Laisva vieta reklamai Druskonis
KULTŪRA 2000 m. rugpjūčio 11 - 17 d. Nr. 33 (566)

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
PRADŽIA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Pristatome Druskininkų savivaldybės Tarybos narius |
| “Aš atėjau į šitą žemę sušilti nuo jūsų…” | Vaikų atradimai prie jūros |
| Pagerintas šokių maratono ir gero oro rekordas | |

Pristatome Druskininkų savivaldybės
Tarybos narius

Algimantas Maknys su žmona Zita, dukra Aurelija ir sūnumi Algimantu.
Algimantas Maknys su žmona Zita, dukra Aurelija ir sūnumi Algimantu.

Toliau abėcėlės tvarka supažindiname su Druskininkų savivaldybės tarybos nariais. Šįkart mūsų pašnekovas – 50-ies metų Algimantas Maknys, Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys, Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Savivaldybės valdybos narys, AB “Druskininkų statyba” direktoriaus pavaduotojas ekonomikai.

KNYGOS. Vaikystėje buvau nuolatinis miesto bibliotekos lankytojas, tikriausiai perskaičiau visas nuotykių knygas, kartu su jų herojais išgyvenau nesėkmes ir džiaugiausi jų pergalėmis. Studijų laikotarpiu perskaičiau daug apsakymų ir romanų. Tuomet galbūt didžiausią įspūdį paliko V.Hugo knyga “Žmogus, kuris juokiasi”. Mėgau skaityti poeziją. Dažnai paimdavau paskaityti M.Lermontovo ir A.Mickevičiaus eilėraščius ir poemas. Skaitau knygas apie gamtą. Domiuosi technine literatūra.

MUZIKA. Kas gi jos nemėgsta? Anksčiau labai patikdavo armonika, linksmos lietuviškos melodijos. Dabar – V.Noreikos, E.Kaniavos ir V.Prudnikovo atliekamos dainos. Mėgstu E.Kučinsko ar V.Stakėno koncertus, o su vaikais mielai klausau Laimos su Neringa dainų.

TEATRAS. Visuomet palieka kažką neišdildomo, net ir stebint šiuolaikinio teatro spektaklius, kurių filosofinė mintis sunkiai suprantama. Visuomet mėgau stebėti Rusų dramos teatro spektaklius ir mūsų dramos teatrų pjeses pagal lietuvių rašytojų kūrinius. Tačiau tenka apgailestauti, kad išvykų į teatrus, kurios man yra šventės, pastaruoju metu buvo retai.

Vidurinėje mokykloje dramos rateliui vadovavo mokytoja E.Kvaraciejienė, vienoje jos režisuotoje K.Sajos pjesėje teko vaidinti.

Dabar aplinkui pastebiu daugybę artistų, teatras yra šalia mūsų – ir laikraščiuose, radijuje, televizijoje. Norime ar nenorime – esame artistai. Vieni atlieka savo vaidmenis geriau, kiti – prasčiau. Tik laikas nesuteikia galimybės blogai atliktą rolę pakartoti iš naujo, nes kiekviena akimirka – vis kitokia, ir tai vadinasi Gyvenimas.

KINAS. Nuostabu prisiminti filmus “Trys muškietininkai”, “Kaukė”, “Šerburgo lietsargiai”, taip pat aktorius Žaną Marė, Žerarą Filipą ir nuostabiuosius prancūzų komikus Liuji de Fiunesą ir Burvilį! Kur ta galybė pasidėjo?

Dabar kiną pakeitė televizija, ir kinas atėjo į namus. Nežiūriu tų didžiųjų serialų, kuriuos rodo iškart po darbo. Bet mielai kartu su TV kino kamera keliauju po gamtos ir mokslo pasaulį. Beveik kasdien keliolika minučių atsipalaiduoju, stebėdamas laidą “Gyvūnų pasaulis”.

SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Aš manau, kad tas įvykis turėtų būti iš mano asmeninio gyvenimo, kuriame buvo ir skaudžių, ir laimingų akimirkų. Iš laimingų – vedybos su Zitute, vaikų Algimanto ir Aurelijos gimimas. Tai man suteikė džiaugsmo ir laimės.

