VIJA Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m.  gruodžio 15 - 21 d. Nr. 51  (584)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

Centras "DAINAVA"

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Dienų tėkmė savivaldybėje | Vandens kainų kelti neleido | Kurortų ateities pokyčiai |
| Verslininkų centras | Neteisėtas reikalavimas | Atidaromas konsultacinis punktas |


DIENŲ TĖKMĖ SAVIVALDYBĖJE

GALIMYBĖS DRUSKININKUS PROPAGUOTI LENKIJOJE

Savivaldybės meras R. Malinauskas ir mero pavaduotoja K. Miškinienė gruodžio 11 d. susitiko su Lenkijos turizmo firmos “Gromada” vadovais: “Gromada invest” valdybos prezidentu daktaru magistru J. Błońskiu bei “Gromada medica” atstovu medicinos mokslų daktaru A. Liszeku. Ši turizmo verslo įstaiga - viena didžiausių kaimyninėje šalyje, jai priklauso apie 50 agentūrų ir daugybė viešbučių Lenkijoje bei kitose valstybėse.

Svečiai su Savivaldybės vadovais aptarė galimo bendradarbiavimo, įvairių aktyvaus poilsio (savaitinio, savaitgalio, šeimų ir pan.) programų kūrimo bei kitus klausimus. “Gromados” vadovai ketina šias programas įtraukti į 2001 m. vasaros katalogus.

PLANUOJAMA SUMAŽINTI VIZŲ KAINAS

Savivaldybės meras R. Malinauskas kalbėjosi su užsienio reikalų ministru A. Valioniu dėl lengvatų atvykstantiems Nepriklausomų valstybių sandraugos piliečiams. Ministras informavo, kad šis klausimas Vyriausybės posėdyje bus svarstomas gruodžio 13 d. Numatoma, kad viza vienam į Lietuvą atvykstančiam asmeniui kainuos 10 dolerių (iki šiol kainavo 20 $), kolektyvinė – 7 dolerius (kainavo 10 $).

PRADEDAMI RENGTI TURGAVIEČIŲ IR GYDYTOJŲ ĮSTAIGŲ IŠDĖSTYMO PLANAI

Architektūros ir urbanistikos skyrius pradeda rengti Leipalingio miestelio, Viečiūnų gyvenvietės turgaviečių bei UAB “Sarvija” turgavietės Ligoninės g. 4 detaliuosius planus ir Druskininkų savivaldybės bendrosios praktikos gydytojų įstaigų išdėstymo schemą. Pasiūlymus prašome teikti telefonu 53757.

| Į viršų |


Vandens kainų kelti neleido

Tarybos posėdyje gruodžio 8 d.

Violeta KLIMAITĖ

Ieškos taupymo resursų

UAB “Druskininkų vandentiekis” (DV), pateikęs tvirtinti naujas šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo kainas, iki gruodžio pabaigos turės ieškoti vidinių taupymo resursų. Tuomet kompromiso keliu tikimasi vandens kainą kilstelėti tik šiek tiek.

Taryba nesutiko kelti vandens kainas gyventojams (siūlyta 1 kub.m vandens gyventojams kaina - 3,07 Lt be PVM (šiuo metu galiojanti - 2 Lt be PVM). Kitiems vartotojams ji būtų išlikusi tokia pati kaip ir dabar - 3,90 Lt be PVM. Paskutinį kartą vandens kainos buvo tvirtintos 1998 m. Jeigu būtų patvirtinta didesnė vandens kaina, vienoda išsiplėtusiai Druskininkų savivaldybei, vanduo pabrangtų tik druskininkiečiams, tačiau jis sumažėtų naujų teritorijų gyventojams - Švendubrės, Neravų, Vieciūnų žmonėms. Pagrindinis Tarybos narių argumentas prieš vandens kainų kėlimą - finansiškai itin sudėtinga gyventojų būklė. Dauguma pritarė, kad kelti vandens kainą šildymo sezono metu - netinkamas laikas, būtina ieškoti kompromiso, o ne mėginti išgyventi bedarbių sąskaita. Iki kito Tarybos posėdžio DV siūlys kompromisinius variantus, kur ir kaip gali sutaupyti pati bendrovė. Tarybos nariai taupymo resursus mato DV darbo užmokesčio fonde, kuris bendrovės veiklos sąnaudose sudaro 34 proc. Vidutinis atlyginimas 103 darbuotojus turinčioje bendrovėje - 1088 Lt. DV vadovas tikino, kad bendrovė pati ieško taupymo galimybių. Darbuotojus kelioms savaitėms ketinama išleisti neapmokamų atostogų, nors tam, rodos, nepritaria darbuotojų profsąjunga. Pasak DV direktoriaus V.Jakimavičiaus, gyventojai vandens šįmet suvartojo tiek pat, kiek ir pernai. Žymiai mažiau dabar jo reikia įmonėms. Nebeveikia Fizioterapijos gydykla, “Nemuno” sanatorija, laikinai sustabdė veiklą kitos sanatorinio gydymo įstaigos. Be to, DV perėmė nuostolingus Vieciūnų, Neravų, Leipalingio vandens tinklus. Pasak V.Jakimavičiaus, Vieciūnuose 1 kub.m geriamo vandens savikaina yra 4 Lt. Per 10 šių metų mėnesių DV turėjo 306 tūkst.Lt nuostolio.

