Laisva vieta reklamai Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m.  lapkričio 3 - 9 d. Nr. 45 (578)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
SAVAS GYLIS
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Dienų tėkmė savivaldybėje | Kiekvienam namui - po šiukšlių konteinerį |
| Dėl gydyklos skolų nukentėjo pacientai | Vieciūnuose - valstybinė UAB |
| Nauji vandens skaitikliai - kieno galvos skausmas? | Pagaliau sušils ir ligoniai |
| Pristatome Druskininkų savivaldybės Tarybos narius |
| Kodėl prie gydyklų kertami medžiai? | Kabėlinė televizija plečiasi |
| Išleistas mokyklos laikraštis | LADRUVOS naujienos |


DIENŲ TĖKMĖ SAVIVALDYBĖJE

GYVENTOJŲ  ŽINIAI

Patvirtintos Savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, nustatančios fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises bei interesus (Sprendimas Nr.166);
Savivaldybės teritorijų priežiūros taisyklės, nustatančios teritorijų priežiūrą bei valymo tvarką (Sprendimo Nr.167);
Savivaldybės želdinių tvarkymo ir apsaugos taisyklės, nustatančios želdinių priežiūros tvarką savivaldybės teritorijoje. Jos privalomos želdinių savininkams, naudotojams, želdynus projektuojančioms, prižiūrinčioms organizacijoms ir ūkio subjektams (Sprendimo Nr.168).
Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, nustatančios atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus Savivaldybės teritorijoje (Sprendimo Nr.169).
Visų taisyklių sprendimų kopijos išdalintos seniūnams, gatvių komitetų pirmininkams. Daugiabučių namų savininkų bendrijų valdytojus, norinčius išsamiau susipažinti su šių sprendimų tvarka bei informuoti bendrijų narius, prašome kreiptis į savivaldybės mero priimamąjį.

| Į viršų |


Kiekvienam namui - po šiukšlių konteinerį
Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje spalio 27 d.

Violeta KLIMAITĖ

Pagalba kaliniams

Nuo šiol vaikai, kurių tėtis ar mama sėdi kalėjime arba dingęs be žinios, galės naudotis 50 proc. mokesčio lengvata vaikų darželyje. Kaip ir anksčiau, perpus mažiau mokės vaikų darželio auklėtiniai, turintys tik vieną iš tėvų, daugiavaikų šeimų atžalos (3 ir daugiau vaikų), mažyliai, augantys moksleivių arba studentų šeimoje, kurioje vienas tėvų mokosi dieniniame skyriuje. Už vaikų darželio paslaugas nemoka šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, tėvai, kurių vaikai lanko specializuotas grupes, skirtas vaikams, turintiems įvairių vystymosi sutrikimų bei ugdomi bendrose grupėse integruotu būdu.

Šiluminininkai skolinasi

SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” paprašė savivaldybės laiduoti už bendrovės trumpalaikę 1 mln.Lt paskolą, kurią ji ims iš LTB su 11 proc. metinėmis palūkanomis. Bendrovė, kurios 97,4 proc. akcijų priklauso savivaldybei, neturi apyvartinių lėšų pirkti 4 tūkst. tonų mazuto. Tokio kuro kiekio, pasak “Druskininkų šilumos tinklų” vadovo R.Babilo, užteks 50-čiai dienų. Mazuto tonos kaina - 668 Lt be PVM. Banko paskolai imti pasirinkimą R.Babilas motyvavo mažiausiomis palūkanomis. Vilniaus bankas, teigė jis, siūlė kreditą su 12 proc. palūkanomis. 1 mln. Lt paskolą išlaidoms padengti 2001 m. ims ir pati savivaldybė, nes kasmet 1-ąjį pusmetį biudžetas surenka mažiau pajamų.

Neapmokestinama žemė

Gera žinia pensininkams. 5-iais arais padidintas neapmokestinamas žemės sklypas miesto teritorijoje. Iki šiol pensininkai, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, bei I ir II grupės invalidai nemokėjo žemės mokesčio už 20 arų sklypą ir žemę po pastatais, dabar nemokės už 25 arų namų valdą. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančių kaimų gyventojai, priklausantys minėtoms kategorijoms, nemokės žemės mokesčio už 3 ha žemės ūkio paskirties sklypą.

Pirks kompiuterius

Už 16 tūkst.600 Lt Druskininkų savivaldybės administracija sau bei savo skyriams pirks 10 kompiuterių, o Vieciūnų seniūnijai - krūmapjovę. Planuota įsigyti tik 2 kompiuterius, tačiau gavus pasiūlymą jų pirkti 10 ir dar programinės įrangos su nuolaida, nutarta lengvata pasinaudoti.

Atsiskaityti su likviduojamo Kultūros centro darbuotojais (18 žmonių) iš biudžeto skirta 34 tūkst. 887 Lt darbo užmokesčiui ir 10 tūkst. 813 Lt soc. draudimo įmokoms. Druskininkų savivaldybė mokės 2 tūkst. Lt stojamąjį mokestį už dalyvavimą pasienio regionų sąjungos “Euroregionas Nemunas” veikloje.

