|
Pristatome Druskininkų savivaldybės
Tarybos narius
 |
Algimantas Maknys su žmona
Zita, dukra Aurelija ir sūnumi Algimantu. |
Toliau abėcėlės tvarka supažindiname su Druskininkų
savivaldybės tarybos nariais. Šįkart mūsų pašnekovas 50-ies metų Algimantas
Maknys, Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys, Savivaldybės
tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Savivaldybės valdybos narys, AB
Druskininkų statyba direktoriaus pavaduotojas ekonomikai.
KNYGOS. Vaikystėje buvau nuolatinis miesto bibliotekos lankytojas,
tikriausiai perskaičiau visas nuotykių knygas, kartu su jų herojais išgyvenau
nesėkmes ir džiaugiausi jų pergalėmis. Studijų laikotarpiu perskaičiau daug
apsakymų ir romanų. Tuomet galbūt didžiausią įspūdį paliko V.Hugo knyga
Žmogus, kuris juokiasi. Mėgau skaityti poeziją. Dažnai paimdavau paskaityti
M.Lermontovo ir A.Mickevičiaus eilėraščius ir poemas. Skaitau knygas apie gamtą.
Domiuosi technine literatūra.
MUZIKA. Kas gi jos nemėgsta? Anksčiau labai patikdavo armonika,
linksmos lietuviškos melodijos. Dabar V.Noreikos, E.Kaniavos ir V.Prudnikovo
atliekamos dainos. Mėgstu E.Kučinsko ar V.Stakėno koncertus, o su vaikais mielai
klausau Laimos su Neringa dainų.
TEATRAS. Visuomet palieka kažką neišdildomo, net ir stebint
šiuolaikinio teatro spektaklius, kurių filosofinė mintis sunkiai suprantama. Visuomet
mėgau stebėti Rusų dramos teatro spektaklius ir mūsų dramos teatrų pjeses pagal
lietuvių rašytojų kūrinius. Tačiau tenka apgailestauti, kad išvykų į teatrus,
kurios man yra šventės, pastaruoju metu buvo retai.
Vidurinėje mokykloje dramos rateliui vadovavo mokytoja
E.Kvaraciejienė, vienoje jos režisuotoje K.Sajos pjesėje teko vaidinti.
Dabar aplinkui pastebiu daugybę artistų, teatras yra šalia mūsų
ir laikraščiuose, radijuje, televizijoje. Norime ar nenorime esame artistai.
Vieni atlieka savo vaidmenis geriau, kiti prasčiau. Tik laikas nesuteikia galimybės
blogai atliktą rolę pakartoti iš naujo, nes kiekviena akimirka vis kitokia, ir tai
vadinasi Gyvenimas.
KINAS. Nuostabu prisiminti filmus Trys muškietininkai,
Kaukė, Šerburgo lietsargiai, taip pat aktorius Žaną Marė, Žerarą
Filipą ir nuostabiuosius prancūzų komikus Liuji de Fiunesą ir Burvilį! Kur ta galybė
pasidėjo?
Dabar kiną pakeitė televizija, ir kinas atėjo į namus. Nežiūriu
tų didžiųjų serialų, kuriuos rodo iškart po darbo. Bet mielai kartu su TV kino
kamera keliauju po gamtos ir mokslo pasaulį. Beveik kasdien keliolika minučių
atsipalaiduoju, stebėdamas laidą Gyvūnų pasaulis.
SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Aš manau, kad tas įvykis turėtų
būti iš mano asmeninio gyvenimo, kuriame buvo ir skaudžių, ir laimingų akimirkų. Iš
laimingų vedybos su Zitute, vaikų Algimanto ir Aurelijos gimimas. Tai man suteikė
džiaugsmo ir laimės.
VERTA DĖMESIO ASMENYBĖ. Manau, tokios vienos asmenybės išskirti
negaliu. Tai galbūt pirmoji mokytoja O.Savilionienė ir kiti pedagogai, mokę mane
pažinti pasaulį. Aš ir dabar jaučiu tą buvusį Jų norą man padėti, tik kažin, ar
pats tada tai supratau? Mano padėka ir pagarba Jiems visiems.
