Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Klausimas
Sportas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija


 


  Atvyks Ministras pirmininkas
   Rytoj, lapkričio 10 d., į Druskininkus žada atvykti Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas. Aukštas svečias rengiasi susipažinti su mūsų kurorto būkle, ateities perspektyvomis. Ministras pirmininkas susitiks su miesto meru, Valdybos bei Tarybos nariais, įmonių vadovais. Vėliau vyks apžiūrėti kurorto objektų, reikalaujančių didesnių investicijų, aplankys iki šiol profsąjungoms priklausiusius pastatus, kurių likimas dabar tapo neaiškus. Planuojama A.Brazauską pakviesti į "Draugystės" sanatoriją, kaip įrodymą, kad privataus kapitalo dėka kurorte įgyvendinami nauji ir gražūs sumanymai. Po to aukštas svečias vyks į Vieciūnus.
   A.Brazausko susitikimas su Druskininkų gyventojais vizito darbotvarkėje nenumatytas.

"Druskonio" inf.



  "Eglės" ir šį kartą nepirko

   Eilinį kartą nesėkme baigėsi Valstybės turto fondo bandymas parduoti "Eglės" sanatoriją. Trečią kartą viešo konkurso būdu paskelbtas didžiulio Druskininkų sveikatos komplekso pardavimas, nors ir sulaukęs susidomėjimo, ir dabar nebuvo apvainikuotas ryžtingesniais investuotojų veiksmais. Kaip teigė TF atstovė spaudai Jolanta Varapnickaitė, viena iš priežasčių - neskelbiama objekto kaina, jį parduodant viešo konkurso būdu. Pasak jos, netrukus Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriam įsigaliojus, iš karto bus nustatyta ir skelbiama tokiu būdu parduodamų objektų kaina. J.Varapnickaitės nuomone, tikėtina, jog "Eglės" sanatoriją tada bus lengviau parduoti. Turto fondo atstovė spaudai parduodamą objektą apibūdino kaip pelningai dirbantį ir investicijoms patrauklų objektą, kurio metinė apyvarta siekia 8 mln. Lt. Kaip "Druskoniui" teigė neoficialūs šaltiniai, "Eglės" sanatorija domėjosi lenkų kapitalo atstovai. Tačiau iki šiol Druskininkuose netyla gandai, jog objektą, po nesėkmingo bandymo jį parduoti kaip vieną kompleksą, dalimis tikisi įsigyti vietiniai verslininkai, ypač suinteresuoti "Žilvino" korpusu. 

"Druskonio" inf.




  Ar galios "moksleivių krepšelis"?
Rasita BOČIENĖ

   Nuo kitų metų sausio 1-osios numatoma bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reforma. Pagal nustatytus reikalavimus ir tam tikrą metodiką teko pasiruošti naujajam finansavimui pagal vadinamąjį "moksleivių krepšelį".

Kai kam pinigų truks

   Buvo įdiegta speciali kompiuterinė programa, kurioje buvo užregistruotas kiekvienas Savivaldybės moksleivis. Duomenys pateko į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ministerijos specialistai pagal mokyklos tipą, vietą, mokinių skaičių, pedagogų kvalifikaciją nustatė lėšas, kurias Savivaldybė gaus kaip "mokinių krepšelį". Šie pinigai bus skirti moksleivių ugdymui, o mokyklų ūkines išlaidas, jų aplinkos tvarkymą kaip ir anksčiau finansuos Savivaldybė.
    Tačiau peržiūrėjus ministerijos numatytą mums "moksleivių krepšelį", paaiškėjo, kad, išskyrus "Atgimimo" vidurinę bei kaimo mokyklas, visoms kitoms mokykloms pinigų bus per mažai. Lėšų pakankamai skirta "Atgimimo" mokyklai, nes joje veikia ir suaugusiųjų skyrius, kuris padidino bendrą besimokančiųjų skaičių. Leipalingio, turinti 370 moksleivių, bei Vieciūnų, kur mokosi 211 mokinių, mokyklos pagal "moksleivių krepšelį" ugdymo procesui gautų net daugiau pinigų nei iki šiol.