Populiarioji komisija

Aktyviai Taryba ginčijosi dėl Viešųjų pirkimų komisijos sudėties. Minėta komisija nustatinės, kokių ir kiek prekių pirkti, kokius darbus atlikti, kokios ir kokiam laikotarpiui turi būti suteiktos paslaugos, apmokamos biudžeto lėšomis. Viešųjų pirkimų komisija vertins ir rinks tinkamiausią biudžeto lėšų panaudojimo variantą perkant prekes, kurių vertė daugiau kaip nuo 75 tūkst.Lt, bei pasirenkant darbų rangovus ar paslaugų teikėjus, kai darbų ir paslaugų vertė viršija 150 tūkst.Lt. Viešųjų pirkimų komisijoje dirbs 2 Tarybos nariai ir 5 savivaldybės administracijos darbuotojai (pirmininkė - savivaldybės administratorė A.Vičiulienė, sekretorė - vyr.ekonomistė D.Saveikaitė, taip pat Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyr.specialistas G.Grigoras, Ūkio skyriaus vedėjas A.Montvila, vyr. juriskonsultė A.Vaivadienė, Tarybos nariai: konservatorė B.Draginienė bei Naujosios sąjungos atstovas R.Žūkas). Konservatorių frakcija aktyviai siūlė į komisiją įrašyti Tarybos narį konservatorių A.Maknį. Daugelį domino, kaip A.Maknys elgsis balsuojant už statybos rangovų kandidatūras, kadangi AB “Druskininkų statyba”, kurios akcijų turi A.Maknys, dalyvauja visuose savivaldybės skelbiamuose statybos darbų konkursuose. Į šią repliką buvęs Druskininkų meras A.Maknys atsakė, jog tokiu atveju jis susilaikytų. Tačiau Tarybos narių dauguma balsavo už Viešųjų pirkimų komisiją be A.Maknio.

Pagal Tarybos įgaliojimus šią komisiją galėjo sudaryti ir vienas meras R.Malinauskas, tačiau norėdamas, kad viešieji pirkimai biudžeto lėšomis vyktų kuo sklandžiau ir be įtarinėjimų šališkumais, pasiūlė šią komisiją sudaryti Tarybos sprendimu.

Saugumas - prie morgo

Saugumo departamentas panaudos sutartimi įsikurs Druskininkų ligoninės teritorijoje, Sveikatos g. 30, netoli nuo morgo esančiose patalpose. Saugumo pareigūnai pageidavo medinuko prie 2-osios vid. mokyklos (Švietimo skyriaus), tačiau sutiko įsikurti 105 kv.m patalpose ligoninės teritorijoje.

UAB “Druskininkų komunalinis ūkis” iš savivaldybės gamtos apsaugos fondo gaus 30 tūkst.Lt buitinių atliekų konteineriams pirkti ir juos statyti prie individualių valdų. Privačių namų savininkai išsimokėtinai galės įsigyti 120 l ir daugiau talpos plastikinius konteinerius. Sudariusiam sutartį su bendrove savininkui tereikės nustatytą dieną šiukšlių konteinerį nuvežti prie tvoros, kad atvažiavęs komunalinio ūkio darbuotojas galėtų išsivežti šiukšles.

| Į viršų |


Dėl gydyklos skolų nukentėjo pacientai

Praėjusį penktadienį Fizioterapijos gydykloje netikėtai buvo išjungta elektra, iš čiaupų nustojo tekėti vanduo. Alytaus elektros tinklų Druskininkų skyriaus darbuotojai sankcijų ėmėsi dėl to, kad gydykla už elektros energiją yra skolinga daugiau kaip 6 tūkst. litų. Tačiau išjungus elektrą, labiausiai nukentėjo ne gydyklos darbuotojai, o keliolika visiškai niekuo dėtų pacientų, kurie po purvo vonių procedūrų negalėjo nusiprausti. Pasipiktinę purvu išterlioti žmonės reikalavo, kad gydyklos administracija nedelsiant įjungtų elektrą, o gydyklos darbuotojai tuo metu karštligiškai aiškinosi su Druskininkų elektros tinklų vadovais.

Į derybas, paskelbęs tądien vykusio miesto tarybos posėdžio pertrauką, įsitraukė ir miesto meras Ričardas Malinauskas. Po kurio laiko elektra Fizioterapijos gydyklai buvo įjungta, ir purvo skyriaus pacientai pagaliau galėjo nusiprausti. Mūsų kurorte patirtą nemalonų nuotykį jie, ko gero, prisimins ilgai.

“Gydyklai mokam už kokybiškas procedūras, - sakė centro “Dainava”, kuriame gyvenantys keli vokiečiai gydykloje buvo tuo metu, kai ten dingo elektra, direktorius Zenonas Streikus, - todėl tokie incidentai mus atstumia. Savo pacientus purvo procedūroms siųsim į “Lietuvos” sanatoriją. Ten – toliau, bet patikimiau. Kitas procedūras atliekam patys – tiesiai iš šaltinio išgautu natūraliu mineraliniu vandeniu. Kodėl prieš keletą metų įsirengėme savo gydyklėles? Jau tada nebuvo garantijų dėl Fizioterapijos gydyklos darbo. Šiuo atveju reikia pagalvoti plačiau, nes šitaip Druskininkai ir paskutinius klientus praras”.

