Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Klausimas
Sportas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija


 


  Naujajai ligoninei - jau 30 metų

Valerijus VORONINAS

   Aštuntajame dešimtmetyje daugelio Lietuvos miestų medikai galėjo tik pasvajoti apie tai, ką tuomet turėjo jų kolegos, dirbę Druskininkų ligoninėje: talpūs skyriai, ūkio patalpos, moderni medicinos įranga.

Ištakos


Ligoninės vyr. gydytojas J.Novikas su savo kolegomis

   Jau 19 a antroje pusėje kurorte yra žinomos kelių žinybų ligoninės. Pirmoji Druskininkų ligoninė pastatyta 1852 m. Prieškaryje, prie pirmųjų sovietų ir vokiečių okupacijos laikais, ligoninė veikė dab.V.Krėvės g. 8 numeriu pažymėtame name. Ji nebuvo labai pajėgi. Vietinio privačios poliklinikos gydytojo Trusevičiaus dėka druskininkiečiai gaudavo siuntimus į Gardino ligonines, kur priežiūra buvo atidesnė ir geresnis gydymas. Pokario metu Druskininkuose įsikūrė ir kurį laiką veikė karo ligoninė, kurioje buvo gydomi iš karo zonos Vokietijoje atvežti sovietų kariai. 

Turėjo vos 10 lovų

   1945 m. jau nugriautame dab. M.K.Čiurlionio g. 65 mediniame vieno aukšto name veikė sveikatos apsaugos įstaiga, kuri, tuo metu turėjusi vos 10 lovų fondą, atliko miesto ligoninės funkciją. Ir tik 1948 m. liepos mėn. miesto gimdymo namai pertvarkyti į miesto ligoninę, kuri nuo 1950 m. birželio 20 d. buvo pavaldi Druskininkų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sveikatos apsaugos skyriui. Tais metais ligoninė jau turėjo 50, o 1955 m. - 75 lovų fondą. 1955 m. kovo 3 d. prie Druskininkų ligoninės buvo prijungta poliklinika, moterų ir vaikų konsultacijos bei greitosios pagalbos stotis. Tuomet ligoninėje jau buvo 11 skyrių , keli pagalbiniai kabinetai, laboratorija. Nuo 1956 m. gruodžio 25 d. miesto ligoninė tapo pavaldi Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerijai. Miestas suskirstytas į 2 terapines ir 2 pediatrines apylinkes. 1960 m. ligoninė turėjo 100, o 1965 m. - 125 lovų fondą. Buvo kuriami nauji ligoninės skyriai, kabinetai, laboratorijos. Iki 1949 m. ligoninei vadovavo vyr. gydytojas Barskis, nuo 1949 m. iki 1951 m. - vyr. gydytojas Sigovas. Nuo 1951 m. iki 1955 m. - Ašmys, nuo 1955 m. iki 1959 m. - Ūsas, nuo 1959 m. iki 1962 m. - vyr.gydytojas Maldutis, nuo 1962 m. iki 1969 m. - vyr.gydytojas L.Bražinskas.

Pradžia 

   Senoji Druskininkų ligoninė, veikusi dab. Šv.Jokūbo g.22, jau nebetiko kuriamo visasąjunginio kurorto įvaizdžiui. Iš dalies ji ir nebepatenkino vis didėjančio bei augančio miesto poreikių. Respublikinės ir vietinės valdžios rūpesčiu1968 m. buvo padarytas naujosios ligoninės projektas. 1969 m. nauju ligoninės vyr. gydytoju paskirtas I. Novikas, pirmaisiais savo darbo metais daug dėmesio skyręs būsimajai statybai. 1970 m. pabaigoje buvo padėti pirmieji naujosios ligoninės pamatai. 1971 m. rugpjūčio mėn. pirmieji 8 ligoniai buvo paguldyti į jos terapinį skyrių, į naujas patalpas perkelta dalis chirurginio skyriaus. 1971 m. "visuomeninės apžiūros" ataskaitoje rašoma: "Kiekvienas ligoninės kolektyvo narys laisvanoriškai visuomeniniais pagrindais atidirbo po 150 valandų, įruošiant skyrius bei bendras patalpas". 