Idėja buvo graži

  Savivaldybės apskaičiavimu, jos teritorijoje esančioms mokykloms mokinių ugdymo procesui finansuoti reikėtų 8 mln. 126 tūkst. Lt. O pagal "moksleivių krepšelį" ministerija skyrė 8 mln. 73 tūkst. Lt. Reiškia, trūksta apie 50 tūkst. Lt. Kokia išeitis?
   Vicemerės K.Miškinienės nuomone, idėja įdiegti "moksleivių krepšelį" buvo graži - tuo būdu tikėtasi patenkinti vaikų ugdymo proceso poreikius, kartu išsprendžiant pedagogų kvalifikacijos kėlimo, vadovėlių, vaizdinių priemonių įsigijimo problemas. Tačiau išėjo kitaip. Todėl Vyriausybė siūlo kitais metais tik trečdaliu patenkinti pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir mokyklų vaizdinės medžiagos įsigijimo poreikį. Be to, Savivaldybė turėtų teisę 10 proc. pagal "moksleivių krepšelį" skiriamos sumos perskirstyti mokykloms savo nuožiūra. 2003-aisiais būtų skiriama jau du trečdaliai kvalifikacijos kėlimui ir vaizdinėms priemonėms reikalingų pinigų. Savivaldybė galėtų perskirstyti tik 5 proc. lėšų. Šitaip mokyklų steigėjui, t.y. Savivaldybei, paliekama vis mažiau teisių kištis į mokinių ugdymo proceso finansavimą. Mokyklos bus priverstos pačios sukti galvą, kaip išgyventi iš "moksleivių krepšelio".

Bus pavyzdinė mokykla

   Pasak vicemerės K.Miškinienės, naujosios finansavimo tvarkos teigiama pusė yra ta, kad visoms mokykloms sudaromos vienodos sąlygos. Šios naujovės turėtų skatinti mokyklas pasirinkti, kuo jos norėtų tapti - progimnazijomis, pagrindinėmis, vidurinėmis, mišriomis ar kitokiomis. Tuo pačiu ir Druskininkų bendruomenei tampa aktualu nuspręsti, koks mokyklų tinklas reikalingas miestui, kad mokyklos galėtų išgyventi, Savivaldybei rūpinantis tik ūkiniais jų reikalais.
   Pastebėta, kad "Ryto", "Atgimimo" mokyklų renovacija jau pradėjo duoti efektą. Tarkim, Leipalingio mokyklai šildyti šiemet numatyta 170 tūkst. Lt, kai planuojama, kad atnaujintai "Ryto" tam tikslui prireiks tik 117 tūkst. Lt. Dabar Savivaldybė svarsto, ko pirmiausia reikėtų imtis toliau modernizuojant mokyklas. Jau parengtas Leipalingio mokyklos renovacijos projektas. Tačiau Pasaulio bankas patvirtino Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir jų atnaujinimo programą. Ja siekiama, kad kiekvienoje savivaldybėje atsirastų bent po vieną modernią pagrindinę mokyklą, kuri galėtų ir pajėgtų skleisti šiuolaikinius ugdymo modelius kitoms mokykloms. Todėl visos Savivaldybės mokyklos dabar turi teisę pretenduoti ir pateikti paraiškas tapti pavyzdine mokykla ir gauti Pasaulio banko finansavimą.

