Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Klausimas
Sportas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija


 


  Dėdė įkvėpė vyriškai profesijai

Martynas Matulevičius profesinių žinių semiasi Varšuvoje
Violeta KLIMAITĖ

   "Studentą prašom pas mane", - Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Sigitas Matulevičius tarnybine racija į savo kabinetą iškviečia Varšuvos aukštosios priešgaisrinės tarnybos mokyklos auklėtinį. Darbo specifika reikalauja atitinkamo oficialumo. Tačiau užvėrus šios įstaigos duris, trečiakursis studentas iš Lenkijos S.Matulevičiui vėl tampa mylimu sūnėnu.

Nuo šeimos nuslėpė lenkų kalbą

   "Profesiją pasirinkau, sekdamas dėdės pavyzdžiu", - šypsosi 20 metų druskininkietis Martynas Matulevičius. Tokiu sprendimu buvęs "Ryto" vid.mokyklos abiturientas nustebino savo artimuosius, o ypač senelę Klaipėdoje, kuri dar bandė bergždžiai atkalbinėti anūką nuo rizikingo darbo. Antrąkart savo gimines Martynas pribloškė, kai įstojęs į VGTU studijuoti gaisrinės saugos, laimėjo konkursą mokytis prestižinėje Varšuvos mokykloje. Pagal tarpvalstybinį susitarimą Martynas dalyvavo jau šeštoje geriausių Lietuvos studentų atrankoje. Net tėvai nesitikėjo, jog sūnus, pasiryžęs studijuoti kaimyninėje šalyje, visai neblogai moka lenkų kalbą. Ankstesnių metų konkursus dažniausiai laimėdavo vaikinai iš lenkiškų šeimų, tačiau Martyno šnekamosios bei rašytinės žinios lenkų kalba buvo puikiai įvertintos. 

Kam pasiseka, kam ne

   Varšuvos aukštoji priešgaisrinės tarnybos mokykla vertinama dėl aukšto dėstymo lygio. "Visa naujausia gaisrų gesinimo įranga patenka pas mus, o tik paskui, kai mes su ja susipažįstame, ji paskirstoma Lenkijos priešgaisrinėms dalims", - patenkintas savo studijomis netolimame užsienyje druskininkietis. Savo laisvalaikį, kaip ir mokantis vidurinėje mokykloje, Martynas skiria krepšiniui. Varšuvos mokyklos studentai dalyvauja budėjimuose, kurie jiems yra savotiška loterija. "Kam pasiseka išvažiuoti, kam ne", - jaunatvišku maksimalizmu prabyla Martynas apie tuos laimingus kolegas, kuriems per budėjimą tenka vykti į gaisrą ar kokią kitą gelbėjimo akciją.
   Prieš metus ne vienam druskininkiečiui suspurdėjo širdis, klausantis per radijo stotis ir TV kanalus žinią apie Lenkijos autostradoje žuvusius tris šios mokyklos auklėtinius iš Lietuvos. Tai buvo Martyno bičiuliai, grįžinėję į Varšuvą po trumpų atostogų namuose. Tačiau nei ši nelaimė, nei gyvenimas kitame krašte ir mokslas užsienio kalba kol kas nenumaldė vaikino ryžto siekti geriausio išsilavinimo.

Gauna minimalią algą

   Lietuvaičiai šioje Lenkijos mokykloje nesijaučia izoliuoti, nemėgstami ar kitaip diskriminuojami. Į paskaitas jie vaikšto, vilkėdami lietuvišką uniformą. Kaip ir kiti bendrakursiai iš Lietuvos, čia atsiųsti per Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą, Martynas oficialiai mokosi komandiruoto Lietuvos pareigūno statusu. Studijuodamas Varšuvoje kaip Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojas, vaikinas kiekvieną mėnesį gauna minimalios algos dydžio stipendiją. 
   Pasirinkęs vyrišką profesiją, Martynas nesijaučia dabar gyvenantis karo sąlygomis. "Tai ne armijos režimas. Nors gyvename bendrabutyje izoliuotoje teritorijoje, tačiau į miestą civiliais drabužiais galime išeiti kasdien", - studentišku gyvenimu dalijosi druskininkietis, jau antrą vasarą atlikęs praktiką namuose, savo dėdės vadovaujamoje įstaigoje. 

Širdis priklauso lietuvaitei

  Paklaustas, ar simpatiško studento galvos neapsuko žavios lenkaitės, Martynas nusišypsojęs prisipažįsta, kad jo širdis priklauso Lietuvai.
   Šią vasarą ypatingose gelbėjimo operacijose Martynui neteko dalyvauti. Tas, kas degė mūsų savivaldybės teritorijoje, liepsnojo ne jo budėjimo dienomis. Jaunuolio tarnybą Druskininkuose paįvairindavo pratybos ir puiki 3-os pamainos ugniagesių komanda.
  Pagal studijų sutartį Martynas, baigęs mokslus Varšuvoje, privalės mažiausiai 5 metus atidirbti jį mokytis siuntusioje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. 
   Kremtantis vyriškos profesijos žinias vaikinas prisipažįsta, jog darbiniai dėdės patarimai jam visada naudingi. 

Gimti namai svarbiau nei karjera

   "Mūsų darbas yra specifinis - nelaimės laukimas, stengiantis, jog ji neįvyktų. Todėl pagrindinė mūsų užduotis - prevencinis darbas su bendruomene, jog tragedija žmones aplenktų, o ne mes būtume tik jos padarinių likvidatoriais", - priduria Martyno vasaros praktikos darbų vadovas S. Matulevičius.
   37 metų S. Matulevičius, įkvėpęs sūnėną vyriškai profesijai, juokauja, kad netrukus taps pensininku. Pulkininko-leitenanto laipsnį turintis kurorto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas greitai peržengs pareigūnams taikomą ištarnautų metų barjerą, tačiau su darbu tikrai neatsisveikins. 1985 -aisiais baigęs Leningrado gaisrininkų mokyklą, 3 metus vadovavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainai Kaune, o nuo 1988 m. dirba viršininku Druskininkų tarnyboje. Anksti į šią profesiją papuolęs druskininkietis prieš kelerius metus gavo pasiūlymą vadovauti Alytaus apskrities priešgaisrinei apsaugai. Jo atsisakymas buvo labai paprastas. "Man tiesiog labai patinka Druskininkai", - prisipažino čia gimęs ir augęs S.Matulevičius.



Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.