Garbės pilietis

Už kilnius dvasinius darbus, Druskininkų bažnyčios atnaujinimą, turtinimą, puošimą bei lietuviškos kultūros puoselėjimą Druskininkų miesto garbės piliečio vardas suteiktas ilgamečiam Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonui Konstantinui Gajauskui. Su tokiu prašymu šių metų pradžioje į savivaldybę kreipėsi Druskininkų miesto “Caritas” ir Vytautų klubas.

Iš Švedijos, Ystado, gavome labdaros siuntą. Švedai mums prikrovė keliolika tonų dėvėtų rūbų, batų, žaislų ir kitokių jiems nebereikalingų daiktų. Siunta bus išdalinta Druskininkuose, Vieciūnuose ir Leipalingio seniūnijoje.

Iki gruodžio 31 d. bus likviduota Neravų pradinė mokykla. Nelikus moksleivių, nuo šių metų rugsėjo 1 d. nebekomplektuojamos klasės. 1999 m. šiai mokyklai išlaikyti buvo skirta 129 tūkst.190 Lt (vien šildymui - 14 tūkst.420 Lt). Vieno vaiko išlaikymas biudžetui kainavo 12 tūkst.Lt. Buvę mokyklos moksleiviai lanko “Saulės” pradinę mokyklą, esančią už 2 km nuo Neravų gyvenvietės.

Papildyta buto (individualaus gyv.namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo tvarka. Nuo šiol į šeimos sudėtį, nustatant šeimos teisę į kompensacijas, nebus taip pat įskaitomi asmenys, pripažinti nežinia kur esančiais. Iki šiol kompensavimo tvarkoje nenumatytų kuro rūšių (suskystintų dujų, elektros ir kt.) įsigijimo išlaidų kompensacijos dabar bus skaičiuojamos pagal kieto kuro įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką.

Paliko skęstančią įmonę

Taryba sutiko, kad Savivaldybei nuosavybės teise būtų perduoti valstybei priklausantys objektai ir juose esantis materialusis turtas: senosios vandens gydyklos su administraciniu pastatu (Vilniaus al.7,9), gydyklų laboratorijos pastatas (T.Kosciuškos g.9), “Kolonados” pastatas (Vilniaus al.5), vasaros tipo vandens biuvetės, Fizioterapijos gydykla (Vilniaus al.11, 13). Atsiradus galimybei perimti minėtą turtą, Tarybos posėdyje papildyti Savivaldybės įmonės UAB “Druskininkų vandentiekis” įstatai. Bendrovė nuo šiol galės gaminti mineralinį vandenį, durpes bei gaiviuosius gėrimus.