Neaišku, ar galios

  "Mokinių krepšelis", deja, neapėmė papildomo ugdymo įstaigų, kurių mūsų mieste yra trys - sporto, dailės bei muzikos mokyklos. Savivaldybei jas išlaikyti šiemet prireiks daugiau nei 1 mln. Lt. "Krepšelyje" taip pat nenumatytas ikimokyklinių įstaigų finansavimas. Keturiems Savivaldybės darželiams šiemet prireiks 2 mln. 240 tūkst. Lt.
   Tačiau tuo metu, kai Savivaldybė pasiruošė šiai reformai ir sulaukė patvirtinimo, kad nuo kitų metų mokiniams ugdyti gaus finansavimą, pasigirsta vis daugiau pedagogų, miestų bendruomenių, Seimo narių abejonių. Mat paskaičiavus pagal šį metodą, pinigų mokykloms pritrūktų visoje šalyje. Jau kyla klausimas, ar šis daug pastangų pareikalavęs "moksleivių krepšelis" išvis bus taikomas. 
   Tokiu atveju šio didelio darbo nauda būtų tokia, kad lieka metodiniai nurodymai, kaip tiksliau apskaičiuoti finansinius Savivaldybės mokyklų poreikius. Be to, planuojama nuo kitų mokslo metų mokytojams mokėti ne už dirbtas valandas, kaip buvo iki šiol, o įvesti etatinį pedagogų apmokėjimą. Tam Savivaldybė taip pat turi ruoštis.

  Lobis Birutės gatvėje

A.Svirsko rastą spaudą įvertins archeologai
Violeta KLIMAITĖ

   Savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas su savo žmona Birutės gatvėje statomo namo rūsyje iškasė lobį. Tiksli jo vertė kol kas nežinoma.

Sensacija istorikams

   Tai - greičiau sensacija istorikams, kadangi daugumai mūsų lobis reiškia atkastus caro laikų auksinius ar žydų paliktas brangenybes. Specialus spaudas su Vyčio ornamentika, kurį A.Svirskas kartu su žmona aptiko, lygindami smėlį, išneštą iš namo rūsio, patvirtina istorinę tiesą, jog per Druskininkus ėjo Vytauto kelias. 
   Prieš 2 metus tvarkant netoli aerouosto naujai statomo namo rūsį, Aldona Svirskienė pastebėjo vyro išneštame smėlyje keistą moliu aplipusį daiktą. Kadangi moteris seniai domisi istorija, nepraeina nei pro vieną praeitimi kvepiantį mažmožį, nuojauta jos ir šį kartą neapgavo. 
   Nukrapštę nuo radinio nešvarumus, Svirskai įsitikino, jog rado dalelę istorijos. Per daug nesigilindami į vertę, radinį jie tiesiog pasidėjo namuose ir nesuko galvos, kokią saugo paslaptį šis metalo daikčiukas. Tačiau sagos dydžio radinį vieną dieną savo istorijos mokytojui parodė Svirskų dukra šešiolikmetė Indrė. "Ryto" gimnazijos auklėtinė išgirdo, jog kelerius metus jų namuose dulkėjęs daikčiukas gali būti 15- 16 amžiaus spaudas, kokius naudojo aukšto luomo žmonės, užspausdami vašką ant laiškų. Panašius spaudus mergina išvydo ir archeologinėje literatūroje. 

Ar turėsime savo Kernavę?

   Dienos šviesą ši istorinio lobio istorija išvydo po 2 metų, kai savo 5 centų dydžio radinį A.Svirskas su šeima atsitiktinai parodė miesto muziejaus direktoriui Gintarui Dumčiui. Susidomėjęs Svirskų radiniu, jis Birutės gatvėje rastą spaudą nuvežė archeologams. A.Svirskas teigia buvęs maloniai nustebintas ir net prajuokintas, kai sužinojo naujieną, jog istorikai, nustebę tokia iškasena Druskininkų senamiestyje, Svirskų 9 arų sklype pasiūlė suorganizuoti archeologinę ekspediciją. Archeologai Birutės gatvėje kol kas neįrengė antrosios Kernavės, tačiau ką gali žinoti, gal šis mažytis spaudas bus pradžia istorinei įžangai apie atrastą gyvenvietę? Juk tą vietą, kur baigiamas statyti Svirskų namas, istoriniai šaltiniai žymi kaip iki 1920 metų negyventą teritoriją. 
   Pasak Druskininkų muziejaus direktoriaus G.Dumčiaus, Istorijos instituto specialistai tiksliau detalizuos laiką, kuriam priklauso Svirskų radinys. Jo manymu, tai yra sidabro spaudas su vyčio stilizacija, būdinga Vytauto laikams.
   A.Svirskas - ne pirmasis vietinis, su istoriniu radiniu kreipęsis į muziejaus darbuotojus. Nemažai įvairių šukių, sagčių ir kitų iškasenų vietiniai istorijos mylėtojai yra gavę iš švendubrėnų. Žemę dirbantys žmonės dėl įvairių priežasčių skubėjo su savo radiniais: vieni parduoti, kiti - išsaugoti istorijos šukes ateities kartoms. Tačiau kokios bebūtų priežastys, svarbiausia, pasak G.Dumčiaus, jog istorinės vertybės pasiektų specialistus.

