Laisva vieta reklamai Druskonis
KULTŪRA 2000 m. rugpjūčio 25 - 31 d. Nr. 35 (568)

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
PRADŽIA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Pristatome Druskininkų savivaldybės Tarybos narius |
| Keramikos sugrįžimas į namus | Mokytojai skaitė savo kūrybą |
| Miesto muziejaus atidarymo generalinė repeticija |

Pristatome Druskininkų savivaldybės
Tarybos narius

“Rytoj būsiu direktorius”. Prieš 8-erius metus prie mokyklos kartu su 17 metų direktoriavusiu Vladu Skverniu (kairėje).
“Rytoj būsiu direktorius”. Prieš 8-erius metus prie mokyklos kartu su 17 metų direktoriavusiu Vladu Skverniu (kairėje).

Šįkart supažindiname su miesto tarybos nariu 46-erių metų Jevgrafijumi Samuchovu, Lietuvos centro sąjungos Druskininkų skyriaus pirmininku, Savivaldybės Švietimo komiteto pirmininku, Savivaldybės valdybos nariu. Jis - jau 8-erius metus Druskininkų “Ryto” vidurinės mokyklos direktorius (tai pirma ir kol kas paskutinė darbovietė, nors būta pagundų eiti dirbti kitur), matematikos mokytojas metodininkas (24 metai). Zodiako ženklas: Šaulys.

Žmona Bronė - “Ryto” vid. mokyklos matematikos mokytoja metodininkė, dukros - “Ryto” vid. mokyklos moksleivės.

KNYGOS. Apie knygas reikėtų kalbėti keliais aspektais: pirmiausia - grožinė literatūra ir privalomai mokykloje perskaityti kūriniai. Čia paminėčiau Ž.Verną, Servantesą, L.Tolstojų, J.Baltušį,V.Mykolaitį - Putiną, B.Sruogą, M.Šolochovą. Vėliau susidomėjau rusų rašytojais: F.Dostojevskiu, A.Solženycinu, F.Abramovu, prancūzų klasikais: E.Zola (perskaičiau visą Rugonų - Makarų seriją), A.Diuma (patiko pastaruoju metu skaityta knyga “Vilkų vadas”), V.Hugo (“Vargdieniai”). Taip pat patiko Dž.Londono, E.Hemingvėjaus knygos, tačiau didžiausią įspūdį paliko N.Dumbadzės “Amžinybės dėsnis”, V.Petrosiano “Paskutinysis mokytojas” ir M.Katiliškio “Miškais ateina ruduo”. Dabar dažnai paskaitinėju Rilkės poeziją. Mėgstu skaityti J.Marcinkevičiaus, H.Nagio, P.Širvio, S.Nėries, N.Miliauskaitės, taip pat A.Puškino, S.Jesenino eilėraščius. Galiu pasidžiaugti, jog namuose turime pakankamai gausią biblioteką, tačiau apgailestauju, kad pastaruoju metu grožinės literatūros knygoms trūksta laiko. Jas pakeičia knygos kompiuterių vartotojams ir anglų kalbos vadovėliai.

MUZIKA. Nors muzika daro ne mažesnį poveikį žmogui negu knygos, tačiau ja domiuosi šiek tiek mažiau. Prisimenu, vaikystėje labiausiai patiko daina “Ir pražydo obelys ir kriaušės”, kurią dainuodavau su broliais, padėdamas tėvui ganyti arklius. Dabar, kaip ir daugeliui, patinka populiarioji klasikinė muzika (Bethoveno, Čaikovskio, Mocarto ir kt. kūriniai), kurios klausausi, kai esu psichologiškai pavargęs. Tebepatinka rusų atlikėjai: N.Sličenka, V.Obodzinskis, V.Dobryninas, V.Leontjevas, ypatingai V.Vysockis. Jaunystėje patikdavo S.Povilaitis, O.Valiukevičiūtė, V.Malinauskas, broliai Frankoniai, dabar patinka K.Kerbedis (ypač daina”Sakale, lėk”), P.Meškėlos daina “Dar ne vakaras”, V.Kernagis, O.Vyšniauskas, iš jaunesnių - A.Mamontovas, “Naktinės personos”. Nebuvau ir nesu abejingas populiariai užsienio muzikai: turėdamas laiko, žiūriu laidas apie pasaulinius hitus. Jau daugiau kaip dešimtmetį mokykloje dainuojantys “Racilukai” atvedė mane į lietuvių liaudies dainų pasaulį, kuris tampa vis savesne ir mielesne gyvenimo dalimi. Už tai esu dėkingas mokinei ir mokytojai L.Dudulienei.