UAB “Druskininkų autobusų parkas” (DAP) direktorius A.Padegimas palieka skęstančią skolose bendrovę. Gruodžio 8 d. jis įteikė prašymą atleisti iš pareigų. Jis atleistas šalims susitarus, išmokant jam priklausantį atlyginimą bei užmokestį už nepanaudotas atostogas. Oficiali direktoriaus A.Padegimo, dirbusio DAP nuo 1997 10 12, atsistatydinimo priežastis - problemos su sveikata. Tačiau Tarybos posėdyje jau garsiai prabilta apie bendrovei gresiantį bankrotą. Nuo 1995 m. nuostolingai dirbantis DAP kasmet klimpsta vis giliau. Bendrovės įsiskolinimai siekia 1,5 mln. Lt. Darbuotojams DAP skolinga 177 tūkst.Lt. Atlyginimai neišmokėti dar už gegužės mėnesį. Apie bankroto bylą bendrovei jau prabilo pagrindiniai DAP kreditoriai “Lietuvos kuras” ir “Druskininkų šilumos tinklai”. Didžiausia problema, smukdančia bendrovę, DAP vadina nerealias maršrutų kainas, išlaidas kurui (ėmusi kreditą autobusams pirkti, kuro išlaidas skaičiavo pagal tuometinę dyzelinio kuro kainą, dabar padidėjusią dvigubai), nelegalių vežėjų įtaką finansiniam DAP rezultatui. Kol kas Taryba jokių permainų bendrovės darbe nenumačiusi. Ateity bendrovę ketinama restruktūrizuoti.

Tarybos narys E.Žemaitis, pateikęs informaciją apie ligonių kasų finansavimą, pranešė naujieną, jog Druskininkuose esama sanatorijų, kurios pačios skolingos ligonių kasoms. Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus ligonių kasos neseniai paskelbė, kad “Nemuno” sanatorija, nepranešusi apie veiklos sustabdymą žiemos sezono metu, joms skolinga apie 30 tūkst. Lt.

| Į viršų |


Kurortų ateities pokyčiai

Kristina MIŠKINIENĖ
mero pavaduotoja

Tradicinių kurortų statusas

Gruodžio 8 d. Kaune surengtas seminaras “Lietuvos Respublikos kurortų raidos perspektyvos”, kuriame dalyvavo Prezidentūros, Seimo, ministerijų, departamentų atstovai, mokslininkai, žurnalistai ir visų Lietuvos kurortų merai arba vicemerai (seminare taip pat teko dalyvauti man bei Sanatorijų asociacijos prezidentui J. Valskiui). Palangos, Birštono, Neringos ir Druskininkų atstovai įvardino tas pačias priežastis, dėl kurių kurortai per pastarąjį dešimtmetį nyko. Kurortų reikalai nebuvo priskirti jokiai ministerijai. Tai buvo tik savivaldybių galvos skausmas. Sveikatos apsaugos viceministras V. Radavičius bei Seimo narys R. Palaitis “ auksinių” laikų kurortams sugrąžinti nežadėjo, bet pritarė būtinumui parengti valstybės politiką kurorto plėtros klausimais.

Pirmiausiai seminare kalbėta, kad artimiausiu laiku būtina įteisinti prarastą kurortų statusą, nes atkūrus Nepriklausomybę, juo iki šiol nepasirūpinta. Dėl to sanatorijų skaičius Lietuvoje beveik padvigubėjo, o sanatorines – kurortines paslaugas, be kurortų su gamtiniais gydomaisiais faktoriais, pradėjo teikti ir poliklinikos ar ligoninės sintetiniais milteliais. Tai dar labiau pablogino tradicinių kurortų padėtį.

Specifinė mokesčių politika

Antra įvardinta problema – būtina kurortų specifinė mokesčių politika. Atkūrus Nepriklausomybę, kurortams tradiciškai dėl suprantamų priežasčių buvo tvirtinami apie 10 proc. didesni biudžetai. Dabartinė savivaldybių pajamų nustatymo metodika visoms savivaldybėms vienoda ir orientuota tik į gyventojų skaičių. Nėra koeficiento atvykstantiems žmonėms, nors daug infrastruktūros kurortuose vystoma būtent svečių, poilsiautojų, turistų poreikiams tenkinti. Didesnės išlaidos kurortuose būtinos policijos, gelbėjimo, miesto tvarkymo ir kitoms tarnyboms išlaikyti ir tai vietiniams gyventojams brangiai kainuoja. Privataus verslo skatinimo valstybės politika taip pat nepalanki kurortų verslininkams, nes nustatomi vienodi mokesčiai, neįvertinus kurortų darbo sezoniškumo. Turi būti taikomos lengvatos verslo subjektams, dirbantiems ištisus metus. Negali būti skaičiuojami mokesčiai dar nepradėjusiems dirbti verslininkams ir pan. Apmaudu, kad ir lėšos investicinėms programoms kurortams paskirstomos netolygiai. Aišku, tai nepateisina mūsų Savivaldybės valdininkų ir politikų, kurie per pastarąjį dešimtmetį labai mažai rūpinosi investicinių projektų rengimu. Kurortai pasipiktinę ir dėl to, kad Lietuvoje išvežamajam turizmui netaikomas PVM, o įvežamajam taikomas.