LAISVALAIKIS. Jo nėra. Todėl tegaliu nostalgiškai prisiminti, kai
turėjau laiko ir galėjau vykti toli į Kurilų salas: Kunaširą, Turupą, pamatyti
nepakartojamą gamtą su gigantiškom iki 2,5 m aukščio kaip lietsargiais varnalėšom,
su lašišinių žuvų pilnais upeliais, pažvejoti Ramiajame vandenyne. Arba kitą
kelionę į dar tuo metu nesugriautą Jugoslaviją. Tai malonūs ir kupini
įspūdžių prisiminimai.
Pastaruoju metu užmetu meškerę į ežerą, tačiau tepagaunu katino
pietums.
ATOSTOGOS. Jų neturėjau jau daugiau kaip 15 metų. Tik kelioms
dienoms kartais su šeima pavyksta išvykti pas gimines į Žemaitiją, kur visuomet esame
laukiami. Smiltynėje pasikaitinam saulėje ir pasimaudom jūroje. Gaila, kad Bonifacijaus
atostogos greitai baigiasi.
POMĖGIAI. Anksčiau mėgau konstruoti elektroninius prietaisus. Ir
dabar iš jų keletas dar veikia, tačiau energijos šaltinį reikia pakeisti nauju, ir
vėl kauks sirena, los šuo ar suoks lakštingala. Padariau ir praktinės paskirties
prietaisų, kuriuos naudojau buityje. Savo rankomis, tėvo ir žmonos Zitutės (ji
visuomet paruošdavo skanius pietus ir juos atnešdavo į statybvietę) pagalba pastačiau
garažą ir gyvenamąjį namą, šiek tiek anksčiau sodo namelį. Toks mano
laisvalaikis ir atostogos, o gal tai mano hobis?
Mėgstu pasėdėti prie kompiuterio, langų terpėje kuriu
sudėtingas buhalterines ir ekonomines programas. Kompiuterio dėka paruošiu savo
statomų objektų projektus.
VIRTUVĖ. Na, kartais ir aš gaminu valgį, kai žmona po naktinės
pamainos grįžta pavargusi, tačiau kitu laiku virtuvėje šeimininkauja mano Zitutė. Ji
moka gaminti visokius skanius valgius, turi įvairių patiekalų gaminimo knygas,
retkarčiais jas paskaito. Tačiau dažniausiai užsirašo receptą, jei ko nors skanaus
paragauja, būdama svečiuose. Vėliau būtinai tai pati pagamina. Žiemai priruošia
įvairių kompotų ir uogienių. Taigi vitaminų nepritrūksime. Kai ji konservuoja mėsą
ir agurkus, esu pagrindinis šių darbų pagalbininkas. Tiesa, žmona mane pagiria, netgi
prašo pakartoti, kai skanią grybienę išverdu!
| Į viršų |
|
Aš atėjau į šitą žemę sušilti nuo jūsų
Su gyvenimu atsisveikino
poetė ir rašytoja Aniuta Vitkauskaitė Dukynienė, žinoma Laukų žolės
pseudonimu. Rugpjūčio 2 d. savo bute Druskininkuose rastas pasikorusios 52 metų
A.Dukynienės lavonas. Aniuta Laukų žolė 1992 m. išleido poezijos knygą Laukų
žolė, 1996 m. esė ir eilėraščių rinkinį Akimirka kelionės
dienorašty. Pastaruoju metu Laukų žolę kamavo gili depresija, gruodžio mėn. ji
gydėsi psichiatrinėje ligoninėje.
Susitikimuose su savo poezijos
gerbėjais aplinkinius moteris žavėdavo skoningais rūbais, nepriekaištinga išvaizda
ir giedra šypsena, nors nuo pat jaunystės stipriai ir skausmingai sirgo.
