Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Klausimas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Organizacijos
Sanatorijos

Redakcija
Informacija


 


  Uogauti miškuose nepavojinga
Violeta KLIMAITĖ

   Į redakciją skambino žmonės, teiraudamiesi, ar nepavojingos sveikatai miškuose renkamos uogos. Po to, kai cheminiu preparatu "Arivo" buvo apipurkšti miškai, gelbstint pušynus nuo juos naikinančio drugio - pušinio pelėdgalvio, kaimų gyventojai ir uogautojai sunerimo, jog chemikalai gali pakenkti miško derliui.

    Kadangi šįmet jis ypatingai didelis, matydami didžiulius žemuogių ir mėlynių uogienojus, įtariausieji prakalbo, jog toks derlius galėjo užderėti dėka purkšto cheminio preparato, kaip panašiai buvo su grybais Ukrainoje po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
   Visi "Druskonio" kalbinti pareigūnai patvirtino, kad gyventojai dėl uogų kokybės gali būti ramūs. Šiuo metu jokių chemikalų pėdsakų aviatorių purkštuose pušynuose nėra.

Paršeliai susirgo ne nuo to

   Visuomenės sveikatos centro Druskininkų filialo darbuotoja, paklausta, ar jie atliko kokius nors miško uogų ar grybų tyrimus po to, kai chemikalais buvo apipurkšti pušynai, teigė, kad jų įstaiga neturi laboratorijos cheminių medžiagų tyrimams atlikti, o mikrobiologinėje laboratorijoje atliekami tik mikrobų ir bakterijų tyrimai. Druskininkų veterinarijos tarnybos vyr. vet.gydytojas A.Baravykas taip pat negirdėjo, jog kas iš žmonių būtų apsinuodijęs uogomis - konkrečiai dėl cheminiu preparatu purkšto miško. Tokius tyrimus, pasak jo, galima atlikti tik nacionalinėje laboratorijoje Vilniuje. Iki šiol veterinarijos tarnybos nėra gavusios nurodymų iš aukščiau atlikti tokius tyrimus. A.Baravykas minėjo, jog abejonės dėl cheminio preparato kilo, kai į tarnybą kreipėsi Švendubrės kaimo gyventojas, sunerimęs dėl neva žole apsinuodijusių paršelių. Paaiškėjo, kad apsinuodijimo priežastis buvo visai kita. "Kol kas tikrai negirdėjau, kad žmonės skųstųsi dėl uogų. Šiaip netyla skambučiai dėl mažiausios smulkmenos, net ir apipelijusios dešros parduotuvėje, o dėl uogų - nieko. Negana to, buvo ir lietaus, kuris puikiai "nuvalo" miško augmeniją. Be to, reikalavimas žmonėms visada buvo toks pat - uogas reikia plauti", - teigė A.Baravykas.

Pilvą suskausta kasmet

   Pasak Aplinkos apsaugos Druskininkų agentūros viršininko A.Petkevičiaus, sudėtinė cheminio preparato dalis - cipermetrinas, kurio buvo rasta Ilgio ežero vandeny, yra suskilęs ir išgaravęs. Tai patvirtino pakartotiniai Ilgio vandens tyrimai.
Miškininkai, atsakingi už cheminio preparato naudojimą, visuomenę informavo, kad po purškimo negalima uogauti 10 dienų. Kadangi atitinkami miško plotai buvo purškiami gegužės pabaigoje iki birželio 3 d., visi saugojimosi terminai jau seniai praėję.
   Kaip teigė Druskininkų miškų urėdijos urėdas V.Klimas, jis taip pat girdėjo nusiskundimų dėl to, jog kažkas pasijuto blogai, prisivalgęs uogų. "Kasmet po grybavimų ar uogavimų kažkam pasidaro negerai ar kas nors suserga, persivalgęs miško gėrybių. O kai galima tą ligą su kuo susieti, žmonės skuba daryti išvadas. Galiu dar kartą pakartoti, jog draudimas uogauti galiojo 10 dienų. Per tą laiką cheminė medžiaga skyla į nepavojingus sveikatai komponentus. Ir šiuo metu jokių chemikalų pėdsakų nėra", - garantavo V.Klimas.
   Miesto ligoninės direktorius V.Šimkonis patvirtino, jog iki šiol į šią gydymo įstaigą nesikreipė nei vienas ligonis, kuris būtų skundęsis dėl apsinuodijimo miško uogomis.
 



   Anglai sutinka siūti Neravuose
   
   Anglų siuvimo kompanija, turinti savo bendrovę Kaune UAB "Selinos dizainas", sutinka atidaryti siuvimo filialą Neravuose, kur būtų siuvami drabužiai Vakarų rinkai.