Turizmo prioritetas

Trečioji seminare iškelta tema - kurortų valdymas. Neįteisinus juridiškai specifinio kurorto valdymo, savivaldybėms vien įprastais ūkio subjektų valdymo metodais sunku įtakoti pokyčius sanatorinėse kurortinėse įstaigose, koordinuoti jų veiklą, kooperuoti lėšas bendroms problemoms spręsti, tokioms kaip reklama, marketingas ir pan. Seimo narys P.Popovas paminėjo, kad kurortų valdymas priklausys nuo to, kuriai ministerijai bus pavesta formuoti kurortų politiką: Sveikatos apsaugos ar Ūkio ( Turizmo departamentui) , bet be savivaldybių čia neįmanoma apsieiti. Turizmo departamento direktorius A. Šlekys bandė negailestingai kaltinti ir savivaldybes dėl dabartinės kurortų būklės. Dėl kai ko jis, aišku, teisus. Privalome suvokti, kad Ligonių kasų finansavimas mažės, skurdus valstybinis sanatorijų finansavimas iš esmės nepagerins kurortų būklės. Dėl to Prezidento referentas A. Astrauskas pabrėžė, kad įvertinę sudėtingą situaciją savivaldybės turi aiškiai apibrėžti naują kurortų viziją, identifikuoti problemas, parengti kurortų plėtros koncepcijas, užduočių gaires, ilgalaikes programas ir investicinius projektus. Prezidentas akcentavo turizmą, kaip pagrindinę kurorto raidos pakraipą. Pagalvokime: ar turizmo pakraipa gerai plėtojama mūsų kurorte ? Ar turizmo paslaugos mus tenkina? Ar esame pasiruošę radikaliems pokyčiams atnaujinant kurorto infrastruktūrą ir sukuriant naujus traukos objektus ? Pokyčiai Druskininkuose priklauso ir nuo mūsų pačių ryžto ir atsakomybės.

Vyriausybės pavedimu Lietuvos regionų tyrimo institutas, apibendrinęs seminare išsakytas mintis, įpareigotas iki 2000 m. pabaigos parengti Lietuvos kurortų raidos koncepciją.

| Į viršų |


Verslininkų centras

5.jpg (15782 bytes)

Druskininkų smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos prezidentė Gražina Kuneikienė (dešinėje) pristatė Verslo konsultacinio centro direktorę Kristiną Šanturovą.

Violeta KLIMAITĖ

Gruodžio 6 d. darbą pradėjo Druskininkų verslo konsultacinis centras, įsikūręs Gardino g.1, autobusų stoties patalpose, 2-ame aukšte. Tai - jau 11-as verslo konsultacinę, informacinę pagalbą teikiantis centras Lietuvoje. Jame teikiama mokama pagalba steigiantiems ir likviduojantiems įmones, tvarkomi bei registruojami Savivaldybėje bendrovių įstatai, ruošiami verslo projektai ir kt. Kol kas centre už minimalų atlygį dirbs 2 samdomos darbuotojos - direktorė ir buhalterė. Druskininkų smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos (DSVVA) prezidentei G.Kuneikienei šį centrą pavyko įkurti per pusantrų metų. Jo steigėjai DSVVA priklauso 17 kurorto įmonių. Šįmet Druskininkų smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas išleido 20 tūkst. Lt. Pasak G.Kuneikienės, lėšos buvo panaudotos parodoms, konferencijoms bei 7 verslininkams paremti. Į Druskininkų verslo konsultacinio centro atidarymą pakviesti asociacijos nariai, rėmėjai bei Savivaldybės vadovai. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo meras R.Malinauskas.

| Į viršų |


Neteisėtas reikalavimas

Violeta KLIMAITĖ

Simbolines pergalės taures šiandien jau gali kelti Veisiejų g.5 namo gyventojai, lapkričio vidury kreipęsi į Energetikos valstybinės inspekcijos Alytaus skyrių, prašydami patikrinti, ar teisėtai daugiabučius namus eksploatuojanti UAB “Druskininkų butų ūkis” (BŪ) reikalauja, kad gyventojai savo lėšomis apmokėtų šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą bei keistų netinkamus naudoti prietaisus.