Fasadine-scenine būkle nuo aplinkinių ji sumaniai slėpė savo fizinį skausmą. Nuo 19
metų Aniuta buvo nuolatinė ligoninių gyventoja. Džiova, stuburo, galvos, pilvo ligos,
paralyžiaus pakenkta kairė ranka ir koja. Jos išorė, liekna figūra apgavo ir
patyrusį gydytoją, Seimo narį Kazį Bobelį. Aniutos, atėjusios pas jį į priėmimą
Marijampolėje, nusiskundimą jis praleido negirdomis, nustebdamas:Ot, kad visi
ligoniai taip gražiai, sveikai, kaip jūs, atrodytų!. O iki Seimo nario būstinės ji
vos atslinko ir vos grįžo namo. Savo antrąją knygą Akimirka kelionės
dienorašty Aniuta Laukų žolė rašė mažiau sėdėdama prie stalo, dažniau
klūpėdama ar pusiau gulomis. Rašant nuo įtampos užsidegė peties nervas. Buvo
atvejų, kai netekdavo sąmonės. Gydytojai šnabždėdavosi, kad mirties faktas
tik laiko klausimas
Aniutos Laukų žolės kūryba vadinama sielos kūryba. (
)
gyvieji žmonės, aš atėjau į šitą žemę sušilti nuo jūsų, aš atėjau į šitą
žemę, kad nuo manęs jums būtų šilčiau
O kad neišmokau kailinių pasiūti nei
sau, nei jums, palieku jų vietoje žodžius
Ir kas ten žino, nuo ko kartais
šilčiau?, - knygos Akimirka kelionės dienorašty įžangoje lemtingai
prisipažino Laukų žolė.
Kaip rašytoja Aniuta Laukų žolė gerai žinoma savo gimtinėje
Marijampolėje, o Lietuvos žmonės geriau ją pažįsta kaip dainų autorę ir
atlikėją. 1992 m. respublikiniame dainų konkurse Laukų žolės Daina mamai
pelnė jai diplomantės vardą, o 1993 m. tame pačiame konkurse autorę lydėjo dar
didesnė sėkmė už dainą Lopšinė Aniuta Laukų žolė pripažinta laureate.
1998 m. jos kūrybos vakaras buvo surengtas Nemuno sanatorijos bibliotekoje. Poetė
labai mylėjo Druskininkų gamtą ir ketino čia pagyventi ilgesnį laiką.
Druskonio inf.
| Į viršų |
|
Vaikų atradimai
prie jūros
Stasė PONIŠKAITIENĖ
Laimingi tarp draugų
 |
Daugelis vaikų iš socialiai remtinų šeimų pirmąkart pamatė jūrą. |
Pagaliau mes Šventojoje, Deltos poilsiavietėje. Visi
vienoje erdvioje vietoje, ir tik 200 m iki jūros. Lijo, tamsūs debesys užgožė dangų.
Vakare vaikai pajuto esą toli nuo savo šeimos. Dariukas skundėsi, kad pasiilgo mamos, o
Sandra ir Andželika prašė, kad pabučiuočiau. Visi kėlė galvutes reikėjo visus
išbučiuoti ir palinkėti ramaus poilsio.
Rytą jūra siautėjo. Buvo šalta, juoda vėliava šoko tarp putotų
bangų. Teko gūžtis kopose. Vaikai statė pilis, rašė ant šlapio smėlio, piešė
namus. Kristina užrašė: Banginis laimingas tarp jūros bangų, o tu būk laimingas
tarp savo draugų, Tegul visi myli vienas kitą. Kitą dieną jau plevėsavo
raudona vėliava. Vaikai, susikibę rankomis, krykštė, spygavo bangose. Janutė
apsikabino mane, bučiavo ir dėkojo, kad pirmąkart pamatė jūrą. Nors oras buvo ir
šaltokas, bet mums užtekdavo švystelėjusio saulės spindulėlio tiek laimės ir
džiaugsmo čia galima atrasti.
Raganos slėpėsi
Puikaus gido vairuotojo S.Grigo buvome vežiojami po įvairius Lietuvos
kampelius. Prieš mūsų akis atsivėrė nuostabūs gamtovaizdžiai, gyva istorija,
praeitis. Štai Maironio apdainuotoji sraunioji Dubysa, apaugusi rūtos žalumo
krūmokšniais. Vairuotojo mintys susišaukė su mūsiškėmis, stabteldavo
Aplankėme
Kretingą, grafo Tiškevičiaus muziejų ir puikųjį sodą. Pranciškonų vienuolyno
ilgais koridoriais mus veda senas vienuolis, rodo celes, pasakoja apie čionykštį savo
gyvenimą. Vairuotojas nepatingėjo pasukti 18 km į šalį, į Bijotus, kur Baubliai,
D.Poškos stebuklas. Štai Vytogala Stasio Girėno tėviškė. Lipame ant Rambyno
kalno, kur gyvena raganos. Deja, jos pasislepia, kai geri vaikai ateina. Aplankome
Palangą, Gintaro muziejų, įdomesnes vietas. Maudomės jūroje. Šventosios bažnyčios
klebonas pakviečia atvykti kitą metą ir nemokamai pailsėti.
