Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Meilės istorijos
Klausimas
Sportas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija


 


  Šokių maratonas prasideda kitą savaitę
Violeta KLIMAITĖ

   Rugpjūčio 29 - rugsėjo 1 dienomis Druskininkuose, Vilniaus alėjoje, vyks šokių maratonas. Netrukus prasidėsiančiame renginyje publiką turėtų linksminti muzikos grupės B’avarija, Malibu, Klarkas bei Rytis Cicinas. Negana to, šįmet kartu su pagrindiniu renginiu vyks valso (“Vilniaus” san. salėje) bei rokenrolo (prie Druskonio ežero) maratonai. Šie renginiai įsilies į bendrą šventės “Vasaros aidai” programą. 

Renginys - nemokamas

   Beveik 40 tūkst.Lt kainuosianti šventė publikai žada įvairių pramogų nuo tautodailės mugių iki alaus gėrimo, tarakonų, lankstymo iš popieriaus bei pušų rąstų pjovimo varžybų. Keturias dienas truksiantis renginys skiriamas besibaigiančiai vasarai ir prasidedantiems mokslo metams. Druskininkų šokių maratono 1-os vietos nugalėtojai gaus 5 tūkst. Lt, 2-os vietos- geros techninės būklės automobilį 1986 m. Alfa-Romeo (Autocentro prizas), 3-osios vietos nugalėtojai – 1 tūkst.Lt.
   Nuo praėjusiųjų šis šokių maratonas skirsis tuo, jog žiūrovai pamėgtą renginį, šįmet organizuojamą Vilniaus alėjoje, prie Fizioterapijos gydyklos, galės stebėti nemokamai. Pernai dienos bilietas į biudžeto lėšomis dalinai finansuotą šokių maratoną kainavo 15 Lt. Be to, pasikeitė renginio organizatoriai. Šįmet 11-ąjį šokių Druskininkų maratoną rengia Savivaldybės Kultūros skyrius. 

Planų staiga atsisakė

   Pastaraisiais metais vykusio Druskininkų šokių maratono organizatorius VšĮ “Garsų aruodas” vadovas V.Andruškevičius prieš kelias savaites paskubėjo informuoti respublikinę spaudą, jog šįmet tokio renginio kurorte nebus. Anot organizatorių, jie dėl įvairių priežasčių nespėjo padaryti naujos kokybės tarptautinio šokių maratono. Pasak V.Andriuškevičiaus, tradicinis šokių maratonas išsikvėpė, todėl jį daryti tokį, kaip anksčiau, nėra prasmės. 
   Iki šiol vykusių šokių maratonų organizatorius V.Andruškevičius yra Savivaldybės tarybos narys ir Kultūros komiteto pirmininkas.
Šiek tiek anksčiau sužinojusi apie pasikeitusius V.Andruškevičiaus planus, sunerimo Savivaldybė, kadangi populiarus renginys jau buvo įtrauktas į šios vasaros renginių planą. Likusi savotiškoje kvailio vietoje, renginį ji nusprendė organizuoti savo jėgomis. Juolab šokių maratonus dabar kurpia vos ne kiekvienas kaimas, o dėl pasisavintos Druskininkų šokių maratonų “auros” pretenzijas vienintelis galėtų reikšti jų pradininkas A.Šikšnius.
   V.Andruškevičiaus pateiktai programai kultūros renginius vertinusi komisija (jos narys taip pat V.Andruškevičius) šįmetiniam šokių maratonui skyrė 3 tūkst.Lt. Nors Savivaldybės užkulisiuose kalbėta, ar užimdamas aukštas visuomenines pareigas, V.Andruškevičius nepažeidė viešų bei privačių interesų (svarstant renginio projektą, jis pats svarstyme ir balsavime nedalyvavo), jaunimo laukiamas renginys be diskusijų ir šįmet gavo biudžeto paramą. 