   "Druskonis" praėjusią savaitę rašė apie šios kompanijos planus buvusios Neravų pradinės mokyklos patalpose, praktiškai jau paruoštose tokio profilio gamybos bazei, įkurti savo siuvyklą. Pagrindinis jų tikslas buvo rasti siuvimo kokybės reikalavimus atitinkančius darbuotojus. Praėjusią savaitę į Kauną važinėjo 46 Darbo biržoje registruotos moterys, kurių darbą vertino anglų firmos siuvimo meistrai.
   Kaip "Druskoniui" patvirtino Druskininkų darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Vida Krisiuvienė, jie jau gavo patvirtinimą faksu, jog anglai priėmė palankų sprendimą Neravuose atidaryti savo siuvyklą. Jie yra patenkinti ir mūsų žmonių kvalifikacija. Iš 46-ių Darbo biržos siųstų moterų netiko tik 2, 11-ai perspektyvių mokinių dar reikės pasimokyti.
    Pernai Neravuose, tose pačiose patalpose, siūti planavo italai. Savivaldybė galingesniam elektros įvadui ir transformatorinei pastatyti iš valstybės privatizavimo fondo gavo 141 tūkst.Lt, tačiau italai netikėtai atsisakė savo sumanymo, motyvavę, jog jiems netinka vietinė darbo jėga.

"Druskonio" inf.
 

     

   Kuo nepatenkinti poilsiautojai ?

   Pastaruoju metu redakcija sulaukia vis daugiau svečių ir gauna vis daugiau laiškų, kurie nurodo mūsų kurorto bėdas prasidėjus vasaros sezonui.

Mažai paslaugų

   Nuolatos iš Lenkijos į Druskininkus atvežanti poilsiautojus turizmo firmos "Ultra Maria" ekskursijų vadovė Marila Kovalska įsitikinusi, kad mūsų kurortas svečių užimtumui nuolatos pasiruošia per vėlai. Dar gegužės mėnesį jos atvežta didelė grupė poilsiautojų išsinuomoti dviračius galėjo mažai kur, savaitgalio dienomis - beveik niekur, vandens dviračių Druskonio ežere visai nebuvo. Žvejojantys ir plaukiojantys baidarėmis svečiai pasigedo tokios paslaugos."Negi vietiniams pinigų nereikia?"- stebisi M.Kovalska. Kadangi atvykėliams patiko vietinių medikų ir gyventojų paslaugumas, ketina vėl atvažiuoti, tačiau meškeres, baidares ir kitokį poilsio inventorių kitąsyk patys atsiveš. Ponia Marila pastebėjo, jog į mūsų gydomąjį kurortą daugiausia atvyksta vyresnio amžiaus žmonės, kuriems kliūva triukšminga ir užteršto oro pagrindinė M.K.Čiurlionio gatvė bei garsi muzika, sklindanti iš kavinių ir vėlyvų masinių susibūrimo vietų.

Vandalizmo pasekmės

   Gerokai kategoriškesni mūsų kurortui viešėję Ona ir Vincas Pagiriai, kuriems nepatiko šiukšlinos ir pilnos duženų mūsų miškų parkų prieigos, upių pakrantės, šlavėjų apie 8-9 val. ryto keliami dulkių stulpai (anot jų, kituose miestuose apsišluojama apie 5 val. ryto). Juos trikdė automobilių eismas pagrindinėje gatvėje, garsi muzika parduotuvėse, kavinėse, gatvėse. Svečiai dargi nerado kavinės, kur būtų nerūkoma. Sanatorijų šokiuose pasigedo šokių muzikos (lėto valso, tango), nes buvo grojama vien tik balių muzika. Jų nuomone, laukdami investuotojų, pirmiausia patys turim investuoti savo protą ir apsišvarinti. Poilsiautojų mintis patvirtino druskininkiečio Aleksandro Juškos laiškas, kuriame pasakojama apie nusiaubtas dviračių tako link Švendubrės pavėsines. Gražiausioji iš jų Nemuno pakrantėje - visiškai sudeginta, o jos aplinka nusėta šiukšlėmis, butelių šukėmis ir tuščiais švirkštais. Nelinksmą pokalbį apie vietinį vandalizmą pratęsė UAB "Tvarka" moterys, po nakties vis pasigendančios brangiai kainuojančių jų pasodintų gėlių Vilniaus alėjoje. Dėl to jos jau kreipėsi į policiją, o jei kas nors pastebėjote gėlių daigų vagis, skambinkite joms tel. 51602.

 "Druskonio" inf.

     

   Kurorto šventė pažėrė daug vertingų prizų lietų
Aida ŽEMAITYTĖ, Violeta KLIMAITĖ, Arūnas ZURLYS

Kinkiniais per miestą
Smagiai nusiteikę svečiai Ratnyčioje, prie įvažiavimo į miestą, pasodinę tris pušeles, Druskininkų herbo simbolį, į šventę taip paprastai nepateko ir visą kelią važiavo lyg per kliūtis. Bričkos stojo prie naujojo Turizmo informacijos biuro skyriaus M.K.Čiurlionio gatvėje, prie centrinės vaistinės. Turizmo informacijos biuro direktorius T.Šimkus, taręs trumpą šio centro atidarymo kalbą, pakvietė svečius vidun, kur jų laukė paruoštas vaišių stalas. Miestelėnai girdėjo viena ausimi, kad Kurorto šventę papuoš pats Algirdas Brazauskas, tačiau tądien sprendėsi jo premjerystės likimas, ir linksmybės, aišku, žmogui nebuvo galvoje. Vietoj jo Druskininkai sulaukė dviejų Seimo narių - savojo atstovo Justino Karoso ir Kazimieros Prunskienės. Vicemerė Kristina Miškinienė ir meras Ričardas Malinauskas (nuotr.pirmi iš kairės) garbingiausius svečius įsisodino į savo bričką, ir visi nuriedėjo link Miesto muziejaus.