Delfinų išdaigos
Du vakarus ruošėme koncertus, vaikai žaidė Grybų raut, grybų
raut, gal ir baravykų, kurį išmoko šeimų stovykloje. Susirinko žiūrovai, plojo,
o komendantė atnešė maišą saldainių, dėkodama, kad buvome kultūringi, drausmingi,
pasiūlė dar nors 2 dienas pabūti Šventojoje nemokamai. Deja, pagal planą privalėjome
pasiekti Klaipėdą. Apsistoję Ąžuolyno gimnazijoje, naudojomės jos valgykla ir
sporto sale. Dėmesingai mums buvo paruošti arbatinukai ir miegmaišiai. Didžiausią
įspūdį padarė Jūrų muziejus. Vaikai prašė dar kartą sustoti ties gausybe
pingvinų, kurie pro apledėjusį stiklą spokso į kiekvieną vaiko judesį tarsi
norėdami kai ką pasakyti. Keblu buvo patekti į jūrų liūtų pasirodymą. Sužavėjo
delfinų gudrybės, o Moniką ir Viktoriją jie netgi vandeniu apšnirkštė. Šlapios
juokėsi iki ašarų. Klaipėdos pajūryje kriaukleles sėmėme saujomis. Vaikai, rodydami
nugludintus stiklelius, vis klausė, ar čia ne gintaras, ir nusivylę išmesdavo.
Grįždamos į namus, Viktorija ir Monika sukūrė dainą Ačiū,
labai ačiū už kelionę šią, už praleistą laiką su jumis drauge.
Padėka už rūpestį
Už stovyklos organizavimą pirmiausia dėkojame Švietimo skyriaus vedėjui
V.Gintučiui, parūpinusiam autobusą. Už nakvynės ir kitas išlaidas dėkojame šauniai
Moterų klubo Gabija pirmininkei J.Montvilienei, kuri saugojo pinigėlius, skirtus
mūsų stovyklai. Visą pusmetį juos LTB globojo geros vyr. finansininkės Loretos
Baliukonienės rankos. Dėkui VVU studentei Jolitai Volungevičiūtei, kasmet
dalyvaujančiai mūsų stovykloje ir talkinančiai Dienos užimtumo centrui. Visuomet
esame dėkingi Iki parduotuvės direktorei Z.Feoktistovienei, kuri kaip geroji fėja
aprūpina vaikus vaisiais ir kitomis gėrybėmis, o kelionei įdėjo ikrų, silkės pastos
ir kt., R.Pankevičienei už sausainius, geraširdei B.Malinauskienei už skanėstus,
kokių pajūryje niekas nėra ragavęs. Visad dėkingi A.Stašinskienei, E.Gvozdiovienei
už pasitikėjimą. Dėkojame už rūpestį LVTGO Gelbėkit vaikus pirmininkei
L.Trakinskienei, kuri šiemet ypač daug dėmesio skiria mūsų centrui, V.Milašiūtei,
UAB Nilamos Vieciūnų kepyklos direktorei L. Jackevičienei, kuri kas savaitę
atveža po dėžę gardžios, kvepiančios duonos.
| Į viršų |
|
Pagerintas šokių maratono ir gero oro rekordas
Indrė MISIŪNAITĖ
 |
A.Radzvilavičius nuo
pat pradžios žinojo, kad laimės. |
Rugpjūčio 3-6 dienomis mūsų
mieste ir vėl ūžė Lietuvos šokių maratonas. Jubiliejinis 10-asis sulaukė 41
dalyvio net iš 14-os skirtingų Lietuvos miestų. Šiemet, truputį pakeitus taisykles,
buvo leista šokti ne tik poromis, bet ir po vieną. Taigi šoko 12 vienišių ir 14
porų. Dar viena šių metų naujovė geras oras, kuris turbūt ir padėjo
pagerinti 1995 m. pasiektą maratono rekordą 57 val. 59 min. iki 59 val. 58 min.