Pažiūrėsim, pamatysim

   VšĮ “Garsų aruodas” atsisakius organizuoti šių metų maratoną, vairą į savo rankas paėmė Savivaldybės Kultūros skyrius. Naujo šokių maratono organizatoriaus - Kultūros skyriaus kompetencija bei galimybėmis rugpjūčio 20 d. Savivaldybės Valdybos posėdyje, svarstant šventės “Vasaros aidai” numatomą programą bei išlaidas, vienintelis suabejojo V.Andruškevičius, nors į savo organizuotus renginius vedančiuoju anksčiau jis dažniausiai ir kviesdavo savo kolegą, dabartinį Kultūros skyriaus vedėją V.Rekevičių. Įsileidusius į ilgą diskusiją, pavyks ar nepavyks renginys, V.Rekevičiaus vadovaujama komanda ištemps ar ne ankstesnių maratonų “lygį” ir pan., abu kolegas nutraukė meras R.Malinauskas, pasiūlęs šiuos reikalus išsiaiškinti tarpusavy. Nors V.Andruškevičius kalbėjo, tarsi iš anksto numatydamas kokybinį šių metų renginio fiasko ir sunkiai benusiplausiančią gėdą, kuri kristų būsimiems Druskininkų šokių maratonams, vis dėlto pasiūlyta palaukti ir pažiūrėti, koks tas šokių maratonas bus iš tikrųjų. 


  Ūkio ministras išgirdo mūsų argumentus
Aida ŽEMAITYTĖ

    Praeitą penktadienį mūsų mieste lankėsi ūkio ministras Petras Čėsna bei du jo pavaduotojai: Gediminas Miškinis ir Gediminas Rainys. Apie šį vizitą kalbamės su miesto meru R.Malinausku. 

- Ministrą prisišaukti į tokį mažą miestelį nėra paprasta…

- Manau, jog viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ministrai taip “pamėgo” kurortą, yra ta, jog Druskininkų miesto valdžia savo problemas pristatinėja labai karštai. Ministro P.Čėsnos vizitas buvo numatytas dar prieš keletą savaičių, bet tada prie Savivaldybės vyko piketas. Susirinkusieji kalbėjo apie vieciūniškių problemas, “Statoil” degalinę ir pan. Tai sužinojęs, Vyriausybės narys pasakė, jog į miestą nori atvykti darbiniu vizitu, o ne papolitikuoti ir pasirodyti geresniu. 

- Supažindinote ministrą su miesto problemomis?

- Pagrindinė vizito tema – Vieciūnų problemos sprendimas. Nuvažiavome į vietą, apžiūrėjome pastatus, pasikalbėjome su žmonėmis. Pasirodo, dieną prieš tai ministras apie mus kalbėjosi su Valstybės turto fondo atstovais, Lengvosios pramonės prezidentu. Atsivežta nuomonė nebuvo palanki - nuspręsta išpirkti tik katilinę ir vandentiekį, o pagrindinius korpusus palikti likimo valiai. Tačiau pavyko įrodyti, jog taip žmonėms nepadėsime, o išspręsime tik šilumos ir vandens tiekimo klausimus. Belieka tik džiaugtis, kad ministro nuomonę pavyko pakeisti. 
Už visą “Drobės” filialą jos savininkams valstybė pasiūlys maždaug 2 mln.Lt. Svarbiausia, kad šioje istorijoje pagaliau bus padėtas taškas. Tiesa, problemos išsprendimo ministras užtikrinti negali – tai priklauso nuo “Drobės” vadovybės. Tikiuosi, jog šios įmonės vadovai ir patys bus suinteresuoti parduoti pastatus, kuriuose beliko tik sienos ir metalo laužas. 
Su ūkio ministru kalbėjomės ir apie purvo gydyklų renovacijos projektą. Anksčiau ministro požiūris į šį projektą buvo neigiamas. Bet vizito metu Vyriausybės atstovą įtikinome, jog projekto įgyvendinimas tiesiog gyvybiškai reikalingas formuojant naują kurorto įvaizdį. 
Svečiai suteikė nemažai informacijos apie atnaujintą Bankroto įstatymą. Įrodė, kad tokiu būdu galima išspręsti ne vieną problemą. 

- Net keletą kartų sakėte, jog neigiamą ministro nuomonę pakeitėte į teigiamą. 

- Gaila, kad taip greitai keičiasi vyriausybės ir ministrai. Atrodo, vos spėjai supažindinti su esama situacija, o kėdė jau tuščia. Tam, kad įrodytum savo tiesą, reikia pateikti svarius ir išsamius argumentus.

