VIJA Druskonis
KULTŪRA 2000 m. gruodžio 29 - 2001 m. sausio 4 d. Nr. 53 (586)

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
PRADŽIA
SAVAS GYLIS
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

Centras "DAINAVA"

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Per 40 metų kraštotyros muziejuje | Mūsų etnogrupė | Spalvų palaima |
| Aušros ir Edvino darbingos šventės |

Per 40 metų kraštotyros muziejuje

1998 07 06. Prezidentas V.Adamkus įteikia A.Volungevičiui valstybės apdovanojimą.

1998 07 06. Prezidentas V.Adamkus įteikia A.Volungevičiui valstybės apdovanojimą.

Aidas PRIKOLAUSKAS

Seniausieji eksponatai

Leipalingio vid. mokyklos kraštotyros muziejui, įkurtam 1957 m., geografas Algirdas Volungevičius vadovauja nuo pat jo įkūrimo pradžios. Miestelyje išlikę 3 klasicizmo stiliaus dvaro pastatai. Antruosiuose rūmuose, kurie turi 18 kolonų, ir įrengtas minėtas muziejus. Jo ekspozicija užima 10 kambarių – 207 kv.m plotą, kur yra 8 tūkst. pagrindinio fondo eksponatų. Papildomo fondo eksponatų skaičius – net apie 12 tūkst. Pirmasis muziejaus eksponatas – akmeninis kirvukas, rastas moksleivės R.Grauželytės Leipalingio piliakalnio apylinkėse. Jau sukaupta 45 akmeninių kirvukų, rastų prie miestelio, kolekcija. Paskutinysis rastas šią vasarą prie Leipalingio piliakalnio. Tai tik dalis archeologijos radinių – gausu ir ietgalių, ir gremžtukų. Iš tolimos praeities – ir įvairūs akmenys, priklausantys geologijos ekspozicijai. Ypač muziejaus vadovas vertina paskutinį radinį – šiaurės elnio ragų kaplį, kuris tiesiog unikalus. Šį 9-12 tūkst. metų amžiaus eksponatą prie Seiros upės šių metų lapkričio mėnesį iškasė Leipalingio melioratoriai.

Europos kultūros paveldo vėliava, likusi Leipalingio kraštotyros muziejuje po renginio “Europos paveldo dvarai ir rūmai”.
Europos kultūros paveldo vėliava, likusi Leipalingio kraštotyros muziejuje po renginio “Europos paveldo dvarai ir rūmai”.

Kur viską sutalpinti?

Kiekviename iš 10-ies muziejaus kambarių įrengtos atskiros ekspozicijos: “Rezistencijos kovos Lazdijų rajone”, “Leipalingio ir Lazdijų rajono istorija”, “Ryšiai su Lenkija”, “Etnografija ir liaudies menas”, “Mokyklos istorija”, “Įžymūs kraštiečiai”, “Apylinkių gamta”, “Tautodailininkė B.Jurkonytė-Petkevičienė” (ji padovanojo muziejui 26 savo paveikslus), “Įvairenybės”. Likusieji penki 2-ųjų dvaro rūmų kambariai, kurie naudojami kaip sandėliai, ateityje irgi priklausys muziejui. A.Volungevičius susirūpinęs etnografijos eksponatų laikymo sąlygomis, kadangi ankšta patalpa nevėdinama. Antai iš Leipalingio kilusi keramikė A.Žilienė, gyvenanti Klaipėdoje, šią vasarą Leipalingyje buvo surengusi savo kūrybos parodą. Apie 200 savo darbų ji padovanojo kraštotyros muziejui, tačiau ponas Algirdas laužo galvą, kur visa tai sutalpinti?

Problemą išspręstų tuščias 11-asis kambarys, kurio 3-ijuose languose yra grotos. Šią patalpą žadėjo suremontuoti Grūto sovietinių skulptūrų parko darbuotojai, kuriems už tai p.Algirdas davė įvairios tarybinių laikų simbolikos. 1999 m. Kauno IX forto muziejui paskolintas sunkusis kulkosvaidis.

Tarsi muziejaus tęsinys

A.Volungevičius gimė 1923 m. spalio 25 d. Leipalingyje. 1941 m. baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, pradėjo mokytojauti. 1945 m. perkeltas dirbti į Leipalingio gimnaziją, kur dėstė lotynų kalbą, logiką, psichologiją bei aritmetiką. 1947 m. pradėjo neakivaizdžiai studijuoti Vilniaus pedagoginio instituto geografijos fakultete. “Iškart man neleido laikyti baigiamųjų egzaminų, nes 3 tėvo broliai ir sesuo buvo išvežti į Sibirą,”- prisiminė p.Algirdas. Netrukus mokytojas susipažino su žmona Adele, žemaite nuo Telšių, kuri, vengdama išvežimo į Sibirą, atsidūrė Dzūkijoje.