 

  Močiučių vienatvė vienkiemiuose 
Arūnas ZURLYS 

86-erių metų Angelė Balčiūtė iš Miciūnų su vieninteliu savo gynėju šuneliu Meškiu

   Nežinodamas vargiai atrastum Druskininkų savivaldybės teritorijoje išsimėčiusius vienkiemius, kuriuose gyvena vieniši senukai. Iš gimtųjų namų, gerokai nutolusių nuo kaimynų sodybų, jie niekur kitur persikelti nenori, nes čia jiems viskas sava, artima, įprasta. 

Iš namų beveik neišeina 

   "Gyvai duobės nėra, " - linguoja 86-erių metų Angelė Balčiūtė, pasiramsčiuodama kapliais, kuriuos savo rankomis pavadina. Iš savo trobelės į erdvų kiemą Miciūnų vienkiemio pamiškėje beveik neišeina, nes "ir kaulai, ir sąnariai išgraužci", todėl kojomis nepaeina, "lamatoja", kaip pati sako. Į Druskininkų socialinių paslaugų centro direktorės Ramutės Juonienės raginimą į Slaugos skyrių persikelti močiutė tik ranka numoja - "mani visi ty kemša - kapas man ty būt". Ir priduria:"Negirk dzienos be vakaro". "Jei namų kampus paliksiu, tai nieko nerasiu,"- sako senutė, prisimindama, kai vienąkart nuo jos trobesių lentas vagys nulupo. Arba škadų darželyje, kur gėles augina, atbėgę arkliai pridarytų, kaip jau atsitiko. Kaimynai toli, pagalbininkus prisišaukti sunku, nes artimiausioji sodyba tik vasaromis atgyja, kai grybautojai suvažiuoja. Vandens ir malkų jai grybautojai prineša, o kaip bus žiemą, vienas Dievas težino. Anksčiau ją kaimynė Albina globojo, tačiau pagal įstatymus negaudama socialinės darbuotojos atlygio, nustojo ateidinėti. Nesibodinti žmonių močiutė Angelė dzyvinas tokiais įstatymais, nors ir visokių valdžios komedijų per radiją prisiklausiusi. Ji nesitiki, kad ją tolimame vienkiemyje kažkas iš artimiausių gyvenviečių galėtų lankyti, juolab socialiniai darbuotojai iš Druskininkų atvažiuotų. 

Viena gyvenimų apmislina 

  "Man visur gerai, - sako močiutė Angelė, kurią Aneliuke kaimiečiai visą gyvenimą meiliai vadino. - Viena nesbijau, neturiu ko bijocis, vilkas gi trobon neineis". Ramybėje nuo ryto iki vakaro būdama "visų savo gyvenimų apmislina", su šuneliu Meškiu pasikalba arba jį apibara, tačiau prisipažįsta, kad dėl ligos nervas "per visų peraina, kai kas barkšteli ar stukteli". Girdėjusi močiutė, kad į pasiligojusias kojas kaulus gelažinius deda, ir gydytojo išrašytų vaistų nuo skausmų didelį krepšį parodė, tačiau su savo dalia tiek apsiprato, kad net savo invalidumo grupe nesidomi. Labiausiai nenori, kad staigios mirties nebūt ir kad ilgam neatsigult. Prisiminė atvejį, kai eidama su pagaliais, pargriuvo, tai keturias valandas atsikelt nepajėgė. Net mylimą brolį iš kapų pagalbon šaukėsi. "Du keliai - arba vargc, arba žūc," - savo ir kitų likimus apibūdino senutė."Aisiu per slankscį, parvirsiu, užsidaušiu ir sušalsiu žiemų po biskutukų," - galvoja.