- Ar investuotojų “medžioklė” jau įsibėgėjo?

- Investuotojų ieškome nuo pat pirmos dienos, kai tik gavome tokias teises. Internetu ir visais kitais būdais platiname informacinius pranešimus apie pastatus, apie tai, kokia gamyba buvo, kokie plotai, kaip seniai tie pastatai pastatyti, kokia jų būklė. Didelę reikšmę turi ir bendruomenės apibūdinimas: ar čia gyvena šachtininkai, ar siuvėjai, ar mechanikai. Deja, pasiruošę investuoti verslininkai ne taip paprastai atsiranda. Vis dar sklando nuomonė, jog Druskininkai - žuvęs miestas, kuriame beliko saujelė pensininkų. Tad pirmiausia šias juodas mintis reikia išmušti iš galvų. Apie miestą turi būti kalbama kaip apie perspektyvų kurortą. Manau, jog ledai pajudėjo – pasirašyta sutartis dėl buvusio Fizioterapijos gydyklos pastato. Investicijos vertė – apie 20 mln. Jau dabar daugelis į kitas sritis norinčių investuoti verslininkų domisi, ar tikrai toks objektas bus – tuomet sukrustų ir jie. 

- Naują miestą kuriate pradėdami nuo įvažiavimo?

- Tiesa. Manau, jog pirmas įspūdis išlieka ilgam: europinius standartus atitinkanti degalinė, apšviesta sankryža, “Iki” ir “Raigardo” prekybos centrai, sporto kompleksas. Visa tai tik pradžia. Priešais polikliniką stovėsiantis sporto centras pradėtas statyti bene prieš 12 metų. Paliktu likimo valiai pastatu Savivaldybė susidomėjo daugiau nei prieš metus: išpirkome ir dar skyrėme apie 2 mln. litų statybai. Sutinku, žiūrint kitomis akimis gali atrodyti, jog šiais sunkiais laikais toks kompleksas nėra svarbiausias dalykas. Bet jeigu galvojame apie tai, kad pas mus nuo seno mėgsta atvažiuoti sportininkai, turime turėti ką jiems pasiūlyti. Kaip galime svajoti apie sporto pasaulio žmones, jeigu miestas neturi nė vienos sporto salės, išskyrus esančias mokyklose. 
Reikia pasistengti, kad ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių žmogus negalvotų, kur išleisti pinigus, o nedvejodamas rinktųsi mūsų miestą. 

- Ar yra kokios nors sąlygos, kurias turi atitikti investuotojai?

- Ne. Gali ateiti bet kas, norintis ką nors gaminti ar kitaip kurti naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, kalbant apie “Drobę”, patalpos yra tokios, kad, anot ministro, jose galima gaminti nuo tanko iki adatos. 


  Pinigų menui nėra, o verslui – kiek nori

   Kaip paaiškėjo rugpjūčio 20 d. Savivaldybės valdybos posėdyje, menui biudžeto pinigų trūksta, tačiau juos labai lengvai gauna verslininkai.