Bendra Fizioterapijos gydyklos skola siekia apie 880 tūkst. litų. Spalio 25 d. gydyklai paskelbtas neteisinis bankrotas. Kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo ir elektros tinklų atstovas, gydyklos vyr. gydytojas Algirdas Martinkus prašė tiekti elektrą iki lapkričio 1 d., nes iki tos datos buvo sudarytos paslaugų sutartys su sanatorijomis. Meras R.Malinauskas priekaištavo energetikams dėl minėto incidento, pavadinęs jį daugiau negu nekorektišku.

"Druskonio” inf.

| Į viršų |


Vieciūnuose - valstybinė UAB

Nepaisant Finansų ministerijos prieštaravimo, laikinoji vyriausybė pavedė Valstybės turto fondui kartu su vilnos akcine bendrove “Drobė” steigti uždarąją akcinę bendrovę, kurioje valstybei priklausytų 87,8 proc. akcijų. Tokiu būdu ketinama išspręsti susidariusią problemišką situaciją, kai, privatizavus Kauno vilnos AB “Drobė”, buvo uždarytas ir spalio 31 d. likviduotas Vieciūnų filialas. Darbo neteko 500 vieciūniškių. Naujai steigiamoje valstybinėje UAB ketinama įkurti tik 140 darbo vietų. Valstybė steigiamos UAB įstatinį kapitalą - 1,233 mln. Lt numato suformuoti iš už “Drobės” akcijas gautų dividendų (1998 m. - 230 tūkst.Lt, pernai daugiau kaip 112 tūkst.Lt) bei kapitalizuojant “Drobės” 740 tūkst.Lt skolą Turto bankui.

| Į viršų |


Nauji vandens skaitikliai – kieno galvos skausmas?

Rasita BOČIENĖ

Tikrinti kas 4 metai

Gyventojams mokestis už suvartotą šaltą ir karštą vandenį skaičiuojamas pagal butuose įrengtų vandens skaitiklių rodmenis. Lietuvos standartizacijos departamento 1996 m. gruodžio 30 d. įsakymu nustatytas laiko tarpas tarp šių skaitiklių patikrų – ne rečiau kaip 4 metai.

Nuo birželio 1 d. UAB “Druskininkų butų ūkis” pradėjo tikrinti individualius vandens skaitiklius. Vieno skaitiklio patikros kaina – 21 Lt. Už tuos pačius pinigus butų ūkio darbuotojas atvyksta į butą, nuima skaitiklius, užfiksuoja jų rodmenis, patikros metu įrengia pakaitinį skaitiklį bei vėl sumontuoja patikrintą savininko skaitiklį.

Nepatikrinusiems vandens skaitiklių, eksploatuojamų daugiau nei 4 metai, gyventojams mokestį už suvartotą vandenį butų ūkis žada skaičiuoti pagal Savivaldybės patvirtintą normatyvą.

Žmonės sumoka už poros, o daugelis ir už keturių skaitiklių patikrinimą neburbėdami, tačiau jei paaiškėja, kad jų turėtas skaitiklis jau nebetinkamas, tenka pirkti naują. Tad kas turi sumokėti tuos kelis šimtus litų už naujus buto skaitiklius?

Kas viršesnis?

LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo “Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo” 1.3 punktas skelbia, kad šalto bei karšto vandens tiekėjai, kurie su vartotojais yra sudarę tiekimo ir vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui) šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis.

Nežiūrint to, Druskininkų miesto taryba 1999 m. kovo 25 d. patvirtino laikinąją gyventojų atsiskaitymo už suvartotą šaltą bei karštą vandenį bei pašalintas nuotėkas tvarką, kurios 8 punktas nurodo, jog už vandens apskaitos prietaisus, jų įrengimą, pakeitimą, remontą bei metrologinę patikrą sumoka gyventojai tiesiogiai pagal išlaidų sąskatą.

Kuo vadovautis – Vyriausybės ar Savivaldybės nutarimais? Atrodo, kad viršesnė šiuo atveju turėtų būti Vyriausybė: Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnis skelbia, kad savivaldos institucijos pagal šio įstatymo joms priskirtą savarankiškąją kompetenciją turi veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę, kiek tai leidžia LR Konstitucija, įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Skaitikliai - nuosavybė

UAB “Druskininkų butų ūkis” direktorė V.Prunskienė, paklausta, kodėl gyventojams liepiama patiems nusipirkti naujus skaitiklius, atsakė, jog yra minėto Vyriausybės nutarimo rekomendacijos, kur parašyta, kad jeigu apskaitos prietaisų savininkas (šiuo atveju – gyventojas) atsisakė pasirašyti susitarimą atiduoti šiuos prietaisus eksploatuoti tiekėjui, tai už patikrą ir pakeitimą moka savo lėšomis.

O kas nors siūlė gyventojams pasirašyti tokį susitarimą? V.Prunskienė sutiko, kad nesiūlė niekas, tačiau, anot jos, skaitiklių savininkai patys turėjo galvoti, ką daryti su savo nuosavybe.