VERTA DĖMESIO ASMENYBĖ. Manau, tokios vienos asmenybės išskirti negaliu. Tai galbūt pirmoji mokytoja O.Savilionienė ir kiti pedagogai, mokę mane pažinti pasaulį. Aš ir dabar jaučiu tą buvusį Jų norą man padėti, tik kažin, ar pats tada tai supratau? Mano padėka ir pagarba – Jiems visiems.

LAISVALAIKIS. Jo nėra. Todėl tegaliu nostalgiškai prisiminti, kai turėjau laiko ir galėjau vykti toli į Kurilų salas: Kunaširą, Turupą, pamatyti nepakartojamą gamtą su gigantiškom iki 2,5 m aukščio kaip lietsargiais varnalėšom, su lašišinių žuvų pilnais upeliais, pažvejoti Ramiajame vandenyne. Arba kitą kelionę į dar tuo metu nesugriautą Jugoslaviją. Tai – malonūs ir kupini įspūdžių prisiminimai.

Pastaruoju metu užmetu meškerę į ežerą, tačiau tepagaunu katino pietums.

ATOSTOGOS. Jų neturėjau jau daugiau kaip 15 metų. Tik kelioms dienoms kartais su šeima pavyksta išvykti pas gimines į Žemaitiją, kur visuomet esame laukiami. Smiltynėje pasikaitinam saulėje ir pasimaudom jūroje. Gaila, kad Bonifacijaus atostogos greitai baigiasi.

POMĖGIAI. Anksčiau mėgau konstruoti elektroninius prietaisus. Ir dabar iš jų keletas dar veikia, tačiau energijos šaltinį reikia pakeisti nauju, ir vėl kauks sirena, los šuo ar suoks lakštingala. Padariau ir praktinės paskirties prietaisų, kuriuos naudojau buityje. Savo rankomis, tėvo ir žmonos Zitutės (ji visuomet paruošdavo skanius pietus ir juos atnešdavo į statybvietę) pagalba pastačiau garažą ir gyvenamąjį namą, šiek tiek anksčiau – sodo namelį. Toks mano laisvalaikis ir atostogos, o gal tai mano hobis?

Mėgstu pasėdėti prie kompiuterio, “langų” terpėje kuriu sudėtingas buhalterines ir ekonomines programas. Kompiuterio dėka paruošiu savo statomų objektų projektus.

VIRTUVĖ. Na, kartais ir aš gaminu valgį, kai žmona po naktinės pamainos grįžta pavargusi, tačiau kitu laiku virtuvėje šeimininkauja mano Zitutė. Ji moka gaminti visokius skanius valgius, turi įvairių patiekalų gaminimo knygas, retkarčiais jas paskaito. Tačiau dažniausiai užsirašo receptą, jei ko nors skanaus paragauja, būdama svečiuose. Vėliau būtinai tai pati pagamina. Žiemai priruošia įvairių kompotų ir uogienių. Taigi vitaminų nepritrūksime. Kai ji konservuoja mėsą ir agurkus, esu pagrindinis šių darbų pagalbininkas. Tiesa, žmona mane pagiria, netgi prašo pakartoti, kai skanią grybienę išverdu!

| Į viršų |


“Aš atėjau į šitą žemę sušilti nuo jūsų…”

Su gyvenimu atsisveikino poetė ir rašytoja Aniuta Vitkauskaitė – Dukynienė, žinoma Laukų žolės pseudonimu. Rugpjūčio 2 d. savo bute Druskininkuose rastas pasikorusios 52 metų A.Dukynienės lavonas. Aniuta Laukų žolė 1992 m. išleido poezijos knygą “Laukų žolė”, 1996 m. – esė ir eilėraščių rinkinį “Akimirka kelionės dienorašty”. Pastaruoju metu Laukų žolę kamavo gili depresija, gruodžio mėn. ji gydėsi psichiatrinėje ligoninėje.