Patys valė darbo vietas

   Ligoninės veteranai, prisimindami tas dienas, pabrėždavo, jog kiekvienas privalėjo įsirengti savo darbo vietą, išsiplauti langus, atsišveisti grindis. Modernią medicinos įrangą derino iš Vilniaus atvykę specialistai. Druskininkų ligoninė iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų išsiskyrė ne tik solidžia medicinos technika, bet ir pagalbiniu ūkiu. Visiškai mechanizuota naujosios ligoninės skalbykla buvo aprūpinta 4 skalbimo mašinomis, džiovinimo agregatu, lyginimo mašina. Personalo ir ligonių patogumui įrengti liftai, įvestas radijo telefoninis ryšys tarp greitosios pagalbos skyriaus ir mašinų. Ligoninė tais metais turėjo 300 lovų fondą. 30 lovų reabilitacinis skyrius, įkurtas nervų-reabilitaciniame skyriuje, tuomet buvo naujiena. Čia buvo planuojama gydyti širdies-kraujagyslių ir sąnarių ligomis sergančius Vilniaus zonos ligonius. Be to, čia jie turėjo gauti atstatomąjį gydymą. 

Trūko med. personalo

   Ligoninei trūko med. personalo. Nors 1971 m. atvyko 10 gydytojų, kadrų problema taip ir liko neišspręsta. Ilgainiui med. personalo ir ūkio darbuotojų kolektyvas nuolat augo. Visas daugiau ar mažiau pasiruošęs ir kvalifikuotas kolektyvas, kaip pažymima 1971 m. ataskaitoje, mėnesiu anksčiau, nei buvo planuota, pradėjo darbą naujose patalpose. 
   1971 m. lapkričio pradžioje įvyko iškilmingas naujosios ligoninės atidarymas. Tai dienai atminti tuometinis Sveikatos apsaugos ministras Kleiza pasodino ąžuoliuką, kuris, nors ir persodintas, auga šalia ligoninės iki šiol. 
   1976 m. ligoninėje-poliklinikoje dirbo 68 gydytojai, 152 vid. med. personalo darbuotojai,1978 m. - 451 darbuotojas. 1969 - 1977 m. ligoninei vadovavo vyr. gydytojas J.Novikas, 1977 - 1984 m. vyr. gydytojas J.Jankauskas. Nuo 1984 m. ligoninės vyr. gydytoju pradėjo dirbti E.Žemaitis. 

Paskutinis dešimtmetis

  
Atgavus Nepriklausomybę, miesto ligoninė dar kurį laiką buvo Sveikatos apsaugos ministerijos priklausomybėje, tačiau nuo 1996 m. ji tapo pavaldi Druskininkų miesto savivaldybei.1996 m. ligoninė turėjo 295 lovų fondą. 
    1997 m. birželio 25 d. nuo ligoninės atsiskyrė poliklinika, vėliau infekcinis, slaugos ir greitosios pagalbos skyriai. Tais metais ligoninė, turėjusi 284 lovų fondą, paveldėjo senas skolas ir iki 2000 m. dirbo nuostolingai. 1998-1999 m. ji buvo priversta uždaryti savo pagrindinį pastatą. 1999 m. sausio 1 d. ligoninėje dirbo 49 gydytojai, 132 slaugos ir 134 ūkio dalies darbuotojai, 2001 m. - 53 gydytojai, 118 slaugos ir 114 ūkio dalies darbuotojų. Nuo 2000 m. vasario 6 d. ligoninei vadovauja direktorius V.Šimkonis. 

