumi per metus ištekėjusioji turėjo 79 metus; du vyriausieji vedę - 77 metus. Daugiausiai moterų ištekėjo (66), o vyrų vedė (60) nuo 21 iki 30-ies metų amžiaus. Gerokai rečiau šeimas sukuria 20-metės (9) bei amžiaus tarpsnio nuo 31 iki 40 metų (9) moterys. Tuo tarpu vyrai vesti neskuba: 2001 m. įregistruotos 23-ijų vyrų nuo 31-erių iki 40-ies metų amžiaus santuokos. Meilė aplanko ir vyresnio amžiaus žmones: ištekėjo 9-ios moterys nuo 50-ies iki 79-erių, vedė 12 vyriškių, peržengusių 50 metų. 
   Iš visų 115-os santuokų 18-ai moterų ir 27-iems vyrams tai buvo antrosios vedybos, o 4-ioms moterims ir 2-iems vyrams - trečiosios. Didesnių santuokų kolekcionierių neužregistruota. Mūsų Civilinės metrikacijos skyriuje apskaityta 11 užsienyje įregistruotų santuokų ir 5-ios įregistruotos bažnyčioje. 64-ių porų sutuoktiniai turėjo darbą, susituokė 7 pensininkų ir 7-ios studentų, 3 bedarbių poros. Didžiuma Druskininkuose susituokusių moterų (93) ir vyrų (82) turėjo spec. vidurinį išsimokslinimą, 13 moterų ir 24 vyrai - aukštąjį, 8 moterys ir 9 vyrai - nebaigtą vidurinį. Tik viena ištekėjusioji turėjo pradinį išsimokslinimą. 
   Suprantama, didžioji dauguma susituokusiųjų buvo druskininkiečiai ir Savivaldybės teritorijos gyventojai. Druskininkietes į žmonas dažniausiai ėmė lazdijiškiai (13), alytiškiai (4), varėniškiai ir kauniečiai (po 3). Be kaimynų, mūsiškės 2 vyrus susirado net tolimame Rokiškyje. Iš užsienio piliečių druskininkietės ištekėjo už 3-ijų vokiečių, 2-iejų lenkų, amerikiečio, dano, ruso, anglo, baltarusio, belgo ir norvego. Be vietinių moterų, druskininkiečiai praėjusiais metais daugiausiai žmonų (6) susirado Lazdijų rajone, po dvi Varėnos rajone ir Vilniuje. Vedė tik vieną užsienietę - baltarusę. 

   Praėjusiais metais santuokas nutraukė 72 druskininkiečių poros. Turint galvoje 2001 m. išsituokusiųjų ir susituokusiųjų santykį, galima tvirtinti, jog išsiskiria daugiau nei pusė porų. Pavojingiausias šeimyninės darnos amžius - nuo 31-erių iki 40-ies metų, kuomet nutraukė santuokas didžiausias porų skaičius (32 vyrai ir 31 moteris). Mažiau skiriasi jaunesni, nuo 21 iki 30 metų (18 vyrų ir 21 moteris), bei vyresni nuo 41-erių iki 50-ies metų (po 10 vyrų ir moterų) ir nuo 51-erių iki 60-ies metų (11 vyrų ir 9 moterys). 2001 m. jauniausias išsituokė turėdamas 22-ejus metus bei jauniausia - 21-erių metų. Vyriausias išsiskyręs buvo 66-erių, vyriausioji - 63-ejų metų. Pirmąją santuoką nutraukė 61 vyras ir 68 moterys, antrąją - 11 vyrų ir 4 moterys. Gyvenimo keliai išsiskyrė 60-ies lietuvių porų, 2-iejų - rusų ir 10-ies skirtingų tautybių porų. 
   Po vieną vaiką turėjo 17 porų, po 2- 26 poros, 3 vaikus - 1 pora, 28 poros vaikų neturėjo. Po tokių skaičių šiukštu tvirtinti, jog atsakomybė už vaikus sąlygoja šeimyninę darną. 
   Daugiausiai porų (8) išsituokė po 12-os bendro gyvenimo metų, 6-ios poros - po 6-erių santuokos metų, po 5-ias poras po 4-erių, 5-erių, 16-os metų šeimyninio gyvenimo. Išsiskyrusieji kartu išgyveno trumpiausiai - 1-erius metus, ilgiausiai - 35-erius metus. 