Susitikimuose su savo poezijos gerbėjais aplinkinius moteris žavėdavo skoningais rūbais, nepriekaištinga išvaizda ir giedra šypsena, nors nuo pat jaunystės stipriai ir skausmingai sirgo. Fasadine-scenine būkle nuo aplinkinių ji sumaniai slėpė savo fizinį skausmą. Nuo 19 metų Aniuta buvo nuolatinė ligoninių gyventoja. Džiova, stuburo, galvos, pilvo ligos, paralyžiaus pakenkta kairė ranka ir koja. Jos išorė, liekna figūra apgavo ir patyrusį gydytoją, Seimo narį Kazį Bobelį. Aniutos, atėjusios pas jį į priėmimą Marijampolėje, nusiskundimą jis praleido negirdomis, nustebdamas:”Ot, kad visi ligoniai taip gražiai, sveikai, kaip jūs, atrodytų!”. O iki Seimo nario būstinės ji vos atslinko ir vos grįžo namo. Savo antrąją knygą “Akimirka kelionės dienorašty” Aniuta Laukų žolė rašė mažiau sėdėdama prie stalo, dažniau klūpėdama ar pusiau gulomis. Rašant nuo įtampos užsidegė peties nervas. Buvo atvejų, kai netekdavo sąmonės. Gydytojai šnabždėdavosi, kad “mirties faktas” – tik laiko klausimas…

Aniutos Laukų žolės kūryba vadinama sielos kūryba. “(…) gyvieji žmonės, aš atėjau į šitą žemę sušilti nuo jūsų, aš atėjau į šitą žemę, kad nuo manęs jums būtų šilčiau… O kad neišmokau kailinių pasiūti nei sau, nei jums, palieku jų vietoje žodžius… Ir kas ten žino, nuo ko kartais šilčiau?”, - knygos “Akimirka kelionės dienorašty” įžangoje lemtingai prisipažino Laukų žolė.

Kaip rašytoja Aniuta Laukų žolė gerai žinoma savo gimtinėje Marijampolėje, o Lietuvos žmonės geriau ją pažįsta kaip dainų autorę ir atlikėją. 1992 m. respublikiniame dainų konkurse Laukų žolės “Daina mamai” pelnė jai diplomantės vardą, o 1993 m. tame pačiame konkurse autorę lydėjo dar didesnė sėkmė – už dainą “Lopšinė” Aniuta Laukų žolė pripažinta laureate. 1998 m. jos kūrybos vakaras buvo surengtas “Nemuno” sanatorijos bibliotekoje. Poetė labai mylėjo Druskininkų gamtą ir ketino čia pagyventi ilgesnį laiką.

“Druskonio” inf.

| Į viršų |


Vaikų atradimai prie jūros

Stasė PONIŠKAITIENĖ

Laimingi tarp draugų

Daugelis vaikų iš socialiai remtinų šeimų pirmąkart pamatė jūrą.

Daugelis vaikų iš socialiai remtinų šeimų pirmąkart pamatė jūrą.

Pagaliau mes Šventojoje, “Deltos” poilsiavietėje. Visi vienoje erdvioje vietoje, ir tik 200 m iki jūros. Lijo, tamsūs debesys užgožė dangų. Vakare vaikai pajuto esą toli nuo savo šeimos. Dariukas skundėsi, kad pasiilgo mamos, o Sandra ir Andželika prašė, kad pabučiuočiau. Visi kėlė galvutes – reikėjo visus išbučiuoti ir palinkėti ramaus poilsio.

Rytą jūra siautėjo. Buvo šalta, juoda vėliava šoko tarp putotų bangų. Teko gūžtis kopose. Vaikai statė pilis, rašė ant šlapio smėlio, piešė namus. Kristina užrašė: “Banginis laimingas tarp jūros bangų, o tu būk laimingas tarp savo draugų”, “Tegul visi myli vienas kitą”. Kitą dieną jau plevėsavo raudona vėliava. Vaikai, susikibę rankomis, krykštė, spygavo bangose. Janutė apsikabino mane, bučiavo ir dėkojo, kad pirmąkart pamatė jūrą. Nors oras buvo ir šaltokas, bet mums užtekdavo švystelėjusio saulės spindulėlio – tiek laimės ir džiaugsmo čia galima atrasti.

