|
Arūnas ZURLYS
32 metų Tauro Česnulevičiaus namų ant Ratnyčios upės kranto erdvė pilna ne vien kalto kaukšėjimo skobiant medžio skulptūras, bet ir idėjų gausos.
 |
| Tauras Česnulevičius su dukrele Milda šalia jų namų Ratnyčioje Angelo sargo. |
 |
| Judančio geležinio vilko, kurio aukštis, kai pakelia galvą, siekia beveik 9 metrų aukštį, maketas. |
 |
| Karkažiškės bažnyčios altorius. |
 |
| Originalaus interjero druskininkietės virtuvė, kurią suprojektavo T.Česnulevičius. |
Virpančios erdvės
Nors jis labiau žinomas kaip drožėjas, savaip atgaivinantis medį, pastaruoju metu ratnyčėnas vis dažniau grįžta prie tikrosios savo
specialybės baldų dizainerio.
Nenuorama Tauras, padirbėjęs modernių baldų salone, įvaldęs šiuolaikines baldų gamybos technologijas ir pažinęs furnitūros visapusiškas galimybes, teigia, jog su konkurentais tegali rungtis naujomis idėjomis. Viena iš jų, būdinga Taurui dar nuo ankstesnių laikų, jo tvarinių judėjimas ir dinamiškumas - ar tai būtų medžio drožinys, ar baldas. Iki šiol Girios aido lankytojus stebina suolelis, ant kurio atsisėdus, atsidaro medžio drėvės ir iš jų laukan veržiasi išskabtuotos žmogystos. Jau daug metų, beveik kasdien,
Tauro galvoje po žingsnelį į priekį vis paeina judantis geležinis vilkas, t.y. jo projektas. Tas pats ir su baldais. Neseniai įrenginėdamas vienos druskininkietės butą, virtuvės ir miegamojo erdves suvirpino, jas išgaubdamas. Šiek tiek anksčiau projektuodamas žinomų vilniečių virtuvę, leido sau paišdykauti jos spalvomis ir formomis. Šiais nestabilios rinkos laikais ne visi dizaineriui-medžio drožėjui pasiūlyti darbai įgyvendinami iki galo. Kol kas popieriuje - kiniečių restorano vartų, vienos iš televizijų emblemos, judančios ant žemės ir vandens, žaismingų sūpuoklių projektai.
Turiu silpnybę, o galbūt stiprybę judantiems kūriniams. Kiekvienas iš jų privalo turėti šiek tiek judesio, - aiškina T.Česnulevičius. - Jeigu nematau, kad jie plevena, reiškia, nieko nepasiekiau.
Trys altoriai
Medžio skulptūroms Tauro ranka visuomet suteikia jutimų gyvasties. Tokia jo Pieta, praėjusių Kalėdų išvakarėse išvežta į Karkažiškės bažnyčią. Skulptūra Pieta pagrindinis bažnyčios altoriaus akcentas, įkomponuotas į paties Tauro išdrožtą stalą, kurio fasadas padengtas metalo laminatu, kaip veidrodis atspindinčiu patenkančią į bažnyčią šviesą. Bažnyčioje sėdėdavau per pamaldas ir stengdavausi įsivaizduoti savo altoriaus stalą, priderintą prie senojo barokinio altoriaus ir vietinių meistrų išdrožtos sakyklos, kurių stiliai ganėtinai skirtingi, savo brandžiausią sakralinį kūrinį komentuoja autorius, patenkintas, kad jo altorius nesuardė bažnyčios archajiško interjero tvarkos. Karkažiškės bažnyčios altorius, atliktas neskaičiuojant nei dienų, nei naktų ribos, patiko ir vietinei margai tautinei bendruomenei, kuri nuoširdžiai Taurui padėkojo. Pastarasis altorius jau trečiasis Tauro išskobtas. 1998 m. jis išdrožė Paskutinės vakarienės dalyvių skulptūrėles Varėnos rajono Dubičių bažnyčios altoriui, dar anksčiau - Druskininkų bažnyčios altoriaus stalą. Be to, skulptorius ne vieną kryžių prie bažnyčių ir kelių pastatęs, 1994 m. Vilniaus šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios zakristijai išskobė bufetą, kurio fasadą papuošė raižiniu pagal F.Dostojevskio romaną Didysis inkvizitorius, kurio idėjos tuo metu Taurui buvo itin artimos.
Geležinio vilko polėkis
Tauras tiki, kad 1993 m. pradėtas stambiausias jo darbas judančio geležinio vilko projektas bus įgyvendintas. Jei ne Lietuvos tūkstantmečio 2009 metais proga, tai galbūt vėliau. Šios idėjos autorius mano, jog judantis geležinis vilkas galėtų Lietuvą reprezentuoti prekybos mugėse, parodose ir kituose tarptautiniuose renginiuose. Nors daugeliui tai atrodo nepasiekiama avantiūra, Tauras kiekvieną dieną keliasi ir gulasi su šia idėja. Jo sumanymą stiprina ir praeities menininkų sukurti fantastiškų įrenginių minties polėkiai.
Tais pačiais 1993 m. jis kaip skulptorius sukūrė geležinio vilko vizualų modelį, jo konstrukcijos elementus. Vėliau šios konstrukcijos techniniu partneriu tapo Vilniaus technikos universiteto Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros technikos mokslų daktaras. Kad mobilaus geležinio vilko projektas teisingam kely, patvirtino Maskvos mechanikos instituto mokslininkai, dirbę su įvairiausiais šarnyriniais antropomorfiniais (alkūninio judesio) aparatais manipuliatoriais, naudojamais įvairiausiose pramonės ir mokslo srityse.
Šio darbo negalima daryti bet kaip, tarkim, atlikti vakarykštėmis priemonėmis, nes jį galima sukompromituoti, atsakingai sako Tauras, primindamas, kad prie šio projekto dirbo kartu su savo darbo sričių profesionalais.
Kurdamas jaučiasi savimi
Man svarbiausia, kad esu kuriantis žmogus, - savo dabartį apibendrina Tauras. Tai yra mano pagrindas, kurį suteikė patirtis. Kai kuriu, jaučiuosi savimi. Bedarbių mieste bedarbiu Tauras nesijaučia, nes jo darbai veja vienas kitą. Tarp stambesnių užsakymų jis imasi įprastos drožybos, skobia skulptūras (šiuo metu Eglę žalčių karalienę), nors galėtų ir atsipūsti. Nieko neveikdamas ir depresuodamas gali bėdą prisišaukti, kaip daugeliui atsitinka, aiškina Tauras.
Tęsdami pokalbį apie idėjas, kurios daugeliui gali pasirodyti neįgyvendinamos, sutarėme, jog kiekvienas naujas darbas yra savotiška avantiūra. Dėl darbo patirties patikėjau savo sėkme, tęsia Tauras, stambesnių užsakymų ir rizikingesnių nuosavų idėjų atvejais visuomet turintis kelis atlikimo variantus.
|