Gyvi prisiminimai

   Sudarius ir patvirtinus ligoninės restruktūrizacijos bei reorganizacijos planą, gauti pinigai, kurie įstaigai padėjo atsigauti. Šiuo metu ligoninė dirba pelningai. 
   Per 30 metų naujosios ligoninės kolektyvas atjaunėjo, bet skyriuose dar galima sutikti žmonių, prisimenančių 1971 m. įkurtuves. Turtingiausias prisiminimais yra chirurginis skyrius. Čia dirba A. ir R. Lenkučiai, J. Šerkšnaitė, N. Puronaitė. Rentgeno kabinete - V.Žebrauskienė, kardiologiniame skyriuje - G. Baliutavičienė, ginekologiniame-akušeriniame - A. Strikaitis. Visų ir neišvardinsi. Net 70 ligoninės veteranų šiuo metu tebegyvena mūsų mieste, dalis jau mus palikusių: D.Steponavičienė, V.Baliutavičius, A.Milauskaitė, L.R.Navickas, L.Pocius, J.Maslauskienė, A.Žilevičius, V.Mikelevičius, D.Tekorienė, V.Ovčinikovas, A.Kubilius, A.Jamantas, žinomas viems chirurgas J.Vyšniauskas. 



  Augustavas nori draugauti

Rasita BOČIENĖ

   Augustavo miesto Lenkijoje visuomeninė-kultūrinė draugija "Ašis", sėkmingai įvykdžiusi projektą "Dviračių takų pristatymas", spalio pabaigoje pakvietė apsilankyti projektą parėmusio centro "Dainava" direktorių Z.Streikų bei du šio centro darbuotojus. Kartu vyko ir Druskininkų turistų klubo pirmininkas, Tarybos Kurorto plėtros komiteto narys R.Stašinskas. 
   Lietuvius Augustave nustebino tai, kad lenkai dviračių takams pritaikė jau esamus miško takelius, nėra ten jokių asfaltuotų takų su suoliukais. Išleidę spalvotus savo dviračių takų žemėlapius, lenkai pateikia ir detalias trasų legendas - kur koks įdomesnis medis auga, gerai kokie nors grybai dera ar retesnis paukštis lizdą susisukęs, pateikia pavadinimus kaimų, pro kuriuos sukasi takas, ir pan. Į visa tai žiūrėdami, lietuviai priėjo išvadą, kad mes, druskininkiečiai, besiskųsdami, kad pas mus poilsiautojai neturi ką veikti, neišnaudojam turimų resursų. Galėtumėm pasiūlyti nuvykti vaizdingais keleliais kad ir į Liškiavą ar Merkinę, bet nemokam tų pasiūlymų taip pateikti, kad bet kuris, turintis dviratį ir susiradęs žemėlapį, susidomėtų ir ryžtųsi keliauti.
  Svečiai, dalyvaudami susitikime su Augustavo Tarybos nariais ir miestelėnais, išgirdo, jog Augustavo gyventojai mielai draugautų su druskininkiečiais. Todėl visi kartu nusprendė suburti iniciatyvines grupes savo miestų piliečių bendravimui kultūros, sporto bei turizmo srityse užmegzti ir skatinti. Tarkim, kasmet apie pora šimtų lenkų grupių plaukia baidarėmis Ūla. Jie kviečia šiuose žygiuose dalyvauti ir mūsų miesto entuziastus. Vieni kitus aplankyti galėtų moksleiviai, menininkai, sportininkai ir t.t. Juolab mūsų miestai kažkada, dar sovietiniais metais, bendravo ir kai kurie jų piliečiai dar išsaugojo tarpusavio pažintis.
   Besilankiusiųjų Lenkijoje nuomone, draugauti su Augustavo gyventojais mums būtų patogu ir naudinga. Pirma - nedidelis atstumas tarp miestų. Mus skiriantys 100 km leistų norint tą pačią dieną nuvažiuoti ir sugrįžti. Be to, Augustave labai išvystytos turizmo paslaugos. Šiame mieste nėra sanatorijų, didelių pramonės įmonių. Augustavo kurortas gyvena vien tik iš turizmo. Mūsų sanatorijos viena po kitos žlunga ir turime mąstyti, ką pasiūlyti atvykstantiems poilsiautojams. Todėl druskininkiečiams būtų labai naudinga Augustavo turizmo industrijos patirtis. Juk aplink savo kurortą turime puikią gamtą, daug vandenų ir privalome mokytis visa tai išnaudoti.
   Ir lenkai, ir pas juos svečiavęsi druskininkiečiai tikisi, kad pirmieji kontaktai tarp šių dviejų miestų išaugs į glaudų bei naudingą bendradarbiavimą. Tad visi, norintys bendrauti su Augustavo žmonėmis, kviečiami ateiti lapkričio 13 d., antradienį, 17 val. į Savivaldybės Tarybos salę. 