Sustabdė sprendimą

Gruodžio 8 d. Druskininkų savivaldybės taryba buvo priversta stabdyti 1999 03 25 jos pačios patvirtintą laikinąją gyventojų atsiskaitymo už suvartotą šaltą ir karštą vandenį tvarką, jog už vandens apskaitos prietaisus, jų įrengimą, pakeitimą, remontą bei metrologinę patikrą turi mokėti gyventojai tiesiogiai pagal išlaidų sąmatą. Toks sprendimas priimtas, gavus Energetikos valstybinės inspekcijos Alytaus skyriaus viršininko J.Pilkausko bei Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje A.Pipiro raštus. Abu pareigūnai pripažino, kad minėtas Savivaldybės tarybos sprendimas prieštarauja 1997 12 31 d. Vyriausybės nutarimui, pagal kurį šalto ir karšto vandens tiekėjas (šiuo atveju BŪ - red.p.) savo lėšomis perka, įrengia, keičia minėtus apskaitos prietaisus bei atlieka jų metrologinę patikrą.

Pernai kovo mėnesį dvi ministerijos parengė rekomendacijas minėtam Vyriausybės nutarimui, jog tiekėjai, tiekiantys šaltą ir karštą vandenį, su gyv.patalpų savininkais turėtų sudaryti sutartis dėl apskaitos prietaisų perdavimo tiekėjams juos eksploatuoti. Apskaitos prietaisų savininkai, atsisakę pasirašyti susitarimą dėl šių prietaisų perdavimo eksploatuoti tiekėjui, už jų metrologinę patikrą, remontą ir keitimą turėtų mokėti savo lėšomis. Rekomendacijose taip pat pažymėta, jog šalto ir karšto vandes apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo išlaidos įtraukiamos į namo šilumos, šalto ir karšto vandens sistemų aptarnavimo išlaidas.

Mokėti neprivalo

Druskininkiečiai, kurių daugiabučius namus eksploatuoja BŪ, yra sudarę su šia įmone sutartis dėl šalto ir karšto vandens tiekimo. Papildomų sutarčių dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo BŪ įmonė su gyventojais pasirašyti nereikalavo. “Gyventojai neatsisakė tiekėjui perduoti savo lėšomis įrengtus prietaisus eksploatuoti, todėl tiekėjas (BŪ) negali reikalauti mokėti už apskaitos prietaisų metrologinę patikrą”, - tai patvirtino Energetikos valstybinės inspekcijos Alytaus skyriaus viršininkas J.Pilkauskas.

Kaip dabar elgtis gyventojams, kai į jų butą paskambins BŪ darbuotojai ir paprašys parodyti vandens skaitiklius metrologinei patikrai? Ar bus ir kaip bus grąžinami gyventojams pinigai, kuriuos nemažai druskininkiečių jau sumokėjo už patikrintus ir pakeistus vandens apskaitos prietaisus? Druskininkų savivaldybės taryba priimtą laikinąją gyventojų atsiskaitymo už suvartotą vandenį tvarką, jog už vandens apskaitos prietaisų priežiūrą mokėti turi gyventojai, sustabdė iki 2001 01 31. Iki to laiko savivaldybės administracija turi paruošti naują sprendimą, neprieštaraujantį galiojančiam Vyriausybės nutarimui. Kol nebus priimtas atitinkamas Tarybos sprendimas, patvirtino ir Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas G.Skirkevičius, gyventojai neprivalo mokėti už jų butuose keičiamus, remontuojamus bei tikrinamus vandens apskaitos prietaisus.