   2001 m. įregistruoti 183 naujagimiai. Mergaičių (91) ir berniukų (92) gimė beveik vienodai. Iš jų - 169 lietuvių, po 3- lenkų ir baltarusių, 1- ukrainiečių tautybės. 8-ių tautybė nenurodyta. 1-ojo vaiko susilaukė 44 šeimos, 2-ojo - 36, 3-iojo - 4, 4-ojo - 3, 5-ojo -2, 6-ojo ir 9-ojo - po vieną šeimą. 
   Jauniausios amžiumi motinos buvo 5-ios 16-metės, jauniausias tėvas - 19-metis. Gimdyti įmanoma sulaukus 44-erių metų (tokio amžiaus buvo vyriausioji motina), o vyriausiojo tėvo 49-erių metų amžius įrodo, jog naujagimio susilaukti nėra amžiaus ribos. Tiek vyrų (82), tiek moterų (112) vaisingiausias amžius nuo 21-erių iki 30-ies metų, kai dažniausiai susilaukiama vaikų. Abi lytys aktyvios ir nuo 31-erių iki 40-ies metų: 43 tokio amžiaus moterys pagimdė vaikus, net 57 šios amžiaus tarpsnio tėvai susilaukė naujagimių. 11 vyrų, įkopusių į penktąją dešimtį, likimas tėvyste apdovanojo, tuo tarpu motina tapo tik viena moteris, peržengusi 40-ies metų ribą. 
Praėjusiais metais pagimdė 25 vienišos motinos nuo 16-os iki 34-erių metų amžiaus. Tarp vienišų motinų pirmauja 16-metės (5-ios), toliau seka 18-metės (3) ir 19-metės (3). 7-ios vienišos motinos kūdikius pasigimdė jau būdamos brandžiame ketvirtame dešimtmetyje. 
   Daugiausiai tėvų (129) ir motinų (143) turėjo spec.vidurinį išsimokslinimą, 14 tėvų ir 12 motinų turėjo aukštojo mokslo diplomus, 15 tėvų ir 28 motinos buvo nebaigę vidurinio mokslo. Abu tėvai turėjo darbą 113-oje šeimų, abu bedarbiai - 8-iose šeimose, naujagimio sulaukė 14 moksleivių ir studenčių, 3 studentų, 2 invalidų šeimos. 
   2001 m. įregistruoti tokie retesni naujagimių vardai: mergaičių - Orinta, Livija, Evita, Odeta, Morta, Dorotėja, Lukrecija, Alicija, Tautgailė, berniukų - Nojus, Anri, Morkus, Rapolas, Eivydas, Klaudijus, Hilarijus, Aronas, Titas, Daumantas, Adas, Emilis. 
Druskininkų miestą papildė 126 naujagimiai, Leipalingio seniūniją - 33, Viečiūnų seniūniją -24 naujagimiai. 