   Druskininkų Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo taryba pasiūlė Valdybai skirti 8,5 tūkst.Lt biudžeto lėšų abejotinos vertės ir naudos projektams. Juolab Fondo taryba beveik visas lėšas nusprendė skirti ne rimtiems pradedančiųjų verslininkų biznio planams, praėjusiems atitinkamą atranką bei konkursą, o patyrusių vietos verslininkų palūkanoms dengti. Tiesa, buvo paremtas vienas projektas, kurį pateikė skandalingai pagarsėjusi asmenybė, ir dėl to Valdybos posėdyje kilo daug ginčų. Valdybos nariui V.Stašinskui prabilus, kad Fondo taryba vis dėlto dirbo ir ja reikia pasitikėti, pinigai paskirstyti be pataisymų.
   Iš Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo, kurį finansuoja vietos biudžetas, šiame Valdybos posėdyje po 1,5 tūkst.Lt skirta trims seniai Druskininkuose gyvuojančioms ir sėkmingai verslininkaujančioms bendrovėms jų paimtų bankinių kreditų palūkanoms dengti. Galimybe biudžeto pinigais pasidengti dalį paimtų kreditų palūkanų pasinaudojo UAB “Sarvija” (“baltarusių” turgus), R.Volungevičiaus individuali prekybos įmonė “Vaida” (tentų, paviljonų gamyba) bei R.Gvozdiovo komercinė firma (maisto prekių parduotuvių tinklas). Tokia paramos forma atitinka Savivaldybės Tarybos patvirtintus smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatus. 
  “Kiek buvo prašymų, tiek patenkinome. Kad daugiau norinčiųjų nebuvo. Skelbėme spaudoje, lyg visi turėtų žinoti”, - prisipažino Valdybos bei šio Fondo tarybos narys R.Žūkas, atsakydamas į mero R.Malinausko nuostabą, ar vis dejuojant, kad miestas skurdžiai remia pradedančiuosius verslininkus, negauta daugiau jų projektų, kuriuos skatinant būtų naudingiau panaudoti biudžeto pinigai.
   Racionalus pasiūlymas, jog šias lėšas vertėjo pataupyti ateičiai, nuskambėjo lyg balsas tyruose. Jei skirti pinigai, vadinasi, juos reikia išleisti. 
   Lyg akibrokštas tokiam lengvam lėšų gavimo mechanizmui Valdybos posėdyje skambėjo dailininko G.Žilio monologas. Beveik valandą jis bergždžiai įtikinėjo Valdybą, kad ši skirtų 5 tūkst.Lt netrukus Druskininkuose įvyksiančiam simpoziumui, skirtam pasaulinio garso skulptoriaus Ž.Lipšico, kilusio iš mūsų kurorto, 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Už šias lėšas turėjo būti sukurta viena akmens skulptūra, kaip vienas pirmųjų planuojamo Ž.Lipšico skulptūrų parko eksponatų.Šio sumanymo įgyvendinimas dėl lėšų stygiaus atidėtas geresniems laikams.

“Druskonio” inf.



  “Imperial” atplaukė į Liškiavą per 3 valandas 
Violeta KLIMAITĖ
“Imperial” įgula pasiruošusi odisėjai iki Liškiavos.
Jei ne “gelbėtojai”, būtume jautęsi kur kas prasčiau.
Be “koko” Rasos kelionė būtų praradusi pusę linksmumo.

   Centro “Dainava” kolektyvas su savo kūriniu – iš įvairių plastiko ir geležies atliekų sukonstruotu plaustu pretenduoja tapti rimtu konkurentu į Liškiavą plaukiojančiam garlaiviui. Penktadienį, rugpjūčio 17 d., druskininkiečiai ir svečiai, nuo kranto mosuodami rankomis, į pirmąją kelionę išlydėjo 14-os dalyvių įgulą, nutarusią pratęsti senųjų Druskininkų tradicijas mažais laiveliais Nemunu plukdyti savo poilsiautojus. Kūriniui duotas istorinis buvusio centro “Dainava” administracinio pastato pavadinimas – “Imperial”. Per dvi savaites gimusio laivo idėja priklauso “Dainavos” direktoriui Z.Streikui (techninė dalis) ir Druskininkų dailininkui A.Mosiejui (vaizdas). “Imperialas” pagamintas iš bankrutavusios meno gaminių įmonės “Ūla” turėtos faneros, sovietinės geležinės taros bei kelių tūkstančių plastikinių butelių, kuriuos namuose rinko “dainaviečiai”, o jų pritrūkus, gelbėjo mineralinio vandens pilstymo įmonė “Hermis”. Laivas varomas atgyvenusių dviračių pedalais, kuriuos “Imperialui” padovanojo rėmėjas B.Čiurlionis. Saugodamasi techninių nesklandumų, įgula į kelionę papildomai įsimetė kelis irklus. 

   12.30 val. “Imperial” salvių ir patrankų šūviais Nemune ties Gydyklos vandens bokštu pasauliui praneša apie savo žygį. Liejasi šampanas, velkamasi gelbėjimosi liemenėmis. Niekas kažkodėl nepasigenda atsisveikinimo ašarų. Laivo priekyje uždegamas ugnies deglas ir giliau paslepiamas vieno “Dainavos” draugo dovanotas ugninis palydų vanduo apvalių moters formų butely. 