Eksploatacijos mokestis

Greičiausiai apskaitos prietaisų metrologinės patikros, keitimo, remonto išlaidos bus įtrauktos į daugiabučių namų eksploatacijos išlaidas. “Jeigu atsiranda kažkoks darbas, reikia ieškoti lėšų už jį sumokėti”, - teigė G.Skirkevičius. BŪ turėtų kilstelėti savo paslaugų įkainį - eksploatacijos mokestį, o daugiabučio namo bendrija (vandens tiekėja nuo namo bendro įvadinio vandens skaitiklio iki buto) - sudaryti sutartis su kiekvieno buto savininku ir taip pat pakelti eksploatacijos mokestį. Tačiau vienas gyvena 40 kv.m bute ir turi 4 vandens apskaitos prietaisus, kitas - 80 kv.m bute su 2 vandens skaitikliais. Pastarajam toks lygiavos principas “mokėk už save ir už kaimyną” vargu ar patiks. “Jeigu kartu su naująja tvarka bus patvirtintas ir eksploatacijos mokestis, tai iš gyventojų, kurie savo lėšomis mokėjo už vandens skaitiklių metrologinę patikrą, kurį laiką jis nebus imamas”, - komentavo G.Skirkevičius.

Reikalaujama, kad vandens skaitikliai būtų tikrinami kas 4 metus. Už vieno skaitiklio metrologinę patikrą gyventojas bendrovei “Druskininkų butų ūkis” turėjo mokėti 20,57 Lt. Paaiškėjus, kad skaitiklis netinkamas naudoti, gyventojas jį turėjo keisti savo lėšomis į naują, kainuojantį 78 Lt.

| Į viršų |


Atidaromas konsultacinis punktas

Gruodžio 18 d. Bendruomenės centre (Vilniaus al. 24) pradės veikti Pagalbos kenčiantiems nuo narkomanijos, AIDS sergantiems ir ŽIV nešiotojams draugijos įsteigtas anoniminis konsultacinis punktas.

Vykdydami prevencinę programą, apmokyti gatvės darbuotojai iki gruodžio 31 d. čia teiks socialinę, epidemiologinę, medicininę pagalbą alkoholį, narkotikus, toksines medžiagas pradėjusiam vartoti jaunimui, vengiančiam lankytis psichiatrijos kabinete. Skambučių telefonu 52883 bus laukiama kasdien nuo 17 iki 19 val., lankytojai kviečiami užeiti nuo 19 iki 20 val., o penktadieniais bei šeštadieniais – iki 22 val. Tikimasi, kad Jaunimo užimtumo centro diskotekose besilinksminantieji užsuks į punktą išgerti arbatos, kavos, pažiūrėti filmų prevencijos temomis. Pradedantiems eksperimentuoti jaunuoliams bus padedama kvalifikuotais patarimais, sergantieji gaus nukreipimus pas gydytoją. Jaunimui, tėvams, policijos darbuotojams vyks paskaitos apie narkotikų vartojimo priežastis, pokyčius šeimoje, galimybes padėti mesti, psichologinę paramą. Kad apskaitytų lankytojų srautą, gatvės darbuotojai pildys budėjimo dienoraštį, tačiau konsultuos anonimiškai ir nemokamai.

Jaunimo reikalų taryba skyrė lėšų konsultacinio punkto šiemetinei veiklai. Savivaldybės Valdyba pritarė projektui “Gatvės darbuotojai”, Bendruomenės centre suteikė patalpas ir apmokės jų eksploatacijos išlaidas. Maisto produktais labdaringai žada padėti akcinė bendrovė “Minolga”, individuali įmonė “Roma”, jei projektas bus tęsiamas kitais metais – ir parduotuvė “Iki”.

Projektą parengusi ir jo įgyvendinimu besirūpinanti gydytoja E. Bykova ypač akcentavo prevencinio darbo svarbą. Juk Druskininkų psichiatrijos kabineto įskaitoje yra 50 narkomanų, užregistruota 10 žmogaus imunodeficito viruso nešiotojų, preliminariais duomenimis, narkotinėmis medžiagomis eksperimentuoja daugiau nei 150 kurorto gyventojų. Todėl būtina ieškoti būdų užmegzti ryšius su pradedančiais narkomanais, kad būtų įvertinta jų būklė, jauni žmonės apsaugoti nuo liūnan gramzdinančio potraukio. Panašių centrų Lenkijoje įsteigta apie 80, Vilniuje konsultacinis punktas veikia jau keletą metų. Dabar svarbiausias projekto autorės tikslas – parengti gatvės darbuotojus. Druskininkiečiai, būsimi konsultantai, neseniai žvalgėsi sostinėje, tobulinosi, mokėsi Varšuvoje. Netrukus ketinama išleisti konsultacinio punkto “vizitines korteles”, platinti kitą informacinę medžiagą.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113