   Kaip bebūtų apmaudu, tačiau praėjusiais metais Druskininkuose įregistruota 300 mirčių. Palyginkite su gimimų skaičiumi ir įsitikinsite, jog mūsų sparčiai mažėja. Druskininkų mieste mirė 188 asmenys, Leipalingio seniūnijoje - 68, Viečiūnų seniūnijoje - 30, kitų -14. 
   Druskininkų mieste mirė 102 vyrai ir 86 moterys. Iš jų jauniausias vyras turėjo 23 metus, jauniausia moteris -37 metus. Vyriausiasis amžiumi velionis su mumis atsisveikino sulaukęs 102 metų, vyriausioji - 95-erių. Dažniausiai miršta vyrai nuo 61-erių iki 80-ies metų (54 atvejai), o moterys nuo 71-erių iki 90-ies metų (55 mirtys). Jei 2001 m. mirė net 12 vyrų nuo 51-erių iki 60-ies metų, tai tokio amžiaus mirusių moterų tebuvo tik 3. Jei praėjusiais metais mirė 10 41-erių-50-ies metų vyrų, tai tokio amžiaus moterų buvo tik 3. Galima daryti išvadą, jog vyrų amžius sparčiai trumpėja ir neprilygsta moterų išgyventam amžiui. 
   Druskininkų mieste praėjusiais metais mirė 168 pensininkai, 14 dirbančių asmenų, 5 bedarbiai, vienas studentas. Pagal tautybę: 143 lietuviai, 16 rusų, 14 lenkų, 8 baltarusiai, 4 ukrainiečiai, 2 žydai, 1 latvis. 
   Mūsų mieste daugiausiai gyvybių pasiglemžė širdies ligos (91), vėžiniai susirgimai (37), hipertenzinė liga (10), aterosklerozė (7) ir t. t. Net 5 asmenys, iš jų viena moteris, pasikorė. 
   Viečiūnų seniūnijoje praėjusiais metais mirė 18 vyrų ir 12 moterų: 25 lietuviai, 4 lenkai, 1 rusė. Jauniausieji vyrai buvo naujagimis ir 17-metis, moteris - daugiau kaip 60 metų. Daugiausiai vyrų (7) mirė 71-80 metų, moterų (7) - 81-90 metų. Mirė 23 pensininkai, 3 bedarbiai, 2 dirbantys, moksleivis ir naujagimis. Daugiausiai gyvybių anapus nusinešė širdies ligos (11) vėžiniai susirgimai (7), plaučių ligos (3) ir kt. 
   Leipalingio seniūnijoje praėjusiais metais mirė 38 vyrai ir 30 moterų. Jauniausieji velioniai - 6 mėnesių naujagimis ir du 39-erių metų vyriškiai, jauniausios - naujagimė ir 3-ejų metų mergaitė. Vyriausieji - 93-ejų metų vyras ir 102 metų moteris. Mirė 57 pensininkai, 6 bedarbiai, 2 dirbantys, 3 vaikai. Nuo širdies ligų mirė 17 vieciūniškių, nuo vėžio - 9, nuo aterosklerozės - 15, plaučių ligų - 4, 2 vyriškiai pasikorė. 
  Druskininkuose įregistruota 14 mirčių asmenų, atvykusių į mūsų miestą iš Lazdijų (6), Varėnos (4), Alytaus (1), Šalčininkų (1), Lenkijos (1). Visi, išskyrus vieną, pensininkai. 8 iš jų mirė sutrikus širdies veiklai, 3 - dėl plaučių ligų. 

Pateikė Savivaldybės 
civilinės metrikacijos skyrius




  Temos, pasiūlytos skaitytojų 

Muziejus ar ekspozicija? 

   Mūsų redakcija gavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Druskininkų skyriaus kreipimąsi, priimtą vasario 3 d. įvykusiame visuotiniame skyriaus susirinkime. Jis įpareigojo PKTS Druskininkų skyriaus Tarybą kreiptis į "Druskonio" redakciją prašant paaiškinti miesto visuomenei, kodėl praėjusio laikraščio numerio straipsnyje "Kultūrai trūksta scenos" Politinių kalinių ir tremtinių muziejus buvo klaidinančiai įvardintas kaip "rezistencijos ir tremties reliktų paroda". 
   "Druskonis" savo ruožtu aiškina, jog laikraštyje Rezistencijos ir tremties relikvijų muziejus taip ir buvo įvardijamas, tačiau Savivaldybės tarybos posėdyje sausio 25 d. miesto meras R.Malinauskas, remdamasis juridiniais dokumentais, informavo, jog niekur oficialiai ši įstaiga neužfiksuota kaip muziejus, o visur kaip ekspozicija. Vienas muziejaus kūrėjų PKTS Druskininkų skyriaus pirmininkas G.Kazlauskas "Druskoniui" sakė, jog visuomeninė organizacija "Atmintis", iš PKTS perėmusi Rezistencijos ir tremties relikvijų muziejų, savo įstatų, įregistruotų Savivaldybėje, tiksluose ir uždaviniuose kaip pagrindinę savo veiklą nurodo plėsti ir turtinti Rezistencijos ir tremties relikvijų muziejų, vadovaujantis Lietuvos muziejų įstatymu. Jis priminė, jog čia vyksta moksleivių ekskursijos, susiburia politiniai kaliniai ir tremtiniai paminėti svarbių datų, kaip, pavyzdžiui, Sausio 13-osios ir kt. 