Papildomas uždarbis
Sekmadienį, šiek tiek po 11 val., aikštelėje liko tik 2 poros:
druskininkiečiai Svetlana Varščiuk ir Artūras Radzvilavičius bei Nerija Bartkutė iš
Šiaulių ir uteniškis Jonas Traigys (pastaroji pora susisiejo iškritus jų ankstesniems
partneriams). Po 3-jų valandų šokimo J.Traigys per 10 min. gavo 2 komisijos pastabas ir
vos laikėsi. Partnerė dar bandė jį gaivinti, tačiau veltui. 14 val. 08 min. abu
susikibę už rankų išėjo iš aikštelės.
Tai buvo panašu į tragikomediją, - sakė nugalėtojas
A.Radzvilavičius. Laimėjimas jau seniai buvo mūsų, tai buvo tik laiko
klausimas. Jau trečius metus iš eilės laiminčiam Artūrui maratonas tai -
papildomas uždarbis: Aš pasiruošimui išleidžiu apie 1000 Lt, tad tai privalo
atsipirkti. Savo ištvermės paslaptį atsisakęs atskleisti šokėjas kitąmet
ruošiasi vėl nugalėti.
 |
Draugai
nugalėtoją S.Varščiuk palaikė ir telefonu. |
Jo partnere šiemet buvo Svetlana Varščiuk, kuriai šis
maratonas irgi jau ne pirmas. Žinojau, kad iššoksiu, kadangi savo ištvermę jau esu
ne kartą išbandžiusi, - kalbėjo Svetlana. Dalyvavau dėl prizo ir rekordo. Nors
ateidama į uždarymo vakarą buvo miegojusi šiek tiek daugiau nei valandą, šokėja
nesiskundė sveikata ar skausmu kojose. Kai kitiems dingsta energija, ir jie
pasitraukia iš aikštelės, mane užplūsta jėgos, - juokdamasi pasakojo ji. Man
pačiai dėl to labai keista. Svetlana mano, kad maratone gali dalyvauti ir laimėti
tik tie žmonės, kuriems iš tiesų labai patinka muzika, tampanti stimulu.
Publikos stoka
2-osios vietos nugalėtoja mokytoja Nerija Bartkutė sakė, kad
labiausiai pasiilgs to nuolatinio ritmo. Gal todėl negailėdama jėgų ji ir paskutinį
vakarą šoko su draugais. Nerija sakė, jog nebuvo sunku palikti aikštelę dėl
partnerio, nors pati dar galėjo šokti: Šokau ne dėl laimėjimo ar prizo, aš čia
atvažiavau dėl jubiliejinio 10-ojo maratono. Būtinai norėjau jame dalyvauti, man
tai - nuostabus laiko praleidimas. Paklausta apie stogų važiavimą, ji
juokdamasi atsakė, kad visai neblogas receptas yra
žiūrėti į dangų! Ir publika
- labai svarbu, - sakė Nerija. Tai ir būtų vienintelis nusiskundimas, nes rytais
iš viso nelikdavo palaikančiųjų. Jau 2 kartus dalyvavusi Druskininkų maratone
pastebėjo, kad šiemet buvo mažai žiūrovų, kaip niekad anksčiau. 2-osios vietos
laimėtojams rėmėjai įteikė perlines voneles, kurių vertė 5 tūkst. Lt.
Tęsi pažadus
 |
Jonas Traigys
pralaimėjimo kartelį malšino alumi. |
Praėjusių metų maratono nugalėtoja druskininkietė Meilė
Vidūnaitė tęsėjo pernai duotą pažadą ir šiemet jau nebešoko, tačiau dalyvavo
kaip pusseserės Sigitos Vidūnaitės asistentė. Iki šeštadienio nakties ji dar buvo
nemiegojusi: Privalau viską stebėti ir palaikyti Sigitą. Deja, Sigita su Tadu
Kabašinsku liko ketvirti. Dėl dalyvavimo kitų metų maratone Meilė taip griežtai
neatsisakė, kadangi jau galima šokti vienam. Šįmet pasigailėjo pasižadėjusi.