   12.40 val. Toliau šaudydama įgula praplaukia pro “Dangaus skliauto” kavinę. Pakeliui keliskart sušunkama “Valio “Saulutės” sanatorijai!” Nemuno pakrante keliavusiam jos vyr.gydytojui A.Šukevičiui. Pradeda išdykauti trys “Imperialą” lydinčios ir prie jo pririštos guminukės – gelbėjimo valtys. Gelbėtojai paskelbia nepriklausomybę, nes titaniškasis “Imperialas” skrodžia Nemuno vandenis taip ramiai ir patikimai, kaip peilis sviestą. 

   12.50 val. Artėjame prie tilto per Baltašiškę. Ant jo susirinkusi minia moja taip entuziastingai, kad kapitonui Z.Streikui širdis ima tirpti kaip ledinukas. “Paimkime ir juos!”, - įsako įgulai, tač· iau ši į paliepimą rimtai nereaguoja. Niekas nerizikuoja gyvybe ir skrandžiu, nes kiekvienas papildomas kūnas – nauja grėsmė alui ir dešrelėms. Ant tilto stovinti tauta to neatleidžia. Viršuje stovintys (pasiruošę tokiai provokacijai, nedorėliai!) ant “Imperialo” šliūkšteli šulinį vandens, tačiau jo nepaskandina. Žygis tęsiasi.

   13.10 val. Įgula kerta karštas dešreles, alų užsikąsdama kepta duona. Junga Zigmas atstoja radiją, transliuojantį visokias linksmas nešvankybes. “Kas aš toks? Kaip vadinuosi?”, - niekaip negali prisiminti savo pareigų. “Būras tu, būras”, - jungą liaudiškesniu pavadinimu pakrikštija kapitonas. 

   13.20 val. įgula, plaukdama toliau, bendrauja su panemunės žvejais. “Kur plaukiam? Į Švediją!”, - primerkęs akį žvejojanč· ioms krante mergaitėms suokia kapitonas. 

  13.30 val. Žmogus už borto! Kelios aplink “Imperialą” besisukančios gelbėtojų guminukės nutaria atsigaivinti. “Nelipk į vandenį, egzemą gausi!”, - nešvariu Nemuno vandeniu plaukikus gąsdina junga Zigmas, kuris už tai gauna krikštą – su visais rūbais įmetamas į Nemuną.

   14.20 val. “Imperial” pagaliau turi pateisinamą priežastį švęsti! Paaiškėja, kad šiandien įgulos nario Arūno gimimo diena. Nemunas sugriaudėja: “Ilgiausių metų”. Ta proga gal dešimtą kartą į Nemuną metamas inkaras. Šį kartą – ne tirti, kaip dirba Druskininkų nuotekų valymo įrengimai, o trumpai pabėgioti panemunėm. Mergaitės – į dešinę, berniukai – į kairę.

   15.05 val. Pavojus! “Imperialas” užplaukė ant akmens. Tač· iau šis didelės žalos laivui nepadaro. Įgulos vyrai azarto apimti čiupinėja šplintą. Akmuo nepalikęs jokio pėdsako. O taip gaila! Būtų ką papasakoti namie likusiems. Plaukiam toliau.

   15.15 val. Įgula verkia, pamačiusi naująją žemę. Į mus žvelgia didingas Liškiavos vienuolyno rūmas. Tikslas pasiektas! Junga Zigmas už laimingai pasibaigusią kelionę suklupęs Nemunui dovanoja savo suplyšusius batus. “Negaila”, - tikina. “Tik kad mano suvalkietė žmona nesugalvotų tų batų iš vandens graibyti”, - staiga sunerimsta.

   15.25 val. Ant Liškiavos kalno “Imperialui” moja ištikimiausi gerbėjai, specialiai atvažiavę jo pasitikti. Laivas švartuojasi krante solidžiai, prie ką tik iš Druskininkų su poilsiautojais atplaukusio garlaivio. Nenusileidžia mažylis nei kiek. “Na ką, turite konkurentą?” – junga ar vienas iš jūreivių pašaipiai nužvelgia solidžius garlaivio kapitonus. Balta taikos vėliava pavirsta žavioji “Imperialo” kokė – Rasa. Nunešusi garlaivio kapitonams kelias taureles ugninės, ji užgesina plykstelėjusią nesantaikos ugnį.