TEATRAS. Domėtis teatru pradėjau nuo vadinamojo “auksinio dešimtuko” (K.Kazlauskaitė, K.Smoriginas, R.Vilkaitis ir kiti) diplominio spektaklio berods 1975 metais. Tebepatinka režisierių D.Tamulevičiūtės, E.Nekrošiaus, I.Bučienės, R.Tumino, J.Vaitkaus ir kt. režisuoti spektakliai, kuriuos lankydavau studijų laikais, vėliau su kolegomis mokytojais. Vienas iš paskutiniųjų spektaklių, palikusių gilų įspūdį, buvo R.Tumino režisuotas “Maskaradas”. Deja, nemačiau “Hamleto” su A.Mamontovu. Žinau, kad kylanti žvaigždė yra režisierius O.Koršunovas, kurio režisuotus spektaklius norėčiau pamatyti. Iš mėgstamų aktorių paminėčiau A.Šurną, J.Jaruševičių, K.Kazlauskaitę, R.Adomaitį, R.Varnaitę, J.Budraitį ir kt. Man patinka ir klasika, ir lietuvių autorių spektakliai, ir šiuolaikinis teatras, todėl išskirti, kuris patinka labiausiai, negalėčiau. Nesu didelis žinovas, tačiau teatras patinka.

KINAS. Prieš dešimtmetį dauguma turėjome kitokį supratimą apie kiną. Dabar prioritetas dažniausiai teikiamas prasto lygio filmui. Viską lemia komercija, o ne meniniai dalykai. Filmai tampa trumpalaike pramoga, o ne menu. Kino teatrai tik pradeda atgimti, o televizija rodo daugiau komercinius filmus. Pirmenybę teikiu klasikai, psichologiniam kinui, filmams apie stiprias dvasiškai ir fiziškai asmenybes, nuotykiniams, komedijoms su J.Nikulinu ir L. de Fiunesu. Neabejingas koviniams filmams. Įsiminė filmai “Broliai Karamazovai”, “Senis ir jūra”, “Namelis prerijose” (1-os dalies serijos), “Tėvas Sergijus”, pastaruoju metu - “Kietas vyrukas”, “Mes”, “Nieko nematau, nieko negirdžiu”. Ypatingai nesmerkiu tų, kurie žiūri “muilo operas”, tačiau mane jos erzina.

SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Kaip ir daugelis pasisakiusių kolegų, svarbiausio gyvenimo įvykio neišskirčiau - jų buvo ir džiugių, ir liūdnų. Liūdni įvykiai: tėvo ir senelių netektys. Kiti svarbūs įvykiai: kaip mokiniui - brandos atestato gavimas, studijų VPU baigimas, kaip mokytojui - sėkmingas 1-osios matematinės klasės brandos ir stojamųjų egzaminų laikymas 1983 m. (tada pasijutau tikru matematikos mokytoju), kaip mokyklos direktoriui svarbu, kad jau 8-eri metai, kai vadovauju mokyklai ir džiaugiuosi, kad su kolegomis gražiai bendradarbiaujame, siekdami geriau paruošti jaunąją kartą. Tačiau svarbiausi gyvenimo įvykiai vyko šeimoje: 1979 m. - šeimos sukūrimas, dukrų Eglės ir Editos gimimas (Eglę auginome su žmona, dirbdami skirtingose pamainose). Juos laikau gražiausiais savo gyvenime. Svarbu, kad mūsų šeimoje vertinamas darbštumas, tikslo siekimas, sąžiningumas. Norėčiau, kad mes kartu dar daug gero nuveiktume pirmiausiai kitiems, o paskui sau.

VERTA DĖMESIO ASMENYBĖ. Pats didžiausias neklaužada mokykloje vertas visų dėmesio, pradedant valytoja ir baigiant direktoriumi, jau nekalbant apie tėvus. Nuo mažens likimas suvedė su daugeliu žmonių, kuriems esu dėkingas už tai, ką pasiekiau. Pirmiausia tai - mama ir tėvas. Jų įtaka padarė didžiausią poveikį mano gyvenimiškųjų vertybių formavimuisi. Tėvas visam laikui išliks atmintyje kaip griežtas, bet teisingas žmogus, motina yra darbštumo ir kuklumo pavyzdys. Besimokydamas sutikau daug nuostabių pedagogų. Tai buvusi Kučiūnų aštuonmetės mokyklos direktorė ir chemijos mokytoja M.Češkevičienė, Lazdijų vid. mokyklos matematikas P.Maceina, VPU docentas ir grupės kuratorius J.Kisielius, kaip matematikos mokytojui didelę įtaką padarė buvęs mokyklos direktorius V.Skvernys. Žaviuosi dvasininku K.Vasiliausku, poetu J.Marcinkevičiumi,dailininku A.Nedzelskiu, krepšininku A.Saboniu.