Raganos slėpėsi

Puikaus gido vairuotojo S.Grigo buvome vežiojami po įvairius Lietuvos kampelius. Prieš mūsų akis atsivėrė nuostabūs gamtovaizdžiai, gyva istorija, praeitis. Štai Maironio apdainuotoji sraunioji Dubysa, apaugusi rūtos žalumo krūmokšniais. Vairuotojo mintys susišaukė su mūsiškėmis, stabteldavo…Aplankėme Kretingą, grafo Tiškevičiaus muziejų ir puikųjį sodą. Pranciškonų vienuolyno ilgais koridoriais mus veda senas vienuolis, rodo celes, pasakoja apie čionykštį savo gyvenimą. Vairuotojas nepatingėjo pasukti 18 km į šalį, į Bijotus, kur – Baubliai, D.Poškos stebuklas. Štai Vytogala – Stasio Girėno tėviškė. Lipame ant Rambyno kalno, kur gyvena raganos. Deja, jos pasislepia, kai geri vaikai ateina. Aplankome Palangą, Gintaro muziejų, įdomesnes vietas. Maudomės jūroje. Šventosios bažnyčios klebonas pakviečia atvykti kitą metą ir nemokamai pailsėti.

Delfinų išdaigos

Du vakarus ruošėme koncertus, vaikai žaidė “Grybų raut, grybų raut, gal ir baravykų”, kurį išmoko šeimų stovykloje. Susirinko žiūrovai, plojo, o komendantė atnešė maišą saldainių, dėkodama, kad buvome kultūringi, drausmingi, pasiūlė dar nors 2 dienas pabūti Šventojoje nemokamai. Deja, pagal planą privalėjome pasiekti Klaipėdą. Apsistoję “Ąžuolyno” gimnazijoje, naudojomės jos valgykla ir sporto sale. Dėmesingai mums buvo paruošti arbatinukai ir miegmaišiai. Didžiausią įspūdį padarė Jūrų muziejus. Vaikai prašė dar kartą sustoti ties gausybe pingvinų, kurie pro apledėjusį stiklą spokso į kiekvieną vaiko judesį tarsi norėdami kai ką pasakyti. Keblu buvo patekti į jūrų liūtų pasirodymą. Sužavėjo delfinų gudrybės, o Moniką ir Viktoriją jie netgi vandeniu apšnirkštė. Šlapios juokėsi iki ašarų. Klaipėdos pajūryje kriaukleles sėmėme saujomis. Vaikai, rodydami nugludintus stiklelius, vis klausė, ar čia ne gintaras, ir nusivylę išmesdavo.

Grįždamos į namus, Viktorija ir Monika sukūrė dainą “Ačiū, labai ačiū už kelionę šią, už praleistą laiką su jumis drauge”.

Padėka už rūpestį

Už stovyklos organizavimą pirmiausia dėkojame Švietimo skyriaus vedėjui V.Gintučiui, parūpinusiam autobusą. Už nakvynės ir kitas išlaidas dėkojame šauniai Moterų klubo “Gabija” pirmininkei J.Montvilienei, kuri saugojo pinigėlius, skirtus mūsų stovyklai. Visą pusmetį juos LTB “globojo” geros vyr. finansininkės Loretos Baliukonienės rankos. Dėkui VVU studentei Jolitai Volungevičiūtei, kasmet dalyvaujančiai mūsų stovykloje ir talkinančiai Dienos užimtumo centrui. Visuomet esame dėkingi “Iki” parduotuvės direktorei Z.Feoktistovienei, kuri kaip geroji fėja aprūpina vaikus vaisiais ir kitomis gėrybėmis, o kelionei įdėjo ikrų, silkės pastos ir kt., R.Pankevičienei už sausainius, geraširdei B.Malinauskienei už skanėstus, kokių pajūryje niekas nėra ragavęs. Visad dėkingi A.Stašinskienei, E.Gvozdiovienei už pasitikėjimą. Dėkojame už rūpestį LVTGO “Gelbėkit vaikus” pirmininkei L.Trakinskienei, kuri šiemet ypač daug dėmesio skiria mūsų centrui, V.Milašiūtei, UAB “Nilamos” Vieciūnų kepyklos direktorei L. Jackevičienei, kuri kas savaitę atveža po dėžę gardžios, kvepiančios duonos.

| Į viršų |


Pagerintas šokių maratono ir gero oro rekordas

Indrė MISIŪNAITĖ

A.Radzvilavičius nuo pat pradžios žinojo, kad laimės.
A.Radzvilavičius nuo pat pradžios žinojo, kad laimės.