A.Volungevičius Leipalingio vid. mokykloje geografiją dėstė iki praėjusių metų gruodžio 31 d. Šiuo metu jis turi 8 užklasinio darbo valandas per savaitę – vadovauja būreliams, kurie atlieka darbus kraštotyros muziejuje. “Mano geografijos kabinete praktiškai buvo antras muziejus su koralais iš Australijos pakrančių, bumerangais, įvairių šalių monetomis, banknotais, pašto ženklais, atvirukais ir nuotraukomis iš viso pasaulio,” – pasakoja kraštotyrininkas. Pažintinis stendas mokytojo kabinete kas savaitę buvo atnaujinamas. Baigęs mokytojauti, eksponatus iš kabineto perkėlė į nuosavą sodybą. A.Volungevičius namuose turi daug senų ir retų knygų, sukaupęs medžiagos su nuotraukomis apie politinius kalinius ir tremtinius, daugiau kaip 100 aplankų apie Leipalingio demografinius nuostolius, stalinizmo represijų aukas, Lietuvos kariuomenės savanorius ir t.t.

Atsisakė sandėrio

Kraštotyrininkas ypač didžiuojasi bendradarbiavimu su šviesios atminties kunigu Jonu Reitelaičiu. Išsaugojo apie 20 jo laiškų. Krikštonių klebonas J.Reitelaitis nuo 1914 m. rašė regionų istorijas, naudodamasis vien archyvų medžiaga. Jis parašė Leipalingio, Veisiejų, Kapčiamiesčio, Liškiavos, Merkinės ir kitų miestelių bei daugelio dvarų istorijas. Dalis kunigo veikalų saugoma Leipalingio kraštotyros muziejuje. “Sovietmečiu pas mane atvyko Alytaus kraštotyros muziejaus direktorius su dviem darbuotojais bei keliais tuščiais lagaminais ir pasakė, kad už J.Reitelaičio raštus jis skirtų papildomus etatus muziejui,” – prisiminė A.Volungevičius, šio sandėrio kategoriškai atsisakęs.

Muziejaus vadovas mielai dalijasi savo sukauptu kultūros lobynu su savo kolegomis kraštotyrininkais, mokytojais ir šiaip besidominčiais savo krašto kultūra bei istorija. Nepaisant solidaus amžiaus, p.Algirdas pasižymi enciklopedine erudicija, atsimena daugybę įvykių.

Australijos leipalingietis

A.Volungevičius palaiko glaudžius ryšius su savo vaikystės dienų draugu Antanu Laukaičiu, gimusiu 1926 m. Leipalingyje ir šiuo metu gyvenančiu Australijoje. Bičiuliai išsiskyrė 1938 m., kai jis su motina išsikėlė į Kauną, iš kur buvo išvežtas darbams į Vokietiją. 1945 m. bičiulis išvyko į Australiją – nuo to laiko vaikystės draugai susirašinėja. Mokytojas dabar turi jau apie 2 kg draugo laiškų. Antanas tolimoje šalyje tiesė vandentiekį į nuošaliausius kampelius, o baigęs mokslus, dirbo Sidnėjaus pašto stotyje skyriaus viršininku. Nuo pat gimnazijos laikų A.Laukaitis domėjosi žurnalistika, bendradarbiavo su išeivijos ir Lietuvos spauda, dirbo Australijos lietuvių savaitraščio “Mūsų pastogė” Sporto skyriaus redaktoriumi. Ypač svarbų darbą A.Laukaitis atliko visai neseniai – jis buvo LTOK atašė Sidnėjaus olimpiadoje. Beveik kiekvieną vasarą Australijos lietuvis aplanko savo vaikystės draugą, nuolatos atveždamas įvairiausių eksponatų.

Prezidento padovanojimas

1998 07 06 už nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją A.Volungevičiui Prezidentas V.Adamkus įteikė Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordiną.

“Iš viso turiu gal daugiau kaip 100 įvairių padėkų bei raštų,” – teigė kraštotyrininkas. Atrodo, jau laikas būtų aprimti, pailsėti, tačiau p.Algirdas vis nenustygsta. Štai ir š.m. rugsėjo 28-29 d. Vilniuje įvykusiam Švietimo ir mokslo ministerijos jaunimo turizmo centro renginiui, skirtam Lietuvos kraštotyros muziejams, mokytojas paruošė 16 darbų apie Leipalingio muziejų. Šis triūsas įvertintas švietimo ir mokslo ministro padėkos raštu. Paklaustas, koks apdovanojimas jam yra brangiausias, A.Volungevičius tuoj pat atsakė, kad nusipelniusio mokytojo vardo suteikimas 1965 m. Beje, 1994 m. jam suteikti mokytojo eksperto, o 1998 m. kraštotyrininko eksperto vardai.