LAISVALAIKIS. Jo pastaruoju metu žymiai sumažėjo. Laisvalaikiu nuvažiuoju pas mamą, aplankau tėvo kapą, vykstame į žmonos tėviškę, aplankau brolius ir seseris. Nuo mažens moku šienauti, arti, sėti, akėti ir atlikti kitus ūkio darbus, nors pastaruoju metu vis rečiau tenka tai dirbti. Laisvu laiku stengiuosi atlikti kai kuriuos staliaus ar dažytojo buities darbus. Suprantama, laisvalaikiu skaitau, žiūriu televizorių, tačiau daug laisvo laiko tenka aukoti politikai.

POMĖGIAI. Be skaitymo, didžiausias pomėgis - sportas. Būdamas moksleivis, daug sportavau. Asmeniniame archyve turiu diplomų už laimėjimus šaškių, slidinėjimo, šaudymo, granatos metimo, bėgimo, turizmo, krepšinio, savigynos, dziudo ir kitose varžybose. Studijuodamas bandžiau irkluoti kanoja, bet perėjau į klasikinių imtynių sekciją, o šiai iširus, su draugu nuėjome į bokso sekciją. Čia nepriėmė dėl amžiaus, todėl 3 metus treniravausi savigynos imtynes. Jos man patiko, ypač laimėdavus aiškia persvara. Dabar vis mažiau aktyviai sportuoju: kartais pažaidžiame tinklinį ar krepšinį, žiemą slidinėju (jei gerai slysta slidės, nušliuožiu iki Grūto). Džiaugiuosi, kad dukra Edita seka mano pėdomis - sportuoja. Esu sporto aistruolis - domiuosi lengvąja atletika, futbolu, slidinėjimu, biatlonu, plaukimu, dviračių sportu, penkiakove, tačiau labiausiai patinka krepšinis (keletą kartų esu buvęs Kauno sporto halėje ir patyręs įspūdžių visam gyvenimui). Pastaruoju metu patinka stebėti lauko tenisą, bušido (nes kažką panašaus teko išbandyti), Formulės-1 varžybas. Kiti pomėgiai (daugiau poreikiai) - kompiuteris ir anglų kalba.

ATOSTOGOS. Atostogas labiau jausdavau, būdamas mokytojas. Jų metu su šeima stengiuosi nuvažiuoti prie jūros. Taip pat atostogaujame kaime - žmonos ir mano tėviškėse, namuose Druskininkuose. Uogaujame, grybaujame, maudomės ežeruose.

VIRTUVĖ. Dėl virtuvės esu beveik solidarus su kolega L.Radžiukynu. Be žmonos iš bado nenumirčiau, bet rūpesčių dėl valgio gaminimo netrūktų. Bandymų tapti kulinaru buvo dar jaunystėje: bandžiau virti cepelinus, tačiau nepavyko. Kartą, norėdamas įtikti žmonai, iškepiau kepsnius. Beveik pavyko. Tikiuosi ateityje dairytis į virtuvę - stengsiuosi tapti kulinaru.

PABAIGA. Man pasisekė, kad prisistatau naujųjų mokslo metų išvakarėse, todėl sveikinu pirmiausia Druskininkų “Ryto” vid. mokyklos mokytojus, moksleivius, jų tėvus, globotojus, mokyklos darbuotojus, visų savivaldybės švietimo įstaigų pedagogus. Linkiu kūrybinio polėkio, gražaus bendradarbiavimo, sveikatos. Sėkmės!

| Į viršų |


Keramikos sugrįžimas į namus

Robertas ŽUKAUSKAS

Vaikų dailės galerijos direktorius, dailininkas-pedagogas

Sigutė Barniškytė ir žiedžia keramiką, ir rašo eiles.
Sigutė Barniškytė ir žiedžia keramiką, ir rašo eiles.