   15.40 val. “Imperialo” įgula laivą išrenka kaip lego žaisliuką. Prie garlaivio pardavinėjantys obuolius kaimiečiai priversti trauktis į šonus. Prasideda I.Repino epinės drobės “Volgos burliokai” druskininkietiškos variacijos. Už virvių į Liškiavos kalną tempdama 400 kg sveriantį “Imperialą”, įgula lieja prakaito upes. Pagaliau laivas “atsisėda” ant priekabos ratų. Namo grįžtame mašinomis. “Dainavos” centre visų laukia soti vakarienė – “kugelis”. Ištvermingiausi vakaroja prie televizoriaus, laukdami “Imperialo” žygio transliacijos per LRT žinias. Širdį glosto dainavietės vaizdo kamera susuktas filmas apie mūsų laivą, pakartojusį istorinį žygį. 
Ir tai – dar ne pabaiga. Šį savaitgalį centras “Dainava” vėl ruošia “Imperialą” antrajai kelionei. Šįkart jau su nakvyne ir gerokai toliau, iki Alytaus. Tauta šiuo laivu galės paplaukioti kurorto šventės “Vasaros aidai” metu Druskonio ežere.



  Į Olandiją
   Voorschoteno (Olandija) savivaldybės kvietimu rugsėjo 5-10 d. ten organizuojamame renginyje “Lietuvos savaitė” ketina dalyvauti būrelis druskininkiečių, atstovaujančių įvairiausioms profesijoms, kurie ten parodys savo kultūrinę bei meninę programą. Į renginį vyks ir Savivaldybės delegacija: meras R.Malinauskas, Tarybos nariai R.Stašinskas, E.Žemaitis, Savivaldybės vyr.specialistė ryšiams su užsieniu ir informacijai D.Norkevičiūtė, taip pat UAB “Dzūkijos arnika” direktorius A.Katilovskis bei advokatė R.Katilovskienė. Olandijoje meras pasirašys Voorschoteno ir Druskininkų savivaldybių bendradarbiavimo sutartį. Savivaldybės buhalterija, vadovaujantis nutarimu “Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį”, įpareigota sumokėti po 30 proc. papildomų dienpinigių R.Malinauskui, R.Stašinskui, E.Žemaičiui bei D.Norkevičiūtei nuo rugsėjo 5 iki 10 d.

“Druskonio” inf.



  Grūtas jau turi gatves
  Kaip ir daugelis kaimų, iki šiol Grūto gatvės neturėjo pavadinimų. Įkūrus Grūto skulptūrų parką, į kaimą plūstelėjo didelis srautas turistų bei parko lankytojų, todėl tvarkos vardan nuo šiol ir Grūto gatvės turės savo pavadinimus. Vieciūnų seniūnija atliko gyventojų apklausą, ir vietos žmonių pageidavimu Grūte bus tokios gatvės: Parko, Beržų, Daugintų, Grūto, Ilgio ir Pakrantės. 

“Druskonio” inf.



  Medis - žmogaus priešas ?
Česlovas KAŠPONIS 

  Druskininkuose dėl neracionaliai pasodintų ir išaugusių medžių yra drėgnas oras. Atskiruose butuose drėgnomatis rodo daugiau kaip 60 proc., kai norma – 40-60 proc. Temperatūra dėl drėgmės butuose būna žemesnė negu + 18 C. Į butus nepatenka saulės spinduliai, todėl dienos metu tenka naudoti elektros apšvietimą bei papildomą šildymą. Dėl medžių sukeliamos drėgmės gelia kaulus, gresia reumatiniai susirgimai. Įsivaizduokite save, einantį gulti į šlapią ir drėgną lovą?! Prieš keletą dienų palikau ant stalo cukrainę, kurioje po keletos dienų sukietėjo cukraus paviršius. Dėl drėgmės pradėjo pelyti kai kurie darbužiai. Daugelis žmonių skundžiasi, kad skauda kaulus, nežinodami, jog skausmo sukėlėjas yra drėgmė. 
   Akivaizdu, jog Vilniaus alėjoje yra drėgna. Dėl medžių pavėsio tarp šaligatvio plytelių auga samanos bei kiti drėgmę mėgstantys augalai. Čia gyvenantys žmonės net nuo pietų pusės dienos metu naudoja elektros apšvietimą. Nuolatinis pavėsis psichiškai slegia žmogų, nes per lapus nesimato dangaus. Be to, mieste yra daug topolių, kurie savo pūkais kelia alergiją, jie patenka į butus, tampa sunkus valytojų darbas. Dėl drėgmės kambariuose sudėtinga auginti gėles. Daugelio medžių kamienai išpuvę, todėl esant stipriam vėjui, gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Kyla klausimas, kas atsakys, jeigu tai atsitiks?