Europos paveldo dalis

1997 m. spalio 17 d. Leipalingyje įvyko Europos kultūros paveldo renginys “Dvarai ir rūmai”. Mokytojas A.Volungevičius jame skaitė pagrindinį pranešimą “Leipalingio dvaras 1503-1997” ir paruošė šiam įvykiui skirtą stendą. Kauno styginis orkestras ir Kauno muzikinio teatro solistės atliko dvarų gadynės muziką. Šiam renginiui dėmesį parodė ir Lietuvos televizija. Šiemet Prezidentūroje buvo aptartas planas iki 2009 m. Dzūkijos regiono kultūros centrą įkurti Leipalingio dvaro rūmuose. Ilgametis kraštotyros muziejaus vadovas A.Volungevičius tikisi, kad šios įstaigos likimu labiau domėsis Respublikos, o ypač vietinė valdžia.

| Į viršų |


Mūsų etnogrupė

9.jpg (19118 bytes)

Algimantas LIKERAUSKAS
M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos mokytojas

Puoselėdama lietuvių liaudies tradicijas ir papročius, Druskininkų etnografinė grupė (buvusios muzikos mokyklos auklėtinės R.Jasaitienė ir R.Andriulienė, mokytoja N.Noreikaitė ir buvusi 4-osios vid. mokyklos etnografinio ansamblio “Volungėlė” dalyvė A.Lazauskienė) koncertuoja įvairiomis kalendorinėmis progomis. Teko dalyvauti viename šios grupės koncertų, kuris vyko Seirijų A. Žmuidzinavičiaus vid. mokykloje. Į jį, skirtą Vėlinėms, susirinko ir daugybė mokinių tėvelių. Be profesionaliai atliktų proginių dainų, pvz. trejinės sutartinės “Skumbinoj kunklaliai”, klausytojai išgirdo ir pasakojimus apie Vėlinių tradicijas, papročius, pvz., sapnus ir jų reikšmes, žvaigždynus, sakmę apie mirusią motiną. Valanda pralėkė it minutė. Susižavėję klausytojai apdovanojo atlikėjas gausiais plojimais. Seirijų vid. mokyklos vadovai ne pirmą kartą organizuoja tokius susitikimus mokiniams ir jų tėveliams.

| Į viršų |


Spalvų palaima

Dailininkai V.Gilius ir A.Nedzelskis.

Dailininkai V.Gilius ir A.Nedzelskis.

Arūnas ZURLYS

Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai skirtingi “Lietuvos” salėje eksponuojami druskininkiečių dailininkų Adelberto Nedzelskio ir Valdo Giliaus kūriniai. Galbūt juos skiria saviraiškos temperamentas: Valdo – impulsyvus ir vitališkas, Adelberto – atkakliai valdomas. Tačiau vienijanti sąsaja – intensyvus spalvų veiksmas, tapyba tėškiantis margą ir džiugią apsupties pilnatvę, protarpiais širdgėlą ir ironiją; pastelės virptelėjimu išjudinantis netgi statiškus sienų paviršius, orą, jau nekalbant apie gamtos nuolatinę gyvastį.

Savo parodą A.Nedzelskis pavadino “Ilga 2000 metų vasara”, kuri jam buvo dosni ne tik kūrinių gausa, bet ir kelionėmis. Iš vienos jų – Tiuringijos atsivežta daug tenykščių kraštovaizdžių. Paroda sugrąžina vasarą, kuomet kiekvienas patiria daugiausia gamtos ir būties palaimos.

| Į viršų |


Aušros ir Edvino darbingos šventės

Aušra Navickaitė ir Edvinas Staskevičius su žemiečiu Vitalijum Cololo (viduryje) Kalėdų renginyje Kauno sporto halėje.
Aušra Navickaitė ir Edvinas Staskevičius su žemiečiu Vitalijum Cololo (viduryje) Kalėdų renginyje Kauno sporto halėje.

Mūsų miesto sportinių šokių pora Edvinas Staskevičius ir Aušra Navickaitė, šiuo metu atstovaujantys Kauno sportinių šokių klubui “Salsa”, prieššventinėmis ir Kalėdų dienomis gavo daug pakvietimų koncertuoti, pasirodyti. Vienas iš įdomesnių pasirodymų buvo dalyvavimas BTV “Naujametinių žvaigždžių” šou programoje. Kauno “Trijų mergelių” restorane filmuotis buvo pakviesti žinomiausi Lietuvos estrados artistai. Visas Kalėdų švenčių dienas Edvinas ir Aušra taip pat praleido ant parketo. Pirmąją Kalėdų dieną šokėjai buvo pakviesti į didelį renginį Kauno sporto halėje. Ten vyko platininių ir auksinių diskų įteikimas geriausiems metų pop-muzikos atlikėjams. Šio renginio vaizdo įrašą TV3 žiūrovai pamatys Naujametinių švenčių dienomis. Pasibaigus pasirodymui Kaune, Edvinas ir Aušra su kitais dainininkais išvyko koncertuoti kituose miestuose. Po trumpų šventinių atostogų šokėjai vėl pradės ruoštis naujiems konkursams, renginiams.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113