Trečiąkart užpila vanduo 

   Ramutė Rėkienė, gyvenanti Sveikatos g.28-30, pateikė redakcijai savo prašymą, adresuotą "Druskininkų butų ūkis" direktorei, informuodama, jog jau trečią kartą jos butą užpila lietaus kanalizacija. Anot laiško autorės, ji jau du kartus savo lėšomis remontavo butą ir tvarkė elektrą, nors finansinė jos šeimos būklė yra kritiška, nes pati esanti 3-ios grupės invalidė, viena auginanti nepilnametį sūnų. R.Rėkienė reikalauja, kad butų ūkio bendrovė sudarytų komisiją, kuri apžiūrėtų jos butą ir atlygintų materialinę žalą. Jei butų ūkio bendrovė nesiims taisyti stogo ir lietaus kanalizacijos, ji kreipsis į teismą.

Reikalingi el. pašto adresai

   Esu 1-os grupės invalidė. Namuose turiu kompiuterį, elektroninį paštą, tačiau pasinaudoti praktiniame gyvenime negaliu, nes nėra adresų, o juos gauti nelengva.
   Prašyčiau Jūsų laikraštyje paskelbti valstybinių įstaigų, Sodros, mokesčių inspekcijos, vaistinių, medicinos įstaigų ir kt. elektroninio pašto adresus.
   Redakcijos prierašas: kadangi glaudžiais ryšiais su visuomene suinteresuotos visos jūsų minimos žinybos, "Druskonis" prašo šias organizacijas savo elektroninio pašto adresus atsiųsti mums į redakciją (druskonis@is.lt) iki vasario 14 d.

Gėrį kurkime kartu

Aldona URBONAVIČIENĖ 
Lopšelio-darželio "Žibutė" auklėtoja

   Augindami mažą vaiką, tėvai svajoja, koks jis bus užaugęs - garbingas, sąžiningas, darbštus žmogus. Tam reikia daug kantrybės ir meilės. Stebiu darželio, kiemo vaikus ir ko tik nematau: laužomos medžių šakos, mindomi vabalėliai, skriaudžiami draugai, visa tai palydint keiksmažodžiais. Iš kur vaikuose tiek pykčio, žiaurumo, neapykantos? Juk kiekvienas mokome savo atžalas būti draugiškais, neskriausti silpnesnių, mylėti gamtą. Ugdytojų triūsas nueina perniek, jei tėvai namuose nerodo pavyzdžio, nemoko gerbti artimųjų, draugų, mokytojų, senų žmonių. Dažnai tenka girdėti tėvų pastabas auklėtojai, girdint vaikui. Tačiau jie nekreipia dėmesio, kai jų vaikas skriaudžia draugą, negražiai elgiasi grupėje, apsimesdami, jog nieko nevyksta. Didelę įtaką mums, suaugusiems, turi televizija, spauda. Ten - daug dėmesio smurtui, o juk visa tai netrukdomi žiūri vaikai. Mielieji, ugdykime vaikuose gėrį kartu, kad senatvėje jie mums būtų paguoda, ramstis ir užuovėja. 

 

  Investiciniai projektai: jau įgyvendinti ir būsimieji
Algirdas SVIRSKAS 
Savivaldybės administracijos 
Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas


   Druskininkų savivaldybės Taryba ypač daug dėmesio skiria kurorto veiklai stabilizuoti. Siekdama padidinti kurorto patrauklumą, skatindama atvykti ilsėtis, gydytis bei sportuoti šalies gyventojus bei užsienio svečius, Savivaldybė parengė Kurorto plėtros programą, pagal kurią pagrindinė Druskininkų kurorto funkcija išlieka reabilitacinis gydymas maksimaliai išnaudojant dėkingas gamtos sąlygas, mineralinio vandens ir purvo išteklius. Numatoma iš esmės gerinti teikiamų paslaugų kokybę, išplėsti jų sandarą orientuojantis tiek į pavienius asmenis, tiek į šeimas. Plėtojama nauja kurorto veiklos sritis - rekreacinis - pažintinis turizmas siekiant maksimaliai panaudoti apylinkių gamtinį, etnokultūrinį ir istorinį potencialą.