Prasmingą mintį, kad menininku gimstama, patvirtina Vaikų dailės galerijoje eksponuojama druskininkietės Vilniaus dailės akademijos ketvirtakursės Sigutės Barniškytės keramika ir poezija. Ji gimė Druskininkuose 1979 m., čia baigė dailės mokyklą, 1995-1996 m. mokėsi JAV, 1997 m. baigė Druskininkų “Ryto” vid. mokyklą, o nuo 1997 m. studijuoja VDA. Kaip prisistato pati parodos autorė, visi šie jos darbeliai dalyvavo š.m. balandžio mėnesį įvykusioje parodoje Vilniuje, Šlapelių namuose-muziejuje, kiti – kursiniai, laisva kūryba ir vaikystėje nulipdyti. Keramikos darbeliai – išjausti, turintys trapumo atspalvį, kuris persipynęs su subtilia ir poetiška jaunos kūrėjos prigimtim. Tai juntama jau pačiuose pirmuose, dar vaikystėje atliktuose darbeliuose, žaviuose savo paprastumu, vaikystės svajone ir nevaržomu noru kurti. Druskininkų dailės mokyklos periodu Sigutė savitai pasirinkdavo temas. Nors bėgant metams kūrybinės minties išraiška tampa brandesnė, o

Arbatinukas “Širšių lizdas”.
Arbatinukas “Širšių lizdas”.

technologinio atlikimo procesas - sudėtingesnis, vaikystės nuoširdumą ji išsaugoja ir dabarties darbuose. Ypač žavi jos miniatiūrinės vaivorykštinės kompozicijos, sugrupuotos temomis, taip pat monumentalūs taikomąją paskirtį turintys darbai. Visa tai liudija jaunos keramikės brandumą, unikalumą, dvasingumą. Sigutė – ir subtili poetė, gebanti jautriu žodžiu išreikšti sielos gelmes.

Jaučiuosi galįs vertinti Sigutės kūrybą, nes su vaikais keramikos srityje dirbau devynerius metus. Įsitikinęs, kad kiekvienas, aplankęs S.Barniškytės parodą, savaip ją pajaus ir vertins.

| Į viršų |


Mokytojai skaitė savo kūrybą

Arūnas ZURLYS

Mokytojus šokdino ansamblis “Kaimo daina”.
Mokytojus šokdino ansamblis “Kaimo daina”.

Rugpjūčio 18-ąją į “Vilniaus” sanatoriją atvyko šalies mokytojai literatai, susibūrę į jau 20 metų veikiančią savo draugiją “Spindulys”. Kiekvieną savaitę prie Vilniaus mokytojų namų židinio mokytojai ir kultūros darbuotojai skaito savo kūrybą, o vasarą susiburia kuriame nors regione. Renginį organizavo Elena Rapkauskienė, vienintelė druskininkietė, priklausanti šiai draugijai. Ji renginio išvakarėse išleido pirmąją savarankišką savo poezijos knygą “Per Aspera”, kurią galima nusipirkti knygynėlyje Liškiavos gatvėje.

Iš 100 draugijos narių į Druskininkus atvyko apie 12 iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Elektrėnų, Marijampolės. Beveik visi jie skaitė savo poeziją vakaronėje, kurią vedė draugijos pirmininkas, vilnietis Juozas Žitkauskas. Itin didelio pasisekimo jis sulaukė kitądien Viešojoje bibliotekoje įvykusioje kūrybos popietėje skaitydamas dzūkiškai Romo Sadausko humoreską “Ar sugrįš rusas?”. Vakaronėje “Vilniaus” sanatorijoje mokytoja Antanina Urmanavičienė iš Alytaus taip pat perkėlė dzūkišką šnektą į savo kūrybą. Savo eiles skaitė ir kita druskininkietė mokytoja Izelė Galkantienė. Tarp skaitymų mokytojus šokdino kapela “Kaimo daina” (vad. A.Tamulionis). Ją pasamdė ir patį renginį rėmė “Vilniaus” san. vyr. gydytojas Elvidas Dzekunskas, sanatorijos bibliotekininkė Irena Ignatavičienė, taip pat dalyvavusi naktiniuose privačiuose mokytojų skaitymuose, vyr. gyd. pavaduotojas Petras Dagilis, supažindinęs su sanatorija ir gydymu, Viešosios bibliotekos vedėja Zita Plaščinskienė, svetingai priėmusi. Laisvalaikiu mokytojai lankėsi M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje, gydykloje, “Girios aide”.

| Į viršų |


Miesto muziejaus atidarymo generalinė repeticija

Arūnas ZURLYS

Išeivijos dailininkas Mykolas Paškevičius.
Išeivijos dailininkas Mykolas Paškevičius.