Sveikinimai iš vilos balkono
Kol vilos "Linksma" bokštelyje trimitininkas (Saulius Subačius) skelbė šventės pradžią, kol iš jos balkono susirinkusius sveikino miesto valdžia ir svečiai iš kaimyninių šalių, o grupės 3x dailininkai perdavė M.K.Čiurlionio plenerų paveikslus Miesto muziejui, savo tolimesnio kelio iki Vijūnėlio slėnio oriai laukė žirgai ir jaučiai iš Vilniaus kinkinių ir žirgų centro, kuris, neoficialiomis "Druskonio" žiniomis, ketina mūsų kurorte atidaryti savo filialą. Savo pasirodymo nekantriai lūkuriavo ir Vilniaus raitosios policijos ristūnai.


Talpi slėnio erdvė
Vilūnėlio slėnio erdvė sutalpino ir kinkinių varžybas, ir Vilniaus raitosios policijos parodomąją programą, ir rokerių motociklų parodėlę, kuri vėliau pajudėjo iš vietos, pavežiodama vaikus. Bene nekantriausiai sulaukta prityrusio automobilių bulių kautynių aso druskininkiečio Vytauto Žarnausko kaskadinio triuko. Po ugnies ir greičio fejerverko paklaustas, kokiu greičiu pravažiavo liepsnojančių dėžių laužą, Vytautas sakė, jog stebėti greičio rodyklę neturėjęs laiko, tam trukdė ir ugnies žiežirbos, nuo kurių jo veidą saugojo kaukė. Šį kaskadinį triuką V.Žarnauskas padovanojo savo miestui ir jo žmonėms.
Iš slėnio minia perėjo prie "Dangaus skliauto", kur dainavo netgi "Stasys Povilaitis", "Eltonas Džonas", pakeliui į Rygą užsukęs ir į Druskininkus, ir kitos garsenybės.

Dėl alaus pasižadėjo vesti
Dalyvauti žmonų nešimo varžybose vyriškiai neskubėjo, nors prizas viliojo daugelį - nugalėtojas gaus tiek alaus, kiek sveria jo žmona. Aptingusius nuo tvankaus oro potencialius dalyvius išjudino tik ant scenos užkopęs japonas Fumito, geriau žinomas kaip LNK laidos "Takeši pilis" vedėjas. Prie registratorės stalelio išsirikiavę poros dar kartą išgirdo, kad dalyvauti gali tik vyras ir žmona, ar, blogiausiu atveju, sužadėtiniai. Tiems, kurie mokėti už alų buvo pasirengę bet kuo, išskyrus pinigus, teko užpildyti anketas. Anketose juodu ant balto dalyviai pasižadėjo per metus susituokti. Tokiems greituoliams vedėjas Fumito priminė, kad skyrybos gali kainuoti daugiau nei alus.
Prie starto linijos su išrinktosiomis ant pečių stojo aštuoni vyriškiai. Nors visi buvo nusiteikę ryžtingai, pirmasis finišo liniją kirto Vaidas Miliauskas su žmona Vilija (nuotr.). Smulkutę moterį pastačius ant svarstyklių paaiškėjo, kad ji sveria nei daug, nei mažai - 43 kilogramus. Porai už pergalę atiteko beveik 3 dėžės vieno populiariausių gėrimų šalyje.


Žirnių maišas sprogo

Turbūt net rungties "krikštatėviai" nesitikėjo, kad žirnių maišas sėkmingai ant stalo klestelės tik po gero pusvalandžio. Kiekvienas entuziastingai nusiteikęs druskininkietis ar miesto svečias stojo į gyvą eilę. Po kelių minučių rankose jau turėjo 2 kg sveriantį maišelį su žirniais, kurį per du bandymus turėjo užmesti ant stalo, stovinčio už maždaug 10 metrų. Žiūrovai ne kartą sulaikė kvėpavimą, nes, rodės, maišas tuoj tuoj sustos ant stalo. Deja, šis vis nuslysdavo. Neatlaikęs smūgių, šilkinis žirnių maišas sprogo. Bet rungtis tuo nesibaigė. Atvirkščiai, buvo įdomu sužinoti, ar maišas sulauks nugalėtojo, nes kone po kiekvieno metimo ant jo teko rišti po mazgą. Pabirusiais žirniais nužymėtą kelią pagaliau užbaigė mokinukas Linas Kavaliauskas, taikliai "paguldęs" maišą ant stalo.