  "Dainava" rems ekstremalus
Rasita BOČIENĖ

   Lapkričio 4-5 dienomis kurorte vyko seminaras jauniesiems riedučių bei riedlenčių gerbėjams. Jo organizatoriai centras "Dainava" ir Pilietinių iniciatyvų centras pakvietė geriausius Lietuvos riedutininkus Luką ir Mantą pamokyti vietinius šio sporto entuziastus. 
   Prie šalia Senamiesčio vidurinės mokyklos neseniai įrengtos rampos abi seminaro dienas susirinkdavo po 20-30 jaunųjų druskininkiečių. Jiems vyko praktiniai ir teoriniai užsiėmimai. Lukas ir Mantas mūsiškius mokė įvairių riedutininkams žinoti būtinų taisyklių, saugumo technikos, aiškino apie šios sporto šakos varžybas, įrangą, tarkim, kuo skiriasi paprasti ir profesionalūs riedučiai. Jaunimas galėjo savo akimis pamatyti, kaip reikia teisingai treniruotis, pradedantieji išvydo pačius elementariausius judesius - kaip elgtis ant rampos, kaip išlaikyti lygsvarą. "Visi susirinkę druskininkiečiai jaunuoliai gabūs, imlūs ir po treniruočių jų lygis tikrai pakilo, - seminaro naudą įvertino Vilniaus ekstremalaus sporto klubo "Iksas" vadovas Mantas. - Pamatėme, kad visi stengiasi ir nori išmokti, nekreipdami dėmesio į skausmingus kritimus. O mėlynių šiame sporte nepavyksta išvengti niekam…" Išvykdami seminaro vadovai paliko daug metodinės, vaizdo medžiagos, interneto adresų besidomintiems riedučiais bei riedlentėmis.
   "Seminarą rengėme tam, kad Druskininkų jaunimas galėtų civilizuotai išnaudoti savo galimybes", - sakė centro "Dainava" direktorius Z.Streikus. Negana to, "Dainava" pasiruošusi remti ekstremalaus sporto klubo "Iksas" rengiamus jaunimo užimtumo projektus. Jungtinėmis pajėgomis tikimasi jau šią žiemą Druskininkuose surengti breiko varžybas ir šio šokio entuziastų mokymą. Pavasarį planuojama organizuoti atvirą Lietuvos riedučių, riedlenčių ir breiko čempionatą. Vasarą norima surengti tarptautinę burlentininkų, riedutininkų, riedlentininkų ir kitokių ekstremalaus sporto šakų entuziastų stovyklą su praktiniais bei teoriniais mokymais. Planuojama pakviesti geriausius šalies riedlentininkus atvykti, tarkim, kas savaitę į kurortą ir pamokyti savo paslapčių mūsų jaunimą. Negana to, organizatoriai jau kalba apie svajones ateinantį pavasarį mieste surengti didelį renginį, skirtą dviračių propagavimui.

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.