Be to, pasak V.Prunskienės, šis Vyriausybės nutarimas buvo pasirašytas 1997-aisiais, o dauguma skaitiklių druskininkiečių butuose buvo sumontuoti žymiai anksčiau. Reiškia, beveik visi Druskininkų gyventojai skaitiklius nusipirko patys, tai – jų nuosavybė. Jeigu vandens tiekėjai keis skaitiklius už savo pinigus, turės įskaičiuoti šias išlaidas į vandens kainą. “Todėl svarbiausia, kad kiekvienas vartotojas už šią paslaugą – skaitiklių patikrinimą - susimokėtų pats, - sakė V.Prunskienė. – Žmogus turi pasirinkimą: gal jis nuspręs visai atsisakyti skaitiklio ir už vandenį mokėti pagal nustatytus normatyvus”.

Diskusija dar nebaigta

Spalio 30 d. miesto mero kabinete atsakingi Savivaldybės darbuotojai diskutavo, bandydami išspręsti klausimą, kas gi vis dėlto turėtų mokėti už naujus gyventojų skaitiklius. “Diskusija nesibaigė, - po pasitarimo sakė Savivaldybės Ūkio skyriaus viršininkas A.Montvila. – Dar vyks derybos tarp butų ūkio, vandentiekio įmonės ir Savivaldybės, kaip išsisukti iš šios padėties. Juk vien butų ūkio įmonės eksploatuojamuose namuose įrengta maždaug 9 tūkst. individualių skaitiklių. Apie 40 proc. jų – netinkami. Jiems pakeisti reikėtų ne mažiau nei 240 tūkst. Lt. Iš kur Savivaldybė ras tiek pinigų?”

Pasak A.Montvilos, per mėnesį sprendimas šioje situacijoje turėtų būti priimtas. “Tačiau kaip padaryti, kad visiems būtų geriau? Juk pakėlus vandens kainą, brangiau už vandenį turės mokėti ir tas, kuriam tikrinti skaitiklį dar ne laikas arba jis apskritai jo neturi”, - sakė Ūkio skyriaus viršininkas.

| Į viršų |


Pagaliau sušils ir ligoniai

Nuo pirmadienio, lapkričio 6 d., palaipsniui šildymo sezonas prasidės ir Druskininkų ligoninėje. Elektros šildytuvais šiuo metu pašildoma tik operacinė, gimdykla bei sunkių ligonių palatos. Visų ligoninės skyrių pacientai kol kas guli šaltose palatose. Kai kurie ligoniai jau sugalvojo šūkį “Linkime Druskininkų valdžiai susirgti”, jog ši, besimėgaujanti šiluma nuo rugsėjo 23-osios, savo kailiu pajustų, ką reiškia kiaurą parą gulėti lauko temperatūroje.

Tačiau neskubėkim kaltinti vietos valdininkų. Pacientų ištvermės bandymo idėja priklauso ligoninės administracijai. Ne iš blogos valios ji šaltyje nutarė laikyti savo ligonius. Tiesiog ligoninė, išgyvenanti finansinę krizę, taip bando mažinti nuostolius. Jos direktorius V.Šimkonis tikisi, kad šiuos metus ligoninei pavyks užbaigti tik trimis didžiausiomis skolomis: 1 mln.300 tūkst.Lt skola mokesčių inspekcijai, 700 tūkst.Lt skola SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” bei 100 tūkst.Lt skola UAB “Druskininkų vandentiekis”. Susiveržęs diržus ligoninės kolektyvas nutarė, kad išbristi iš skolų liūno teks visomis priemonėmis, dirbant sumažintais etatais bei kiek įmanoma atitolinant šildymo sezoną. Per mėnesį ligoninės šildymas kainuoja 38 tūkst. Lt. Jos direktorius V.Šimkonis tvirtino, kad miesto valdžios dėl abejingumo šąlantiems ligoniams kaltinti negalima. “Ji mums ir taip finansiškai stipriai padėjo. Mums ji davė pasirinkimo laisvę pradėti šildymą anksčiau ar vėliau. Kitaip finansinio stabilumo mums nepavyks pasiekti. Ar būtų geriau, kaip gydyklai, - bankrotas?” - teigė ligoninės vadovas.

"Druskonio" inf.

| Į viršų |


Pristatome Druskininkų savivaldybės Tarybos narius

Rimantas Žūkas su žmona Danguole bei dukterimis Egle ir Guste.

Rimantas Žūkas su žmona Danguole bei dukterimis Egle ir Guste.

Toliau abėcėlės tvarka supažindiname su Druskininkų savivaldybės tarybos nariais. Šįkart – Rimantas ŽŪKAS, gimęs 1960 12 25 Lazdijų raj. Gervėnų km, Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, Ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas, UAB “Geidena” direktorius. žmona Danguolė – “Saulutės” sanatorijos gydytoja, dukra Eglė – “Ryto” vid. mokyklos šeštokė, dukrai Gustei – 4 metukai.

  • KNYGOS. Nuo vaikystės daug sportavau – žaidžiau krepšinį, rankinį, futbolą, todėl knygoms likdavo mažai laiko. Besimokydamas tuometiniame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (dabar - akademija), vėlgi daug laiko atidaviau sportui. Tad mano perskaitytos knygos – daugiausia privalomos pagal vidurinės mokyklos programą, taip pat mėgstamos – apie indėnus ir karus.

  • MUZIKA. Jokiu muzikos instrumentu negroju. Mėgstu klausytis lietuviškos estradinės ir liaudiškos muzikos.