Alytiškiai nušluostė nosį

Mėtantiems žirnių maišą į taktą mušė kaimo kapelos. Šalia druskininkiečių "Gojaus" ir "Kaimo dainos" susirinkusius linksmino dainų ir šokių studija "Varsa" iš Dzūkijos sostinės. Tautiniais rūbais pasipuošę muzikantai ir dainininkai ne tik rodė ką moka, bet dargi varžėsi tarpusavyje. Pasisveikinimas su miestu, mėgstamiausia daina, improvizacija su kaimo muzikantas - tai užduotys kiekvienai kapelai. Po jų žiūrovai plojimų garsumu nusprendė, jog toliau jėgas mėginti liks tik dvi kapelos: "Kaimo daina" ir "Varsa". Kurortpolkės smagumas buvo lemiamas - laurų vainikas atiteko alytiškei "Varsai". Tiesa, televizijos sveikinimų koncertuose skambantys "Kaimo dainos" kūriniai atsiliko tik per žingsnelį.

Telefono numerį rinko nosimi

Vienas iš renginio vedėjų Fumito ant scenos pakvietė užlipti tą, kuris turi mobilųjį telefoną ir nori laimėti prizą - šaldytuvą. Drąsuoliui liepė nosimi surinkti numerį, kuriuo paskambinęs sužinos, kur paslėptas šaldytuvas. Deja, kol ant scenos stovintis vyriškis telefono numerį rinko nosimi, kažkas iš žiūrovų jį surinko pirštais ir pirmasis išklausė svarbią informaciją. Tik po keletos valandų, jau sutemus, paaiškėjo, kad šaldytuvo kupono reikia ieškoti skvero prie M.K.Čiurlionio paminklo medijoje. Link "eldorado žemės" pasipylė lobio ieškotojai, pasišviečiantys prožektoriais ir nuosava intuicija. Šaldytuvą "Whirlpool" atrado Vitalijus Fedorenka.

Gaudyti uodų - išsirengę

Fumito dalyvius "sugaudė" po vieną, kaip uodus. Sustatęs ant pakylos, dar prieš varžybas traukte ištraukė jų pažadus, kad apsinuogins bent iki pusės. Nežinia, iš kur drąsos sėmėsi vyriškiai, pažadėję nusirengti iki kelnaičių, bet jiems nenusileido ir moterys. Dailiosios lyties atstovės užtikrino, jog po vieną drabužį iš viršaus ar apačios tikrai nusimes. Marija, Romas, Vytautas, Vida, Vitalijus ir trylikametis Kazys gavo po plastmasinį indelį ir puolė į kovą su kraugeriais. Nors dalyviai buvo nusiteikę ryžtingai, anot japono Fumito, "uodų ir musiukių reikia su žiburiu ieškoti arba dar daugiau drabužių nusimesti". Po pusvalandį trukusių gaudynių laimėtojas buvo akivaizdus - Marija "priplojo" 23 zvimbiančius padarus ir už tai gavo dulkių siurblį. Prizas atiteko pelnytai, nes kiti varžovai liko toli užnugaryje, sugavę po 12, 10, 8, 7 ar netgi nė vieno uodo.

Imtynės purvo vonioje
Gydomosiomis purvo voniomis mūsų miestas garsėja jau ne vieną dešimtmetį, bet kad tokioje vonioje vyktų tikrų tikriausios grumtynės, to dar nebuvo. Vedėjas Fumito, perspėjęs, kad negalima kandžiotis, akių draskyti ir pan., išbandyti purvo vonią pirmosioms pasiūlė moterims. Kai po 10 minučių dvi "negriukės" išlipo ant tvirtos žemės ir susisupo į baltus rankšluosčius, "ateities kartoms" pasakė tik viena: "Purvas neįtikėtinai šiltas ir labai slidus". Tiesa, anot žiūrovų, tai, ką jos išdarinėjo, greičiau buvo galima pavadinti grožio procedūra, o ne imtynėmis. Tikras mūšis užvirė sulipus dviems vyrukams. Kaip didžiausi priešai vienas kitą spaudė į purvą, taškėsi, ir, matyt, pilkos masės skonį įsiminė visam gyvenimui. Kad ir kaip būtų, purvais drabstėsi ne veltui - laimėtojams atiteko televizorius, mikrobangų krosnelė ir kiti tokio reginio verti prizai, kurių kuponus teko patiems susirasti purve paslėptose dėžutėse. Paieška sėkmingiausiai baigėsi Mariui Listopadskiui, laimėjusiam televizorių "Toshiba".


 Išstovėjo... šaldytuvą
Sekmadienį Vilniaus alėjoje karaliavo vaikai. "Kibir tele vibir" Vaiduoklis organizavo II Lietuvos pieno gėrimo čempionato atrankinį turą, kuriame galėjo dalyvauti vaikai nuo 10 iki 13 metų. Norinčiųjų buvo debesis, todėl Vaiduoklis pats atsirinko pieno mėgėjus, kurie jau užlipę į sceną jautėsi kaip išlošę loterijoje. 12 metų druskininkietis Mantas Matulevičius sumušė visus pieno gėrimo rekordus, savo pusės litro stiklinę išmaukęs per 5,77 sekundės (nuotr.). Jam Vaiduoklis įteikė savo parašu užtvirtintą pažymėjimą, kad druskininkietis rugsėjo mėnesį dalyvaus Lietuvos vaikų pieno gėrimo čempionate Kaune. Dovanų krepšiais nešinas ir netikėtos sėkmės pavydinčių draugų pašaipomis aplaidytas Mantas dievagojosi nesiruošęs šioms varžyboms, o į čempionatą Kaune, sakė jis, tikrai važiuos. Pamėtęs nuo scenos vaikams knygelių, Vaiduoklis užbaigė pasirodymą ir skubiai savo baltąja mašinėle išrūko namo.
Pagrindinėje tądien suaugusiųjų rungtyje - stovėjimo ant vienos kojos - Dalia Tamulevičienė per 8 val. 8 min. 1 sek. išstovėjo sau šaldytuvą "Ardo".