Rugpjūčio 3-6 dienomis mūsų mieste ir vėl ūžė Lietuvos šokių maratonas. Jubiliejinis – 10-asis – sulaukė 41 dalyvio net iš 14-os skirtingų Lietuvos miestų. Šiemet, truputį pakeitus taisykles, buvo leista šokti ne tik poromis, bet ir po vieną. Taigi šoko 12 vienišių ir 14 porų. Dar viena šių metų “naujovė” – geras oras, kuris turbūt ir padėjo pagerinti 1995 m. pasiektą maratono rekordą 57 val. 59 min. iki 59 val. 58 min.

Papildomas uždarbis

Sekmadienį, šiek tiek po 11 val., aikštelėje liko tik 2 poros: druskininkiečiai Svetlana Varščiuk ir Artūras Radzvilavičius bei Nerija Bartkutė iš Šiaulių ir uteniškis Jonas Traigys (pastaroji pora susisiejo iškritus jų ankstesniems partneriams). Po 3-jų valandų šokimo J.Traigys per 10 min. gavo 2 komisijos pastabas ir vos laikėsi. Partnerė dar bandė jį “gaivinti”, tačiau veltui. 14 val. 08 min. abu susikibę už rankų išėjo iš aikštelės.

“Tai buvo panašu į tragikomediją, - sakė nugalėtojas A.Radzvilavičius. – Laimėjimas jau seniai buvo mūsų, tai buvo tik laiko klausimas”. Jau trečius metus iš eilės laiminčiam Artūrui maratonas tai - papildomas uždarbis: “Aš pasiruošimui išleidžiu apie 1000 Lt, tad tai privalo atsipirkti”. Savo ištvermės paslaptį atsisakęs atskleisti šokėjas kitąmet ruošiasi vėl nugalėti.

Draugai nugalėtoją S.Varščiuk palaikė ir telefonu.

Draugai nugalėtoją S.Varščiuk palaikė ir telefonu.

Jo partnere šiemet buvo Svetlana Varščiuk, kuriai šis maratonas irgi jau ne pirmas. “Žinojau, kad iššoksiu, kadangi savo ištvermę jau esu ne kartą išbandžiusi, - kalbėjo Svetlana. – Dalyvavau dėl prizo ir rekordo”. Nors ateidama į uždarymo vakarą buvo miegojusi šiek tiek daugiau nei valandą, šokėja nesiskundė sveikata ar skausmu kojose. “Kai kitiems dingsta energija, ir jie pasitraukia iš aikštelės, mane užplūsta jėgos, - juokdamasi pasakojo ji. – Man pačiai dėl to labai keista”. Svetlana mano, kad maratone gali dalyvauti ir laimėti tik tie žmonės, kuriems iš tiesų labai patinka muzika, tampanti stimulu.

Publikos stoka

2-osios vietos nugalėtoja mokytoja Nerija Bartkutė sakė, kad labiausiai pasiilgs to nuolatinio ritmo. Gal todėl negailėdama jėgų ji ir paskutinį vakarą šoko su draugais. Nerija sakė, jog nebuvo sunku palikti aikštelę dėl partnerio, nors pati dar galėjo šokti: “Šokau ne dėl laimėjimo ar prizo, aš čia atvažiavau dėl jubiliejinio – 10-ojo maratono. Būtinai norėjau jame dalyvauti, man tai - nuostabus laiko praleidimas”. Paklausta apie “stogų važiavimą”, ji juokdamasi atsakė, kad visai neblogas receptas yra… žiūrėti į dangų! “Ir publika - labai svarbu, - sakė Nerija. – Tai ir būtų vienintelis nusiskundimas, nes rytais iš viso nelikdavo palaikančiųjų”. Jau 2 kartus dalyvavusi Druskininkų maratone pastebėjo, kad šiemet buvo mažai žiūrovų, kaip niekad anksčiau. 2-osios vietos laimėtojams rėmėjai įteikė perlines voneles, kurių vertė 5 tūkst. Lt.

Tęsi pažadus

Jonas Traigys pralaimėjimo kartelį malšino alumi.
Jonas Traigys pralaimėjimo kartelį malšino alumi.