Vis brolį apverkia 

   A.Balčiūtė juokauja, jei kojos laikytų, tai ji iki 106 metų išgyventų, kaip viena tokia per radiją pasipasakojo. Be to, jos giminės daug žmonių per 90 metų perlipo. Tačiau vis už 8 kilometrų link Leipalingio kapinių žvalgosi, kur jos tėvai, brolalis, dziedai laukia. Prieš 4-erius metus, kol jos jaunesnysis brolis Boleslovas, mokslus baigęs ir mokytoju dirbęs, buvo gyvas, Aneliukė ir kitaip jautėsi, ir geriau gyveno. "Brolio gaila, geras buvo žmogus, kasdzien verkiu jį prisiminus, " - rodo ant stalo jo nuotrauką. Iki šiol jos brolio Boleslovo draugai druskininkiečiai Nedzelskiai, kuriuos vieniša senutė tarsi giminėmis vadina, ją aplanko, padeda, brolio kapą sutvarko. Savo darželyje močiutė našlaičių prisisėjusi, kad geri žmonės galėtų jas ant brolio kapo nuvežti.

Apsiėjo be šeimos 

   Po brolalio mirties dar 12 giminės nabašninkų buvo, tad močiutė dar vienišesnė liko. 
   "Savo gyvenimų an penkių jaucių skūrų galėtau surašyc," - sako žodžio kišenėj neieškanti močiutė Angelė. Didelėj šeimoj vyresne būdama, turėjo "viskų namie pasdaryc, po to už 5-ių kilometrų kolūkio darban aic". Per darbus ir biednumą taip ir neištekėjo, nors buvo kas svacino. "Nebuvo patraukimo," - aiškina, kodėl be šeimos apsiėjo. 

95-erių metų Ona Janušonienė savo sodyboje netoli nuo Ricielių 

Aklos ir vienišos dalia 

   95-erių metų Oną Janušonienę atradome laukų vienkiemyje, apie kilometras nuo Ricielių. Guvi senutė ir karvutę, ir vieną gaidį bei vištą laiko. Kitas vištas lapė išnešiojo, iš netoliese esančio miško vis atklysdavusi. "Druskonis", kartu su Socialinių paslaugų centro darbuotojomis važiuodamas šios senutės aplankyti, girdėjo, jog O.Janušonienė, būdama visiškai akla, tik po kiemą išraizgytomis virvutėmis ir tvartą, ir malkinę, ir šulinį atranda. Nors šįkart nieko panašaus nepamatėme, tačiau įsitikinome aklo ir vienišo žmogaus dalia. Karvutę močiutė į laukus išleidžia, pakabinusi jai ant kaklo varpelį, kad pagal jo skambesį žinotų, kur ji pririšta. Iš sodybos pas karvutę išeidama, prie namų palieka garsiai įjungtą radijo imtuvą, idant kelią atgalios pagal jo garsą atrastų. Jei varpelis sušlampa ir neskamba, močiutė karvutės ieškoti siunčia savo šuniuką - kur jis loja, ten ir eina. Kadangi močiutei kuo toliau, tuo sunkiau karvutę išlaikyti, ją ketina parduoti ir žiemop persikelti į PSPC Slaugos skyrių, kur išbūtų iki pavasario. 

Ypač bijo griaustinio 

   Močiutės Onos patys artimiausi giminės, t. y. pusseserės, gyvena Vilniuje, iš kur atvažiuoja bulvių pasodinti ir nukasti, ūkio darbus nudirbti. Praėjusios žiemos dvi savaites pusseserė pas ją gyveno ir padėjo. Išvykdami giminės močiutei visko priperka, nes pati ji iš savo kiemo neišeina. Trečiadieniais maisto produktų iš autoparduotuvės, sustojančios ant Ricielių vieškelio, jai atneša moteris, paimanti pieną. Močiutė apsiverkia prisimindama savo dukterį, prieš 4-erius metus mirusią nuo nelaimingo atsitikimo. Dukra, gyvenusi Ricieliuose, buvo pagrindinė motinos pagalbininkė. 
   Toli nuo vieškelio ir artimiausių kaimynų gyvendama, O.Janušonienė ne tiek blogų žmonių bijo, kiek griaustinio, kuris neseniai smarkiai į jos pirkią trenkė. Laimė, elektros laidais į šulinį nuvinguriavo, vandens siurblį susprogdindamas. 