Alvydo ANDRUŠKEVIČIAUS, Aidos ŽEMAITYTĖS,
Violetos KLIMAITĖS,
Arūno ZURLIO nuotraukos

 

  Naujų darbo vietų iniciatyvos

Vida KRISIUVIENĖ

   Druskininkų darbo birža informuoja, kad mūsų savivaldybė yra atrinkta kaip padidintu nedarbu išsiskirianti teritorija ir joje yra galimybė realizuoti Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Tai naujų darbo vietų kūrimo projektai, padedantys tam, kam sunkiausia susirasti darbą, pakelti darbinę kvalifikaciją. Pagrindinis šių projektų tikslas - rūpinimasis žmogaus problema, o ne verslo rėmimas. Projektams įgyvendinti teikiama negrąžintina valstybės finansinė parama Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-05-24 d. įsakymu Nr.67 nustatytomis sąlygomis. 
Projektų atranką, įgyvendinimo finansavimą ir kontrolę vykdys Druskininkų ir Respublikinė darbo biržos. Projektų vykdymo komisija prie darbo biržos sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų), darbdavių (susivienijimų, asociacijų) bei valstybės valdymo organų atstovų. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai pateikiami darbo biržai per mėnesį nuo atrankos paskelbimo dienos "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai". Projektų pateikėjo lėšos kartu su rėmėjų lėšomis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 proc. visos projekto vertės. Negrąžintina valstybės parama vienai darbo vietai įkurti negali būti didesnė negu 40 minimalių mėnesinių algų. Gavus finansinę paramą darbo vietoms steigti, be darbo biržos sutikimo 3 metus privaloma nepanaikinti šių darbo vietų ir nenutraukti darbo sutarties su įdarbintais į jas asmenimis, kai nėra jų kaltės. Papildoma informacija tel. 55766.

 

  Mane suprato panašūs į mane
AGNĖ

Galbūt tau dabar labai sunku, gal alkoholio gėrimas stipriai tave užvaldęs, o gal be jo neįsivaizduoji savo gyvenimo ir niekam apie tai negali pasakyti. Mane suprato tik toks pats alkoholikas kaip ir aš, kuris visa patyrė.
Štai paklausyk, kas man atrodė normaliai gyventi. Daug metų linksmai ūžiau miesto baruose ir kavinėse, kol galų gale linksmybės virto ilgalaikiu pragaru: linksmos kompanijos namuose, verkiantys vaikai, pakraupę tėvai, o baisiausia - taip gyventi man atrodė yra normalu.
Susimąsčiau tik tada, kai pamačiau, kad visi mano planai, darbai išyra, nes noras gerti, apsvaigti vos ne kiekvieną dieną tapdavo vis didesnis. Jei anksčiau dėl gėrimo netekau normalių draugų, laikui bėgant, atsisakiau sugėrovų kompanijų, kadangi buvo baisu, jog pritruks degtinės. Dar bandžiau ūžti kartu, tačiau pavargau slėpti butelį, kurį papildomai atsinešdavau sau ir pasislėpusi įkaldavau atskirai. Galų gale pradėjau gerti viena ne dienomis, o savaitėmis, keikiau visą pasaulį, kad manęs, tokios gražuolės ir protingos, niekas nemyli. Gailėjau tik savęs, nenorėjau dienos, o tik nakties, net ligoninės rūsiai, kur gydydamasi rūkydavau, atrodė mielesni negu namai.
Galų gale negalėjau sustoti gėrusi nei po savaitės, nei po dviejų - pyliau porą mėnesių be pertraukos...
Negeriu jau daugiau kaip metai ir už tai esu dėkinga anoniminių alkoholikų draugijos nariams, žmonėms, tokiems patiems kaip ir aš, kurie sugeba suprasti ir padėti.
Moterų, kurias užvaldęs alkoholis, laukiu trečiadieniais 19 val. M.K.Čiurlionio g.46, įėjimas iš kiemo pusės. Tel.pasiteirauti 55183, nuo 17 iki 19 val.