Kuo galime džiaugtis 

   Jau šiandien Druskininkų bendruomenės nariai, kurie nori arba kuriuos domina, gali pamatyti, kaip žingsnis po žingsnio įgyvendinamos Druskininkų savivaldybės politikų idėjos, parengti investiciniai projektai. Na, o kurie viską mato tik pro juodus akinius, tų neįtikins jokie skaičiai ar darbai.
   Vien tik per pastarąsias kelias savaites pristatyti trys investiciniai projektai Savivaldybei priklausančiuose objektuose. Amatų mokykloje užbaigtas bendras Švedijos firmos SCANIA bei Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos "Gelbėkit vaikus" projektas "Automobilių mechanikų mokymo dirbtuvių atidarymas". Šiuolaikiškos mokymo klasės įrengimas kainavo 565 tūkst. Lt. Pagal 2000 metų administracinę reformą mūsų savivaldybei perduotas buvusio vaikų lopšelio - darželio pastatas Darželio g. 5, Neravuose. Kad ankstesnėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būtų įrengtos gamybinės patalpos, neužteko elektros galingumo. Iš valstybės investicijų programos 2000 m. pabaigoje gauta 150 tūkst. Lt elektros galingumui padidinti iki 100 kW. Įgyvendinus Vietinių užimtumų iniciatyvų projektą, pastate Darželio g. 5 įsikūrė siuvimo akcinės bendrovės "Dobilas" filialas. Šiam projektui įgyvendinti 315 tūkst. Lt skyrė Respublikos Vyriausybė, o 345 tūkst. Lt - SAB "Dobilas" lėšos. Įkurtos 55 darbo vietos. Dauguma darbuotojų yra siuvėjos, pusė iš jų - vieciūniškės. 2002 m. sausio 25 d. atidarytas Druskininkų sporto centras. Nebaigtas pastatas Sporto centrui įrengti, 2000 m. pabaigoje nupirktas valstybės investicijų programoje numatytomis valstybės lėšomis, įrengtas    Savivaldybės biudžeto lėšomis. Tik turėdami moderniai įrengtą Sporto centrą sulauksime sportininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Jame numatyta rengti ir masinius kultūros renginius.
   Savivaldybė jau turi sanatorinio gydymo patirties. Perėmusi bankrutavusios viešosios įstaigos Druskininkų fizioterapijos gydyklos pastatus, per trumpą laiką įsteigė naują viešąją įstaigą, atnaujino gydyklos veiklą, įkūrė 44 naujas darbo vietas ir vėl teikia kompleksą paslaugų sanatorijų pacientams, miesto svečiams. Parengtas gydyklos rekonstrukcijos projektas (apie 10 mln. Lt), kuris pradėtas įgyvendinti 2002 m. vasario 1 d. Rangovas darbus turėtų baigti 2003 m. birželio 1 d.

Objekto pardavimas trunka metus 

    2000 m. pradžioje Savivaldybė nutraukė sutartį su valstybės įmone Valstybės turto fondu (VTF) dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pardavimo. Pagal šią sutartį VTF pasilikdavo 10 proc. privatizuojamojo objekto vertės. Investicijų ir turto valdymo skyrius, atlikdamas šias funkcijas, tokiu būdu sutaupė 200 tūkst. Lt, kuriuos galima panaudoti miesto infrastruktūrai gerinti.
   Šiuo metu turto privatizavimo darbą atlieka Savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyrius, įkurtas 1999 m. balandžio pabaigoje. Skyrius įgyvendina investicijų pritraukimo ir skatinimo politiką, atsižvelgdamas į patvirtintas Savivaldybės plėtros prioritetines sritis, rengia investicines programas ir projektus, perima Savivaldybės nuosavybėn Respublikos įstatymais, Tarybos sprendimais priskirtą turtą bei vykdo kitas funkcijas. Vien tik 2002 m. numatyta iš Savivaldybės nuosavybės teise valdomų objektų privatizavimo gauti apie 2 mln. Lt. Daugiausiai šios lėšos bus panaudotos investiciniams projektams įgyvendinti. Norint paspartinti privatizavimo procesą, o kartu ir investicinių projektų įgyvendinimą, susiduriama su problema, kuri, deja, nepriklauso nuo Savivaldybės gerų norų. Netgi privatizuojant Savivaldybės nuosavybės teise valdomus objektus, būtinas Vyriausybės nutarimas dėl objektų įrašymo į privatizuojamųjų objektų sąrašą. Praeitais metais tokių nutarimų buvo du: vienas vasario, kitas rugsėjo mėnesį. Taigi realiai vertinant, objekto pardavimas, Tarybai priėmus sprendimą, trunka metus. 