Akių operacija nepadėjo 

   Nė nepagalvotum, kad senutei tiek metų, nes ir atmintis šviesi, ir kojos stiprios. Vasarą su giminaite 3 kilometrus iki Ricielių parduotuvės nepailsdama nuėjo ir namo sugrįžo. Pati įsitikinusi, kad ilgaamžystę per savo giminės moteris paveldėjo, kurios daugiau kaip 90 metų išgyvendavo. Tik va, akys visiškai nemato. Tiesa, krosnį užsikurdama, pastebi ryškią ugnį ir tai jai padeda neapsiplikyti. Kažkada dėl akių gliaukomos darė operaciją, po jos matė šiek tiek geriau, o vėliau vėl viskas aptemo. Jokie gydytojai nepadėjo, kai Vilniuje konsultavosi. Kai namo iš sostinės sugrįžo, ištikimiausias draugas šuo, iš namų niekur nesitraukęs ir šeimininkės staugdamas ilgėjęsis, džiaugsmu nesitvėrė. 

 

  Mokomės taupyti 

Taupyklių konkurso nugalėtojos Ugnė Adomavičiūtė ir Giedrė Laučiūtė iš LTB Druskininkų skyriaus išsinešė dovanotus ausinukus.
   11 metų Ugnė Adomavičiūtė, "Atgimimo" vid. mokyklos 5a klasės moksleivė, ir 9 metų Giedrė Laučiūtė, "Saulės" pradinės mokyklos 3 c klasės mokinė, tapo LTB Druskininkų skyriaus organizuoto taupyklių konkurso nugalėtojomis. 

   Šįmet jau 6 kartą LTB specialiai vaikams organizuoto dailės konkurso nugalėtojus Druskininkuose rinko net 2 komisijos. Iš 70 pateiktų taupyklių LTB Druskininkų skyriaus darbuotojai atrinko 8 originaliausius darbus, kuriuos galėjo vertinti visi kurorto gyventojai. Banko vestibiulyje daugiau kaip 2 savaites buvo eksponuojami vaikų darbai, o čia apsilankę žmonės į specialią balsadėžę metė savo "balsus" už jiems labiausiai patikusį darbą. 
   Kiekvienas vaikas, atnešęs taupyklę, iš LTB gavo simbolinę dovaną - banko plakatą-pamokų tvarkaraštį ir šokoladinį pinigėlį. "Šio renginio tikslas - vaiko pažintis su banku. Taupyti mes mokomės nuo mažumės, o žinoti, ką geriausia daryti su savo santaupomis, reikia iš anksto", - pasak LTB Druskininkų skyriaus valdytojo pavaduotojos V.Konstantinavičienės, jų bankas augančiai kartai siūlo specialią paslaugą itin palankiomis sąlygomis - vaikų indėlius. 
   Giedrės iš gilių ir plastilino nulipdyta taupyklė "Gedimino pilis" pelnė 51 druskininkiečio simpatijas, o Ugnės gipso darbelis "10 centų - irgi pinigas" - 58 "balsus". Lapkričio 5 d. šios mergaitės, atsiimdamos LTB Druskininkų skyriaus prizus - ausinukus, tikino, jog kitąmet tokiame konkurse dalyvaus dar su didesniu entuziazmu. Tą pačią dieną nugalėtojos - druskininkiečių taupyklės išvažiavo į Vilnių, centrinį LTB skyrių dalyvauti gražiausių Lietuvos taupyklių konkurse dėl personalinio kompiuterio, 500 Lt sąskaitos banke, lego konstruktoriaus ir kitų prizų. 

"Druskonio" inf.


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.