 

   Atrandame naują gyvenimą
VIDMANTAS

   Alkoholizmas - labai baisi ir paslaptinga liga. Kai žmonės, išgėrę tam tikrą kiekį alkoholio, nekontroliuoja, kiek jie toliau išgers, kaip išgėrę elgsis. Ilgesnį laiką šitaip vartojant alų, vyną, degtinę ir t.t., žmonės tampa priklausomi. Jie suserga. Smegenyse per tą laiką žūsta labai daug ląstelių neuronų. Jos, pažeistos alkoholio, niekada neatsistatys. Tokiu būdu lėtai protiškai ir fiziškai degraduojama. Prageriama sveikata, darbas, šeima, namai, garbė. Vaistų nuo šios ligos nėra! Medicinos požiūriu liga pristabdoma, bet neišgydoma. Medicinos gydomi žmonės gyvena baimėje. Jie tampa labai silpni.
Ir štai! Amerikoje, Ohajo valstijoje, prieš 67-erius metus du prasigėrę iki kaulų žmonės, gydytojas ir verslininkas, įkuria anoniminių alkoholikų draugiją. Pagal "12 žingsnių" programą, sukurtą dvasiniais principais, blaiviai gyvenantys žmonės tampa stiprūs, pasitikintys, spinduliuojantys gyvenimą. Atėjus į šią draugiją, nereikia jokių duomenų apie save, religinius įsitikinimus, šeimą, darbą, draugus, pomėgius. Vienintelė sąlyga - noras mesti gerti. Anoniminių alkoholikų draugijos (AA) tikslas padėti žmonėms gyventi blaiviai. "12 žingsnių" programa yra pasiūlymas, kaip galima laimingai gyventi. Stebuklingas anoniminių alkoholikų atgijimas: po visiško pralaimėjimo ir silpnumo atsiranda stiprybė. Praradę senąjį gyvenimą atrandame naująjį.
   Kviečiame - ateikit, moterys ir vyrai, jauni ir pagyvenę, turintys problemų dėl alkoholio. Mūsų draugija "Aidas" renkasi pirmadieniais ir ketvirtadieniais, 18 val., M.K.Čiurlionio g.46, įėjimas iš kiemo.

 

  Dzūkijos partizanų vadas
Aida ŽEMAITYTĖ

  1928 m. rūgpjūčio mėnesį atostogaudamas J.Vitkus su žmona Genovaite aplankė tėviškę Žemaitijoje. Iš kairės: sėdi tėvo sesuo Saliomėja, mama Marijona, žmona Genovaitė, stovi broliai Alfonsas, Ignas, Valis ir Juozas (Kazimieraitis)

  
Liepos 2 d. sukako 55 metai nuo iškilaus partizanų vado Juozo Vitkaus Kazimieraičio žūties, gruodžio 10 d. - 100 metų gimtadienio jubiliejus.

"Galėjo laisvai gyventi"

  "Juozas Vitkus, ir taip jau atrodęs senesnio amžiaus, o jeigu dar būtų pasisendinęs, galėjo kaip pagyvenęs žmogus gyventi laisvai - nesislėpdamas nuo stribų ir enkavedistų. Jokios mobilizacijos jo nelietė. Panorėjęs galėjo būti smulkiu tarnautoju, amatininku, verslininku ar imtis kokios nors laisvos profesijos. Tuo labiau, kad kadaise bandė įsidarbinti vargonininku Kabeliuose. Tačiau kažin kodėl ryžosi dirbti didelį slaptą darbą", - atsiminimuose rašo vienas iš partizanų vado bendražygių.
  "Vos persimetėme keliais sakiniais, o jau supratau - nepaprastas tai žmogus. Didelį įspūdį jis man padarė: aukštas Lietuvos karininkas, inžinierius, baigęs užsieniuose generalinio štabo akademijas, gausios šeimos tėvas, kilimo žemaitis. Keista, bet charakterio buvo švelnaus, taikaus. Gražu žiūrėti, kaip auklėjo partizanus, atkalbinėjo vyrus nuo žiaurumų, kurių, sakė, mūsų mažai tautai nereikia. Kaip dabar prisimenu - verkdavo kiekvieno žuvusio partizano", - atsiminimuose rašo Antanas Suraučius-Tauras.

Likimo vingiai

   Juozas Vitkus, antrasis iš šešių Vitkų šeimos vaikų, gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrities Skuodo valsčiaus Ketūnų kaime. Jo vaikystė prabėgo Tirkšliuose, kur ir baigė pradžios mokyklą. Mokydamasis Telšių gimnazijoje dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. 1920 m. lapkričio mėnesį, kovų su lenkais metu, J.Vitkus su būriu bendraklasių atvyko į Karo mokyklą Kaune. Ten kartu su juo mokėsi ir Steponas Darius - būsimasis Atlanto nugalėtojas. Vos baigęs šią mokyklą, buvo paskirtas į Akmenėje veikiančius kariuomenės dalinius kovoti su bermontininkais, o Širvintų-Giedraičių fronte dalyvavo kovose su lenkais.
Ilgai vienoje vietoje neužsibuvo - 1929-aisiais išvyko studijuoti į Briuselio karo akademiją, ją baigęs tapo diplomuotu karo inžinieriumi. Įdomu pastebėti, jog pagal egzaminų rezultatus jis buvo antras po Belgijos karalystės princo Alberto.
Nuo 1938-ųjų, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, dėstė Karo mokykloje inžineriją. Vokiečių okupacijos metais buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, pogrindinėje karo mokykloje LLA nariams dėstė karo inžinerijos disciplinas. 1945-aisiais J.Vitkaus iniciatyva pradėtas leisti "Laisvės varpo" laikraštėlis, išleistas įsakymas dėl partizanų kovų istorijos rašymo. Tais pačiais metais jis pasitraukė į mišką, įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė pirmus direktyvinius dokumentus, kūrė organizacines struktūras, suformavo Merkio rinktinę.