  • TEATRAS. Negaliu pasigirti, kad dažnai lankausi teatruose, tačiau žmonos įkalbėtas – visuomet. Spalio 28-ąją žiūrėjome baletą “Romeo ir Džiuljeta”.

  • KINAS. Vaikystėje ypač mėgdavau žiūrėti filmus apie indėnus ir karą, studijų metais – apie meilę. Dabar filmus stebiu per televiziją.

  • SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Sunku net išskirti. Pagal gyvenimo etapus – pirmąkart peržengtas mokyklos slenkstis, pirmoji pergalė, įstojimas į institutą, vedybos, šeimos padidėjimas ir t.t. Visi jie svarbūs, nes atiduota daug jėgų, patirta meilės ir daug emocijų.

  • VERTA DĖMESIO ASMENYBĖ. Vėlgi būtų galima išvardinti daug žymių asmenybių, bet svarbiausia – 1991 m. žuvęs velionis tėvukas.

  • LAISVALAIKIS. Jo daug neturiu, todėl stengiuosi laisvalaikį praleisti su artimais žmonėmis.

  • POMĖGIAI. Patinka grybauti, gaminti maistą, sportuoti, vairuoti automobilį.

  • VIRTUVĖ. Mėgstu skaniai pavalgyti ir pats skaniai pasigaminti – cepelinus, šašlykus, mišraines.

| Į viršų |


Kodėl prie gydyklų kertami medžiai?

Arūnas ZURLYS

Elena Janulevičienė prie kertamo medžio šalia gydyklų.
Elena Janulevičienė prie kertamo
medžio šalia gydyklų.

Masinis tiek sveikakamienių, tiek papuvusių medžių kirtimas populiariai vadinamame gydyklų parke paskatino manymui, jog senas parkas privalo turėti savo specifiką. Jame netgi šakos turėtų būti genėjamos labai atsargiai, neparandant jo vizualumo, jau nekalbant apie pjūklo užmojus medžių kamienų atžvilgiu.

Tarsi šalikelės stulpai

Anot 30 metų miškų apželdintoja inžiniere dirbusios Elenos Janulevičienės, sename parke privalo išryškėti medžių prigimtis, jų šakų išlinkimai ar palinkimai, lajos forma. Tuo tarpu čia medžiai neseniai apgenėti tiek, jog jų vienodi kamienai panašūs į nuobodžius ir be gyvasties šalikelės stulpelius. Žinoma, apskurusias egles reikėjo kirsti, tačiau kodėl užsimota prieš sveikakamienius medžius? Eikliai padirbėjus pjūklu, jaukiame pavėsiais ir užuovėjomis gydyklų parke atsivėrė didelės erdvės, atviros vėjams ir skersvėjams, kurie, be abejo, išguis paukščius, kurių čia visuomet gausu. E.Janulevičienė jau nerado seno medžio su uoksu, kur perėjo retoji pelėda. Antai prie “Draugystės” sanatorijos iškirtus medžius, o tarp jų, ko gero, ir vienintelę mieste melsvąją pocūgę, atsirado šioje teritorijoje vėjų sūkuriams palankūs koridoriai. Anot ponios Elenos, kaip tik senųjų gydyklų parko žemesnėje dalyje turi būti tankmė, kad galimų potvynių metu medžiai nuo grunto plovimo apsaugotų.

Retinti dera palaipsniui

Išguldant pjūklu senojo parko medžius, ko gero, gydyklų parko voverės bus priverstos maitintis šiukšlių dėžėse, kaip atsitiko Ratnyčios upės pakrantėje gyvenusiai, kai čia komunalininkai nugremžė ne tik pakrantės paklotę, bet ir visus krūmus. Likusi be gamtos maisto, dabar ji, vargšė, kaip elgeta knisasi šiukšlių konteineriuose prie “Ratnyčėlės” kavinės. Anot E.Janulevičienės, skelbti medžiams nuosprendžių negalima jų vegetacijos periodu, kai jie dar su lapais. Be to, darbininkai nupjauti šaką nuo kamieno privalėtų pjūviu iš viršaus į apačią, o ne atvirkščiai, idant virš nugenėtos šakos nesikauptų drėgmė ir neatsirastų puvinio. Parką retinti dera palaipsniui, ne iš karto, nes atidengiama iš senų medžių šešėlio vertinga augmenija, staiga gavusi daug šviesos ir atsivėrusi lietui ir šalnoms, gali netrukus žūti.

Jau seniai akivaizdu, jog prie Druskininkų medijos dera ne tik kompetentingai, bet ir subtilia akimi kaip prie bene pagrindinės kurorto gyvasties prieiti. Be to, 7-ajame dešimtmetyje visa miesto medija inventorizuota, todėl yra dokumentas, pagal kurį galima būtų medžius rekonstruoti arba kirsti, žinoma, ankstesnį inventorizavimą iš naujo sutikrinus.