Praėjusių metų maratono nugalėtoja druskininkietė Meilė Vidūnaitė tęsėjo pernai duotą pažadą ir šiemet jau nebešoko, tačiau dalyvavo kaip pusseserės Sigitos Vidūnaitės asistentė. Iki šeštadienio nakties ji dar buvo nemiegojusi: “Privalau viską stebėti ir palaikyti Sigitą”. Deja, Sigita su Tadu Kabašinsku liko ketvirti. Dėl dalyvavimo kitų metų maratone Meilė taip griežtai neatsisakė, kadangi jau galima šokti vienam. Šįmet pasigailėjo pasižadėjusi. 3-čiąją vietą ir kelionę į Paryžių laimėjo Giedrė Kazlauskaitė ir Mindaugas Jurčiukonis iš Kauno. Jie iššoko 57 val. 16 min. ir iš aikštelės pasitraukė sekmadienį, 11 val. 15 min.

Sava Koko Šanel

Vienišių rungtyje šiemet dalyvavo ne vienas maratono senbuvis. Praėjusiais metais apdovanota už geriausią sceninį įvaizdį marijampolietė Luana Masienė šiemet jau šoko viena. Kolegų praminta Koko Šanel ji ir vėl ne vieną stebino savo stilinga apranga. Visgi Luana nepasitenkino vien tik apdovanojimu už geriausią sceninį įvaizdį. Iššokusi lygiai 57 val., ji užėmė garbingą 2-ąją vietą “vienetų” rungtyje ir laimėjo 1 tūkst. Lt vertės prizą, didžiulį pripučiamą čiužinį ir skėtį nuo saulės. 1-ąją vietą ir 3 tūkst. Lt laimėjo Aušra Dargytė iš Šiaulių, o jos sesuo Lina Dargytė 3-ąją ir 500 Lt. Atėjusi atsiimti apdovanojimo Lina vos šnekėjo. Sakė, tiek dainavusi per tas 54 val., kad neteko balso.

Žymaus “stogų važiavimo” nepastebėta. Bene keisčiausiai pasitraukė jauniausia dalyvė, 16-metė Lina Petrauskaitė iš Palangos. Ji, iššokusi 53 val. 28 min., tiesiog išėjo tiesiai pro vartus. Ji užėmė 4-ąją vietą “vienetų” rungtyje. Vakare atėjusi buvo kuo puikiausios nuotaikos ir sveikatos. Sakė, kad tėvai ja didžiuojasi ir tikrai negavo jų pylos. Beje, ir nugalėtojas A.Radzvilavičius nešokinėjo iš laimės, o iškart po laimėjimo išėjo pro vartus. Kaip vėliau sakė Artūras, jį tiek “užkniso”, kad norėjosi kuo greičiau iš ten dingti.

Klausimai

Organizatorių išdalintose anketose dalyviai atsakinėjo į klausimus. Ko labiausiai bijo, Eglė Čakaitė atsakė – įsimylėti maratone. Buvo ir tokių, kurie atsakė, kad laimėtus pinigus atiduotų mamai arba… pirktų “rankinuką”. Visgi didžiausią baimę jaučia 2-osios vietos tarp porų nugalėtoja Nerija Bartkutė: ji su trim šauktukais įrašiusi, kad bijo likti senmerge!

Dopingo testas šiemet bus daromas tik vienam iš nugalėtojų. Burtai lėmė, kad tai bus A.Radzvilavičius. Visi tyrimai bus siunčiami į Norvegiją, iš kur atsakymas bus gautas tik po 3 savaičių. Iki tol nugalėtojai turės tenkintis garantiniu organizatorių raštu, kad 10 tūkst. Lt prizas bus įteiktas iškart, jei atsakymas bus neigiamas. Dopingo testą turės atlikti ir 1-oji tarp vienišių A.Dargytė.

Įžymybės nepadėjo

Vienai dienai 15 Lt kainavę bilietai iš tiesų buvo per brangūs. Todėl už tvoros liko žymiai daugiau smalsuolių nei panorusių viską pamatyti savo akimis ir už tai sumokėti. Ir nepadėjo net pakviestos tokios įžymybės, kaip grupės “Skamp”, “Pikaso”, “b’Avarija”, solistė J.Miščiukaitė ir kiti. Tikrai ne vienas kalbėjo, jei bilietas būtų kainavęs iki 10 Lt, tai už tvoros stovėtų vos vienas kitas. Kainos išgąsdino ne tik publiką, bet ir prekiautojus. Apie 3000 Lt vienai dienai kainavusi vieta, kaip sakė šventėje prekiavę žmonės, tikrai neatsipirks.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113