Rugpjūčio 5-ąją tarsi Druskininkų miesto muziejaus atidarymo generaline repeticija tapo išeivijos dailininko, 93 metų Mykolo Paškevičiaus kūrybos parodos “Improvizacijos” atidarymas. Ją, skirtą krikščionybės jubiliejui, atsiuntė iš JAV pats autorius, dovanodamas savo kūrinius mūsų miesto muziejui. Ponas Mykolas pats paruošė savo paveikslų įrėminimą, finansavo katalogo išleidimą. Toks žymaus dailininko, K.Malevičiaus, K.Petrovo-Vodkino mokinio, dėmesys Druskininkams – neatsitiktinis. Praėjusiais metais M.Paškevičius viešėjo kurorte kartu su rašytoju Albertu Laurinčiuku, dukra Rūta ir savo žmona Ona Dokalskaite, kurios tapybos paroda tuomet buvo atidaryta Vilniuje. Susipažinę su Druskininkais ir miesto muziejaus direktoriumi Adelbertu Nedzelskiu, pabendravę su dailės plenero “Čiurlionio dienos” dalyviais, Paškevičiai pažadėjo į mūsų miestą sugrįžti. Pono Mykolo paroda pažadą simboliškai ištesėjo. Jos unikalumą liudija gausūs ir įtaigūs atsiliepimai, ypač išsamus – kun. Vaclovo Aliulio. Svarbi ne vien tik Druskininkams paroda keliaus po Lietuvos miestus, o vėliau sugrįš atgal į mūsų miestą.

Iki M.K.Čiurlionio 125-ojo gimtadienio, t. y. š.m. rugsėjo 22 d., muziejaus salėje (M.K.Čiurlionio g. 59, 2-as aukštas) ketinama įrengti Druskininkų miesto garbės piliečio Petro Viščinio kambarį, vieną iš miesto muziejaus skyrių. Savo vertingomis dovanomis ir Amerikos lietuvių fondo lėšomis jis išjudino Druskininkų miesto muziejaus steigimo darbus. Kartu su jo darbo kabineto baldais čia bus eksponuojama ir padovanota Druskininkams unikali dailės kolekcija. Muziejiniame jo darbo kabinete bus galima pasiklausyti “Laisvės varpo” radijo laidų, kurias jis 41-erius metus pats rengė ir vedė, įrašų. Miesto muziejus Lietuvių fondo, kurio steigėjas ir ilgametis vadovas buvo P.Viščinis, lėšomis išleido padovanotos dailės kolekcijos katalogėlį, įtraukė druskininkiečio puslapį į “Tūkstantmečio knygą”, jų nusipirko. Direktorius A.Nedzelskis džiaugiasi, kad, nepaisant skylėto miesto biudžeto, savivaldybė remia muziejaus steigimą. Jo mintyse – serija knygų apie Druskininkų miesto garbės piliečius. Petro Viščinio biografiją jau parašė Vytautas Valentukevičius, o kunigas Vaclovas Aliulis, poilsiavęs Druskininkuose, per 3 dienas aprašė susitikimų su Antanu Dambrausku prisiminimus.

Tai, žinoma, tik viena muziejaus veiklos krypčių, o svarbiausia turėtų tapti – praeities ir dabarties vietinių žmonių ir šeimų, tarkim, Čiurlionių, Lipšicų, Kersnovskių, įrodančių mažo miestelio didelę vidinę energiją, pristatymas, skatinantis vietos ir krašto patriotizmą. Vien P.Viščinio nuoseklus altruizmas, savo gerovės atsisakymas dėl darbo Lietuvai ir galiausiai sugrįžimas numirt į Druskininkus atvežant jiems visą gyvenimą kauptas vertybes – pasišventimo gimtinei įtaigus pavyzdys. Druskininkų miesto muziejų jau pasiekia reti eksponatai iš Lenkijos – tarkim, reta prieškarinė eilių ir nuotraukų, sukurtų Druskininkuose, knygelė, savo pagalbą siūlo varšuvietė Jadvyga Siedlecka, Kersnovskių palikuonys. Pasak A.Nedzelskio, jeigu išliktų tame pačiame pastate miesto muziejaus ir Civilinės metrikacijos skyriaus kaimynystė, istorijos ir garsių miesto šeimų ekspozicija jaunavedžiams sustiprintų atsakomybę už savo miestą.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113