3-čiąją vietą ir kelionę į Paryžių laimėjo Giedrė Kazlauskaitė ir Mindaugas
Jurčiukonis iš Kauno. Jie iššoko 57 val. 16 min. ir iš aikštelės pasitraukė
sekmadienį, 11 val. 15 min.
Sava Koko Šanel
Vienišių rungtyje šiemet dalyvavo ne vienas maratono senbuvis.
Praėjusiais metais apdovanota už geriausią sceninį įvaizdį marijampolietė Luana
Masienė šiemet jau šoko viena. Kolegų praminta Koko Šanel ji ir vėl ne vieną
stebino savo stilinga apranga. Visgi Luana nepasitenkino vien tik apdovanojimu už
geriausią sceninį įvaizdį. Iššokusi lygiai 57 val., ji užėmė garbingą 2-ąją
vietą vienetų rungtyje ir laimėjo 1 tūkst. Lt vertės prizą, didžiulį
pripučiamą čiužinį ir skėtį nuo saulės. 1-ąją vietą ir 3 tūkst. Lt laimėjo
Aušra Dargytė iš Šiaulių, o jos sesuo Lina Dargytė 3-ąją ir 500 Lt. Atėjusi
atsiimti apdovanojimo Lina vos šnekėjo. Sakė, tiek dainavusi per tas 54 val., kad
neteko balso.
Žymaus stogų važiavimo nepastebėta. Bene keisčiausiai
pasitraukė jauniausia dalyvė, 16-metė Lina Petrauskaitė iš Palangos. Ji, iššokusi
53 val. 28 min., tiesiog išėjo tiesiai pro vartus. Ji užėmė 4-ąją vietą
vienetų rungtyje. Vakare atėjusi buvo kuo puikiausios nuotaikos ir sveikatos.
Sakė, kad tėvai ja didžiuojasi ir tikrai negavo jų pylos. Beje, ir nugalėtojas
A.Radzvilavičius nešokinėjo iš laimės, o iškart po laimėjimo išėjo pro vartus.
Kaip vėliau sakė Artūras, jį tiek užkniso, kad norėjosi kuo greičiau iš ten
dingti.
Klausimai
Organizatorių išdalintose anketose dalyviai atsakinėjo į klausimus.
Ko labiausiai bijo, Eglė Čakaitė atsakė įsimylėti maratone. Buvo ir tokių,
kurie atsakė, kad laimėtus pinigus atiduotų mamai arba
pirktų rankinuką.
Visgi didžiausią baimę jaučia 2-osios vietos tarp porų nugalėtoja Nerija Bartkutė:
ji su trim šauktukais įrašiusi, kad bijo likti senmerge!
Dopingo testas šiemet bus daromas tik vienam iš nugalėtojų. Burtai
lėmė, kad tai bus A.Radzvilavičius. Visi tyrimai bus siunčiami į Norvegiją, iš kur
atsakymas bus gautas tik po 3 savaičių. Iki tol nugalėtojai turės tenkintis garantiniu
organizatorių raštu, kad 10 tūkst. Lt prizas bus įteiktas iškart, jei atsakymas bus
neigiamas. Dopingo testą turės atlikti ir 1-oji tarp vienišių A.Dargytė.
Įžymybės nepadėjo
Vienai dienai 15 Lt kainavę bilietai iš tiesų buvo per brangūs.
Todėl už tvoros liko žymiai daugiau smalsuolių nei panorusių viską pamatyti savo
akimis ir už tai sumokėti. Ir nepadėjo net pakviestos tokios įžymybės, kaip grupės
Skamp, Pikaso, bAvarija, solistė J.Miščiukaitė ir kiti. Tikrai ne
vienas kalbėjo, jei bilietas būtų kainavęs iki 10 Lt, tai už tvoros stovėtų vos
vienas kitas. Kainos išgąsdino ne tik publiką, bet ir prekiautojus. Apie 3000 Lt vienai
dienai kainavusi vieta, kaip sakė šventėje prekiavę žmonės, tikrai neatsipirks.
| Į viršų |
|
REDAKCIJOS
ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113
|
|