  Riedės geltonas mokyklinis autobusiukas
Violeta KLIMAITĖ

   Trečiadienį, rugpjūčio 22 d., į Druskininkus atriedėjo geltonasis mokyklinis autobusiukas. Jis nuo rugsėjo 3 d. kasryt į mokyklą vežios Vilkiautinio bei Švendubrės kaimo vaikus ir neįgaliems vaikams padės nuvykti į jų mokymo įstaigas. Tai – pirmoji iš Švietimo ir mokslo ministerijos gauta susisiekimo priemonė, kuria naudosis moksleiviai, gyvenantys atokiuose kaimuose.


Pirmąjį mokyklinį autobusiuką išbandė ir vicemerė K.Miškinienė.

   Pasak Švietimo skyriaus vedėjo V.Gintučio, naujutėlį 20 vietų mersedesą Savivaldybei pavyko gauti Seimo nario J.Karoso iniciatyva. Pasak jo, tai ne paskutinė tokia dovana, kokių tikimasi gauti mūsų vaikams.
   Vyriausybė mokykliniams autobusams įsigyti skyrė 5 mln. Lt. Pagal 2000 m. patvirtintą Vyriausybės kaimo mokyklų aprūpinimo transporto priemonėmis programą, Švietimo ir mokslo ministerija rengė tarptautinį “geltonųjų autobusų” įsigijimo konkursą ir jau pernai dalijo naujus Fiat Dukato, kurių po 5 teko Lazdijų ir Varėnos rajonams, tačiau mus ši laimė pernai, deja, aplenkė. 
Šiais metais 49 “Mercedes-Benz Sprinter 308 CDI” mokykliniai autobusai paskirstyti 10-čiai Lietuvos apskričių. “Mercedes-Benz Sprinter 308 CDI” yra pritaikytas prastiems kaimo keliams – sustiprinta priekinė ašis, sumontuotos dviejų lakštų galinės lingės, sustiprintas galinės ir priekinės ašių stabilizatorius, sustiprinta pakaba. Bendram moksleivių ir kitų eismo dalyvių įspėjimui ir saugumui įrengti papildomi gabaritai viršuje bei avarinis žibintų mirksėjimas atidarius bet kurias duris. Automobilis pritaikytas dviejų invalido vežimėlių vežimui - juose yra juostos invalidų vežimėlių tvirtinimui prie grindų.
   Kiekvieną “geltonuoju autobusu” važiuojantį moksleivį akcijos dalyviai siūlo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų 75 tūkst. litų suma. Moksleiviai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų visoje Europoje pagal vietų sistemą.
   Pirmajai “geltonojo autobuso” kelionei iš sostinės į Druskininkus UAB “Shell Lietuva” pripylė 76 litrus dyzelino.
Dyzeliniu autobusiuku buvo ypač patenkintas jo vairuotojas, pasakodamas apie mašinoje įmontuotą automatinę šildymo rėlę, kuri žiemą įsijungs pati nustatytu laiku, taip pat durų blokavimo rėlę, įsijungiančią, pravažiavus 15 km. Paklaustas, ar sustos, veždamas vaikus, paimti šalikelėj stovinčios kaimo močiutės, jis teigė, kad tai padarys, jei tik bus tuščių vietų. “Juk autobusas dėl žmonių, o ne kažkam kitam”, - šypsojosi geltonojo mokyklinio autobusiuko vairuotojas.


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.