Ketinama perimti "Vilnių" 

   Šiuo metu rengiami ir įgyvendinami tokie investiciniai projektai: jau minėtas Druskininkų gydyklos restruktūrizavimo ir atnaujinimo; vandens pramogų objektų sukūrimo, dviračių takų atnaujinimo ir naujų nutiesimo, kempingo buvusioje geležinkelio stotyje ir šalia esančioje teritorijoje, vandenvalos sistemos rekonstrukcijos ir išplėtimo bei kiti projektai. 
   Vienas iš kurorto infrastruktūrai naudingų projektų numatomas įgyvendinti 2002 m. Planuojama perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį nuostolingai dirbančios VšĮ "Vilniaus" sanatorijos naudojamą turtą bei steigėjo funkcijas. Parengti pasiūlymai dėl sanatorijos veiklos pertvarkymo ir atnaujinimo. Siūloma ne tik teikti kokybiškas medicinos paslaugas, bet ir patalpas pritaikyti viešbučio paslaugoms, "olimpiniam sporto centrui" įkurti, sportinės reabilitacijos kompleksui plėsti, trumpalaikiam bei savaitgalio poilsiui organizuoti; įtakoti gydomojo turizmo plėtrą kurorto mastu, plėtojant naujas kurorto veiklos sritis: gydomąjį rekreacinį pažintinį turizmą Druskininkų turizmo informacijos biuro pagalba; atgaivinti unikalų vienintelį Lietuvoje Gydomosios kūno kultūros ir klimatoterapijos parką.

Masiniai renginiai savaitgaliais 

   Taip pat 2002 m. rengiamas masinių kultūros renginių infrastruktūros sukūrimo projektas (1,3 mln Lt). Kiekvienais metais Druskininkuose organizuojama nemažai etnokultūrinių ir pramoginių renginių savaitgaliais, tokių kaip Kurorto šventė, "Vasaros aidai", šokių maratonas. Jie sulaukia ne tik Lietuvos regionų gyventojų, bet ir kurorte poilsiaujančių užsieniečių, besidominčių mūsų šalies tradicijomis ir papročiais, dėmesio. 2002 m. mūsų kurorte planuojama organizuoti dar daugiau masinių kultūrinių renginių savaitgaliais. Pavyzdžiui, kartu su Skandinavijos šalimis 2002 m. rugpjūčio 1-5 d. mūsų regione bus įgyvendintas stambus tarptautinis Skandinavijos dienų projektas.
   Buvusių kultūros namų (Vilniaus al. 24) fasadinėje dalyje planuojama sumontuoti stumdomą sieną ir įrengti stacionarią sceną. Taip bus sukurtos 2 scenos - mažoji ir didžioji, kuria bus galima naudotis atvėrus angą. Žiemą vidinės pastato patalpos bus naudojamos diskotekoms, vakaronėms organizuoti. Aikštėje priešais minėtą pastatą ketinama pastatyti etnografinį kaimelį, kurio viduje bus įrengtos vietos kavinėms, gatvės prekybai, tautodailininkų mugėms, folkloro kolektyvų pasirodymams.

Informacija perkantiems 

   
Galima pasidžiaugti, kad į kurorto objektus vis daugiau investuojama. 2000 m. investicijos buvo 3,5 mln. Lt (išskyrus privačius objektus), 2001 m. - 12,5 mln. Lt. 2002 m. numatoma 40 mln. Lt investicijų. Savivaldybės vadovai, Taryba bei Investicijų ir turto valdymo skyrius nuolat ieško galimybių gauti papildomų lėšų miesto infrastruktūrai atnaujinti. Besidomintiems Savivaldybės teritorijoje esančių objektų pirkimu ar nuoma informacija teikiama oficialiuose skelbimuose, nurodant tikslius duomenis apie organizuojamus konkursus. Taip pat tokią informaciją galima rasti interneto puslapyje www.druskininkai.lt arba kreiptis į skyriaus darbuotojus (Vilniaus al.18), 102-103 kab., tel. 5 2676, el.paštas: druskininkai@sav.lt
   Kiekvienas, investuojantis į Druskininkų infrastruktūros objektus, tampa mūsų draugu ir partneriu, suinteresuotu, kad į šį puikų kurortą sugrįžtų poilsiautojai, sportininkai ir turistai.

  


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>


 

© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.