Žemaitis, o gynė dzūkus
 

  Įdomu, kodėl žemaitis taip sukruto ginti pietinę Lietuvos dalį? Į šį klausimą atsakė pats Kazimieraitis. Toli žvelgiantis strategas bendražygiams tvirtino, jog kova su sovietiniais okupantais - tik pereinamasis tarpsnis. O šiam karui besibaigiant ar pasibaigus, gali pasikartoti 1918 metų padėtis: reikės ginti Lietuvos sienas nuo aršesnių grobikų, o didžiausias pavojus gresia iš pietų. Pasak jo, kaip tik čia reikia būti geriausiai pasirengusiems, reikiamu momentu čia iš vietos būrių turi atsirasti stipriausios užkardos, kurios išaugtų į kuopas ir batalionus, įvykdžius iš anksto paruoštą mobilizaciją.

Dzūkų partizanų vadas

  Visuotinis lietuvių tautos ginkluotas pasipriešinimas sovietiniams okupantams kilo spontaniškai, partizanų būriai atsirado visuose Lietuvos kampeliuose, visuose valsčiuose. Bet akivaizdu, kad rimčiau pasipriešinti galėjo tik organizuotos struktūros, turinčios vieningą vadovybę. Koja kojon su Kazimieraičiu ėję vyrai prisimena jį kalbant: "Mano pagrindinis tikslas - visus Lietuvos partizanus suburti krūvon taip, kad jiems vadovautų viena vyriausioji vadovybė. Pats svarbiausias - centralizacijos klausimas bei galimybė užmegzti kuo glaudesnius ryšius su Vakarais". Pasakyta - padaryta. 1946 metų balandį Dzūkijos ir Suvalkijos partizanų vadų plk. ltn. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir mjr. Zigmo Drungos-Mykolo Jono pastangomis buvo įkurta Pietų Lietuvos partizanų sritis. Jos vadu tapo Kazimieraitis.

Neleido ramiai numirti

  Partizanas A.Ramanauskas-Vanagas prisimena vadą sakant, kad jis sutiktų pasiduoti priešui ir kentėti kančias, jeigu tai būtų išgirsta užsienio ir pakeltų pogrindžio autoritetą, padėtų Lietuvos laisvinimo eigai. Dar labiau nustebo, kai J.Vitkus pareiškė, kad "nesižudyčiau, o, pakliuvęs priešui dėl susiklosčiusių aplinkybių, kentėčiau iki galo". Tokį jo apsisprendimą lėmė gilus religinis įsitikinimas, kad žmogus nėra ir negali būti savo gyvybės šeimininkas. "Tačiau aš žinojau, jog partizanas ne visuomet gali būti garantuotas, kad iškentės tas nežmoniškas kančias, kurias sugalvoja priešas", - atsiminimų knygoje rašo Vanagas.
   Susidūrimas su NKVD Žaliamiškyje, netoli Liškiavos, buvo lemtingas. Dzūkijos partizanų vadą sunkiai sužeidė. Pusgyvį paėmė į nelaisvę, kankino, reikalaudami pasakyti savo pavardę, vardą ir slapyvardį. Tačiau, anot liudininkų, vietoj žodžių iš burnos plūdo kraujas - tarsi prakeikimas Lietuvos laisvės budeliams.
NKVD bandė nustatyti jo asmenybę. Vietiniai gyventojai neišdavė. Dargi klaidino sakydami, esą, čia koks grybautojas. Patikėjo, nes partizanų vadas buvo apsirengęs paprastais civiliais drabužiais, kelias dienas nesiskutęs, todėl visai nepanašus į kariškį. Vėliau Kazimieraitį įmetė į sunkvežimį ir išsivežė. Kelyje į Leipalingį užmušė ir užkasė, manydami, jog užmuštasis yra eilinis partizanas. Tačiau prabėgus keletui dienų, saugumiečiai pastebėjo prancūzišką kalendorėlį tarp Kazimieraičio asmeninių daiktų. Suprato - čia ne paprasto kaimiečio būta. Juk saugumas gerai žinojo, kad Juozas Vitkus-Kazimieraitis mokslus baigė Belgijoje, mokėjo prancūzų kalbą.
   Prasidėjo antroji nukankintojo atpažinimo akcija. Vadą atkasė, stropiai nuvalė purvą nuo drabužių, nuplovė veidą ir susirado, kas pasakytų karčią tiesą: "Taip, čia yra Juozas Vitkus". Kokioje duobėje ilsisi jo kaulai - iki šiol nežinoma.
Liepos 8 d. 12 val. Liškiavos bažnyčioje - šv. Mišių auka už Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Šv.Mišias aukos jo anūkas, kun. jėzuitų vienuolis Gintaras Vitkus.