Vartotojiškas požiūris

Paklausta apie, jos nuomone, miesto gamtai padarytus didžiausius nuostolius, E.Janulevičienė prisiminė Taikos g., link Ratnyčios upės, nugenėtus sidabrinius klevus, kurie svirdami savotiškomis kaskadomis šiai gatvei suteikdavo žavesio. Ponia Elena apgailestavo ir dėl išnaikintų ginalinių klevų, augančių iš bendro kelmo, K.Dineikos gatvę darant pėsčiąja. Ji yra sumanymo statyti “Statoil” degalinę šalikelės pušyne priešininkė. 10 metų šioje vietoje buvo tvora, kad pušaitės pakiltų, spygliuočiai užsisėtų, jautrioje aplinkai vietoje susidarytų miško paklotė, ir štai visas šias apželdintojų pastangas norima sunaikinti dėl paprasčiausio benzino! E. Janulevičienė sako, jog Druskininkuose augalijos atžvilgiu vyrauja vartotojiškas požiūris, ji prastai prižiūrima ir nebranginama, mažai krūmų. Beje, pastaruosiuose daug kur užsisėję klevai, todėl juos iš krūmynų derėtų išrauti, kol dar mažaūgiai ir jauni. Tam patalkintų E.Janulevičienės mokiniai. Antraip miesto augaliją ištiks botaninio draustinio panemunėj, šalia centro “Dainava”, likimas. Čia spygliuočius vis labiau išstumia savaime užsisėjantys lapuočiai. Būtent pastarąjį panemunės parką, kur daug paminklinių 300 metų senumo pušų, ponios Elenos nuomone, reikia atgaivinti kaip spygliuočių mišką, koks jis buvo anksčiau, kol lapuočiai dar visiškai nenustelbė spygliuočių, kurie yra gero Druskininkų oro pagrindas.

Taros sąvartynas

Ponia Elena, prisimindama vaikystės pievas prie Ryliškių, kur ir kurapkiukus, ir vieversiukus augino ir juos nuo negandų gindavo, ir tėvų pamokymus, kad gamtai žmogus negali trukdyt, negali pamiršti pelkės dabartinio Vijūnėlio tvenkinio vietoje, kur pempės visą vasarą klykdavo. Dabar jas retai kur Druskininkuose išgirsi, kaip ir kitus retesnius paukščius, kurių mieste gerokai sumažėjo. Tėvai jai sakydavo, kad miškas – šventovė, į kurią nedera eiti netgi nešvariais drabužiais. Anot E.Janulevičienės, dabar gi aplinkiniai miškai paversti sąvartynu, pilnu plastikinės taros. Jai nenuostabu, kad žmonės pastaruoju metu sunkiai suserga nuo grybų, kurie, žinoma, auga ir dūlėjančios plastikinės taros vietose, prisisiurbdami įvairiausių chemikalų. Ji pataria vietinei valdžiai užsiimti aplinkinių miškų valymu nuo plastikinių atliekų, žmonėms užmokant už šią suneštą tarą, nes baudos už teršimą mažiau veiksmingos.

Atsodinti neskubama

Dėsningai E.Janulevičienė pasirinko žemės ūkio akademijos miškų fakultetą, kurį baigusi 30 metų dirbo Druskininkų miškų ūkyje apželdinimo inžiniere. “Kirtimo niekad nemėgau, - sako ponia Elena. – Nuolatos atsodindavome, su garsiuoju gamtininku Tadu Ivanausku tai teko daryti”. “Esu natūralios gamtos šalininkė, žmogui į gamtą reikia kištis kuo mažiau, - tęsia pašnekovė. – Kanadiečiai pastebėjo, kad žmonės labiau mėgsta poilsiauti ne dekoratyviniais augalais išpuoštose vietose, o atželdintose laukinės gamtos pavyzdžiu”. Ponia Elena kartu su Botanikos instituto direktore inventorizavo Druskininkų augmeniją, todėl apie ją žino viską atmintinai. Ilgą laiką ji vedė gamtines ekskursijas - dažniausiai “Saulės taku”. Tad visų vietinių medžių ir žolelių pavadinimus žino. Pamini, kad aplinkiniuose pušynuose daug saugotinų ir retų augalų, pavyzdžiui, įvairių rūšių pataisus, arniką dar galima aptikti, o botaninis draustinis šalia centro “Dainava” paskelbtas vien dėl čia augančio penkialapio pūstavaisio dobilo, kardelių, muilinės gubojos.

Neišrovęs neatsodinsi

Savivaldybės vyr. ekologė Irena Bolienė “Druskoniui” papasakojo, jog kirtimas senųjų gydyklų parke nėra joks savivaliavimas. Tarybos Kurorto plėtros komitetas, rugsėjo 15 d. svarstydamas miesto želdinių būklę, pasitelkė pagalbon vilnietę landšafto architektę Dalią Banienę, kuri dalyvavo rengiant Druskininkų bendrojo plano želdinių skyrių. Senojo parko medijos būklę įvertinusi tragiška, ji kartu su vietine želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija (vyr. ekologė I.Bolienė, vyr.architektas E.Palavinskas, Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas A.Petkevičius, SP UAB “Druskininkų komunalinis ūkis” želdinių meistras S.Bolys) nurodė, kuriuos senus sutręšusius medžius reikia iškirsti, kadangi jie užstelbę jaunesnius. “Neišrovęs juk kito negali pasodinti,” – sako ekologė, primindama, jog nukirsti daugiausia avariniai ligoti uosialapiai klevai ir liepos, kėlę grėsmę praeiviams ganėtinai judrioje vietoje. Anot jos, tai daroma pagal parko rekonstrukcijos projektą, apskritai, pagal reikalavimus sodinti negalima neturint želdinimo projekto ar schemos. Senajame parke medžiai išimami palaipsniui, kol kas daug nekertama, nors užmačios yra didesnės. Ketinama parodyti gražų vaizdą, t.y. atverti erdves, padarant langą į Nemuno upę, dėl alergiškumo ligotiems poilsiautojams bus pašalintos neilgaamžės drebulės, skleidžiančios pūkus kaip ir tuopos, labai atsargiai, dalyvaujant pačiai landšafto architektei, bus kertami seni medžiai pakrantės apsauginėje juostoje. Atsodinti ir atželdinti čia ruošiamasi būsimą pavasarį, žinoma, jeigu tam užteks lėšų.