 

  Savaitės žygis po Ratnyčios parapiją
Dalė URBONIENĖ
Edita RAUBAITĖ
Stovyklos vadovės

   Birželio 11-17 d. Ratnyčios šv.apašt. Baltramiejaus parapijoje vyko "Ryto" vid. mokyklos 5-6 klasių vaikų vasaros stovykla "Pažink savo parapiją", kurios tikslas susipažinti su parapijos kaimais, čia gyvenančiais žmonėmis, rinkti medžiagą kuriamam parapijos muziejui.

  Stovykla prasidėjo šv.Mišiomis Ratnyčios bažnyčioje. Po to iškeliavome į Naujasodės kaimą, kur praleidome pirmąsias 3 dienas. Nors įsirengtoje stovyklavietėje visą dieną purškė lietutis, tačiau jautėmės laimingi ir saugūs, nes geros širdies kaimo žmonės dalinosi maistu, atnešė apklotų, kad nesušaltume, o KASP-o vyrai mus budriai saugojo. Birželio 12 d. jau galėjome džiaugtis liaudies meistro A.Česnulio originalia sodyba, malūnu, drožiniais. Po pietų stovyklos teritorijoje kartu su kaimo žmonėmis ir savanoriais dalyvavome šv.Mišiose, kurias aukojo Vilniaus jaunimo centro kun. Ž.Vabuolas. Vakare vienoje iš sodybų vaidinome trumpas ištraukas iš šventųjų gyvenimo. 13 d. savanoriai supažindino mus su įvairiais ginklais, dalyvavome pasislėpusių kareivių paieškos operacijoje. Vakare prie laužo mus aplankė "pavargėlės piligrimės iš Žemaitijos" ir Kelio žvaigždė (mokyt. L.Dunauskytė). Prasidėjo paslapties vakaras su viktorina, greitakalbėmis, liaudies dainomis, pasakojimais.
   Birželio 14 d. iškeliaujant į Latežerį, mokyt. L.Petrauskienė papasakojo apie skaudžią mūsų tautai Gedulo ir Vilties dieną. Truputį pavargę įsikūrėme prie Lato ežero. Esame dėkingi dosniajai O.Panabažienei už jos maloningą širdį. Vakare prie laužo kalbėjomės apie draugystę, dainavome. 15 d. atsisveikinome su šauniaisiais savanoriais, kuriems vaikai skandavo: "KASP-o vyrai tai jėga - saugo mus jie visada". Aplankėme Latežerio žmones, padovanojome jiems vaikų padarytus angeliukus. Nors kelias į Mašnyčias nebuvo lengvas, nes jautėsi nuovargis ir karštis, tačiau mus stiprino bendros giesmės, dainos, šv.Rašto žodžiai, Rožinio malda. Mašnyčiose apsistojome Agotos Valentukevičienės sodyboje. 16 val. kartu su kaimo žmonėmis meldėmės prie kryžiaus. Šv.Mišias aukojo Ratnyčios klebonas kun. A.Kibirkštis. Nuoširdžios močiutės po šv.Mišių sunešė sūrių, pieno, kiaušinių bendrai vakarienei.
   Birželio 16 d. iškeliavome į Randamonių kaimą. Susipažinome su juodosios keramikos meistru vilniečiu E.Paukšte. Prie Vytauto Didžiojo paminklo istorijos pamoką pravedė politinis kalinys Karolis Akstinas. Kartu su kaimo žmonėmis padainavome keletą tremties dainų. Įsikūrėme šalia Zitos Mardasevičienės sodybos. Šeimininkė mus džiaugsmingai pasitiko ir pavaišino gardžia sriuba. Paskutinį vakarą visi kartu meldėmės už geradarius, tėvus, artimuosius, giedojome išmoktas giesmes, liaudies dainas, pasikeitėme dovanėlėmis. Buvo truputį liūdna, bet kartu ir gera, kad įveikėme visas pasitaikiusias kliūtis ir sunkumus.
   Išaušus 17 d. rytui, išvykome į Ratnyčią, kur dalyvavome šv.Mišiose ir Devintinių procesijoje. Parapijos namuose šventėme susitikimą su tėveliais prie jų paruošto stalo.
   Džiaugiamės, kad ši stovykla tikrai pavyko, kad yra tokių puikių, drąsių, ištvermingų, atsakingų vaikų, su kuriais tiesiog gera būti kartu. Norėtųsi padėkoti visiems, kurie parėmė šią stovyklą malda ir auka, geranoriška pagalba: jaunosioms vadovėms 12-okėms Rimai, Ritai ir Ramunei, parapijos kaimų žmonėms ir klebonui, "Ryto" vid. mokyklos direktoriui J.Samuchovui, valgyklos moterims, KASP-o vyrams, ligoninės direktoriui V.Šimkoniui, san. "Lietuva" vyr. gyd. A.Šiaučiuliui, A.Raubos IĮ, stovyklos filmuotojui Z.Kazlauskui. Rašydamos stovyklos projektą, tikėjomės bent minimalios Savivaldybės paramos, tačiau, labai gaila, jos nesulaukėme.
                                      


















Stovyklos vėliava "Jėzus - tiesos kelias"

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S.