Trukdo lėšų stygius

Kaip pavyzdį I.Bolienė paminėjo, kad būtent dėl lėšų stygiaus ir augalijos Lietuvoje stokos (iki šiol niekaip nepavyksta gauti grakščiosios liepos) nepavyksta užbaigti atželdinimo darbų prie M.K.Čiurlionio paminklo. Tiek I.Bolienė, tiek D.Banienė įsitikinusios, jog seną parką reikia išsaugoti, tačiau būtina atnaujinti menkaverčius želdinius, nors, jų nuomone, nežinia, kokios aplinkos įsigeis senųjų gydyklų naujasis savininkas, kai jas privatizuos, ir kokia bus šio šiuo metu tręštančio (kaip ir kaimyninė augalija) pastato paskirtis. Į priekaištą, kad medžių negalima kirsti jų vegetacijos laikotarpiu, ekologė atsakė, jog tai daryti nerekomenduojama vasarą, tačiau rugsėjo-spalio mėnesiais šalinti nedraudžiama.

Vyr. ekologė sakė, kaip bebūtų jai pačiai gaila kirsti medžių, tačiau nė vienas medis neiškertamas be patikrinimo, gyventojų valios, specialiai tam surašomo akto ir leidimo. Jai apmaudus daugelio druskininkiečių noras išsikirsti savo valdose medžius, o atsodinus augmeniją, stengimasis ją naikinti, kaip atsitiko su pasodintomis L.Giros gatvėje švelniosiomis gudobelėmis.

Ne parkas, o skveras

Spalio 25-ąją “Druskonis” kalbėjosi su į kurortą atvykusiomis landšafto architekte Dalia Baniene ir biologe Lina Petruškevičiene, kurios sutarė, jeigu skubiai Druskininkuose nebus pašalinti avariniai, stelbiantys jaunus ir ligoti medžiai, už 10-ies metų miesto augaliją gali ištikti tragiška situacija. Architektė sakė, jog jos, kaip landšaftininkės, kompetencija reikalinga sutvarkyti istorinį kurorto centrą, atverti gražias kraštovaizdžio erdves, jei norime tapti europiniu kurortu ir civilizuotu miestu, pritraukiančiu poilsiautojus. Pagal istorinę medžiagą šią vietą ji laiko ne parku, o skveru, kuris turi savo tvarkymo specifiką. Jis turėtų būti peršviečiamas su vaizdu į Nemuną, atveriantis architektūros paminklą – senąsias gydyklas, kurios, ji tikisi, bus atrestauruotos ir naudojamos kultūros reikmėms. Čia, daugelį metų netvarkomoje vietoje, savaime priaugo daug menkaverčių uosialapių klevų, kuriuos dera iškirsti kaip avarinius, ligotus, stelbiančius jaunuolyną. Antraip jauni medžiai neišsities, ligos persimes į kitus medžius…Šioje vietoje reikalingas nukaršusios augalijos atnaujinimas, kaip ir panemunėje, šalia kolonados, kur ypač daug supuvusių ir ligotų medžių.

Puikiai pažįstančią Druskininkų gamtą ir ja besižavinčią D.Banienę trikdo ne vien tik druskininkiečių nusiteikimas prieš apleistos miesto augmenijos atnaujinimą, bet ir neapgalvotas sodinimas, pavyzdžiui, įspūdingoje specifinėje Druskininkų erdvėje tarp Druskonio ir Vijūnėlio vandens telkinių, bei gėdinga kurortiniam miestui netvarka privačiose Pagankos valdose.

| Į viršų |


Kabelinė televizija plečiasi

Arūnas ZURLYS

Kabelinė televizija užima vis naujus miesto plotus. Iš miesto centro, t.y. M.K.Čiurlionio ir Vytauto g., šios televizijos montuotojai persikėlė į Šiltnamių gatvės kvartalą, kuris, Kalviškių mikrorajone įvedus kabelinę, buvo aplenktas dėl užlūžusios “Telekomo” kanalizacijos, kurios kanalais tiesiami kabelinės televizijos tinklai. Žiemą kabeline televizija, ko gero, mėgausis ir kvartalo tarp Vytauto ir Veisiejų gatvių, šalia “Atgimimo” vid. mokyklos, gyventojai. Kitais metais ketinama ieškoti abonentų Gardino gatvės kvartale. Į senamiestį, anapus Ratnyčios upės, tiesti kabelinio TV ryšio neketinama, kadangi tinklai yra brangūs, o gyventojų tankumas ten nėra didelis. Be to, druskininkiečiai apskritai nenoriai tampa kabelinės abonentais. Tai dažniausiai aktualu tik jaunesniems, o prieš šildymo sezoną šis poreikis dar labiau sumažėja. Pasak UAB “Druskininkų televizija” reklamos agento Jono Bilinsko, vidutiniškai tik 20 proc. prie kabelinės TV prijungto daugiabučio namo gyventojų panori ją turėti, tuo tarpu kituose miestuose toks procentas yra gerokai didesnis – net 60 proc.

Šiuo metu Druskininkuose yra apie 650 kabelinės TV, transliuojančios 28 programas, abonentų, iš jų apie 150-čiai kabelinė televizija buvo įjungta su nuolaida, t.y reikėjo mokėti ne 50 Lt, o tik 20 Lt. J.Bilinskas užtikrino, jog miesto gyventojams, paskelbtu 3-4 savaičių nuolaidų laikotarpiu pranešusiems, kabelinė televizija tikrai buvo įjungta su nuolaida ir pasibaigus šiam laikotarpiui. Jeigu po 3-ijų perspėjimų abonentas ir toliau nemoka už kabelinę televiziją (per mėnesį 16 Lt), ji atjungiama ir vėl prijungiama prie kolektyvinės antenos. Kiekvienam abonentui įteikiami lapeliai su telekompanijų, rodomų per kabelinę televiziją, tinkleliu. Tos telekompanijos, prie kurių pažymėtos žvaigždutės, yra laisvo transliavimo, t.y. su jomis nesudarytos autorinių teisių sutartys, todėl bet kada jų transliavimas gali būti nutrauktas TV programą pakeičiant kita. Klausimą, galbūt vietinių gyventojų pasyvumą kabelinei televizijai sąlygoja palydovinių antenų privalumai, J.Bilinskas komentavo kabelinės TV naudai, kadangi pastaroji transliuoja įdomesnes programas, yra pigesnė vartotojui, be to, bet kuriuo momentu palydovinės TV programos gali būti pervestos į skaitmeninį transliavimo būdą. Skaitmeninės televizijos įregimas yra labai brangus, todėl pastaroji mieste turi mažai vartotojų.

Kilus neaiškumams dėl kabelinės televizijos, skambinkite tel. 53740, geriausiai nuo 8 iki 9 val. ryto. Kitu laiku jūsų pageidavimus įrašys autoatsakiklis.

| Į viršų |


Išleistas mokyklos laikraštis

Vytautas VALENTUKEVIČIUS

Spalio 19-ąją išleistas “Ryto” vid. mokyklos laikraščio “ Po aštuonių dešimt” 2-asis numeris. Jame – išskirtinai įdomus mokinių sveikinimas Mokytojo dienos proga. Išspausdintas interviu su mokytoju jubiliatu Vytautu Vaikšnoru. Jaunieji korespondentai išradingai gavo įvairių mokyklų mokytojų atsakymus į klausimą, kas yra mokytojas? Pateikti trumpi tėvelių pasisakymai apie mokyklas, kur mokosi jų atžalos. Vaikai informuojami apie reketą ir kitas mokyklos gyvenimo aktualijas. Laisvalaikiui skirti kryžiažodžiai ir horoskopas.

Laikraščio leidyba – mokytojos Romos Janulevičienės ir jos talkininkų mokinių – laikraščio redaktorės Kamilės Kondrotaitės, rinkėjų Giedrės Česnulytės, Sandros Saikauskaitės ir maketuotojo mokytojo Gintauto Rudzio entuziazmas.

| Į viršų |


LADRUVOS naujienos

  • Kviečiame lapkričio 23 - 24 d. Birštone dalyvauti seminare “Projektų rengimas ir valdymas Phare Socialinės ir ekonominės sanglaudos Verslo plėtros fondams”. Registracija tel. (8-22) 731254.

  • Belgai ieško organizacijų, dirbančių su negalios jaunimu. Adresas - LADRUVOS biure.

  • Kviečiame jaunimą (17 - 28 m.) dalyvauti Lenkijos - Vokietijos bendradarbiavimo centro seminare Lenkijoje, Glivicės mieste, tema “Europos Sąjunga 2020”. Tel. (48032) 2324902, faks. (48032) 2324901, el. paštas: eu@haus.pl

  • Gruodžio 3-12 d. vyks jaunimo lyderių komandiruotė į Vokietiją tema “Vokietijos jaunimo politika”. Tel. (8-22) 312003.

  • Spalio 14-15 d. Klaipėdoje vyko renginys “Švedijos dienos”, kuriame dalyvavo ir LADRUVOS bei Europos biuras pietų Lietuvoje.

  • Spalio 23-25 d. LADRUVOJE lankėsi Šiaurės kraštų darbo grupė derinti projektą “Aplinka”. Jis apims turizmą, žemės ūkį, aplinkosaugą - energetiką.

  • LADRUVOS ir Europos biuras pietų Lietuvoje lapkričio 22-26 d. pakviestas dalyvauti ataskaitiniame Carrefour (Europos biurų, skirtų kaimo plėtrai) susirinkime. Europos Sąjungos plėtros seminare mūsų biuras turės galimybę išsamiai pristatyti savo veiklą bei ieškoti partnerių verslo, turizmo, sveikatos apsaugos bei kitose srityse.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113