Laimingi tarp draugų

Daugelis vaikų iš socialiai remtinų šeimų pirmąkart pamatė jūrą.

Pagaliau mes Šventojoje, “Deltos” poilsiavietėje. Visi vienoje erdvioje vietoje, ir tik 200 m iki jūros. Lijo, tamsūs debesys užgožė dangų. Vakare vaikai pajuto esą toli nuo savo šeimos. Dariukas skundėsi, kad pasiilgo mamos, o Sandra ir Andželika prašė, kad pabučiuočiau. Visi kėlė galvutes – reikėjo visus išbučiuoti ir palinkėti ramaus poilsio.

Rytą jūra siautėjo. Buvo šalta, juoda vėliava šoko tarp putotų bangų. Teko gūžtis kopose. Vaikai statė pilis, rašė ant šlapio smėlio, piešė namus. Kristina užrašė: “Banginis laimingas tarp jūros bangų, o tu būk laimingas tarp savo draugų”, “Tegul visi myli vienas kitą”. Kitą dieną jau plevėsavo raudona vėliava. Vaikai, susikibę rankomis, krykštė, spygavo bangose. Janutė apsikabino mane, bučiavo ir dėkojo, kad pirmąkart pamatė jūrą. Nors oras buvo ir šaltokas, bet mums užtekdavo švystelėjusio saulės spindulėlio – tiek laimės ir džiaugsmo čia galima atrasti.

Raganos slėpėsi

Puikaus gido vairuotojo S.Grigo buvome vežiojami po įvairius Lietuvos kampelius. Prieš mūsų akis atsivėrė nuostabūs gamtovaizdžiai, gyva istorija, praeitis. Štai Maironio apdainuotoji sraunioji Dubysa, apaugusi rūtos žalumo krūmokšniais. Vairuotojo mintys susišaukė su mūsiškėmis, stabteldavo…Aplankėme Kretingą, grafo Tiškevičiaus muziejų ir puikųjį sodą. Pranciškonų vienuolyno ilgais koridoriais mus veda senas vienuolis, rodo celes, pasakoja apie čionykštį savo gyvenimą. Vairuotojas nepatingėjo pasukti 18 km į šalį, į Bijotus, kur – Baubliai, D.Poškos stebuklas. Štai Vytogala – Stasio Girėno tėviškė. Lipame ant Rambyno kalno, kur gyvena raganos. Deja, jos pasislepia, kai geri vaikai ateina. Aplankome Palangą, Gintaro muziejų, įdomesnes vietas. Maudomės jūroje. Šventosios bažnyčios klebonas pakviečia atvykti kitą metą ir nemokamai pailsėti.

Delfinų išdaigos

Du vakarus ruošėme koncertus, vaikai žaidė “Grybų raut, grybų raut, gal ir baravykų”, kurį išmoko šeimų stovykloje. Susirinko žiūrovai, plojo, o komendantė atnešė maišą saldainių, dėkodama, kad buvome kultūringi, drausmingi, pasiūlė dar nors 2 dienas pabūti Šventojoje nemokamai. Deja, pagal planą privalėjome pasiekti Klaipėdą. Apsistoję “Ąžuolyno” gimnazijoje, naudojomės jos valgykla ir sporto sale. Dėmesingai mums buvo paruošti arbatinukai ir miegmaišiai. Didžiausią įspūdį padarė Jūrų muziejus. Vaikai prašė dar kartą sustoti ties gausybe pingvinų, kurie pro apledėjusį stiklą spokso į kiekvieną vaiko judesį tarsi norėdami kai ką pasakyti. Keblu buvo patekti į jūrų liūtų pasirodymą. Sužavėjo delfinų gudrybės, o Moniką ir Viktoriją jie netgi vandeniu apšnirkštė. Šlapios juokėsi iki ašarų. Klaipėdos pajūryje kriaukleles sėmėme saujomis. Vaikai, rodydami nugludintus stiklelius, vis klausė, ar čia ne gintaras, ir nusivylę išmesdavo.

Grįždamos į namus, Viktorija ir Monika sukūrė dainą “Ačiū, labai ačiū už kelionę šią, už praleistą laiką su jumis drauge”.

Padėka už rūpestį

Papildomas uždarbis

Sekmadienį, šiek tiek po 11 val., aikštelėje liko tik 2 poros: druskininkiečiai Svetlana Varščiuk ir Artūras Radzvilavičius bei Nerija Bartkutė iš Šiaulių ir uteniškis Jonas Traigys (pastaroji pora susisiejo iškritus jų ankstesniems partneriams). Po 3-jų valandų šokimo J.Traigys per 10 min. gavo 2 komisijos pastabas ir vos laikėsi. Partnerė dar bandė jį “gaivinti”, tačiau veltui. 14 val. 08 min. abu susikibę už rankų išėjo iš aikštelės.

“Tai buvo panašu į tragikomediją, - sakė nugalėtojas A.Radzvilavičius. – Laimėjimas jau seniai buvo mūsų, tai buvo tik laiko klausimas”. Jau trečius metus iš eilės laiminčiam Artūrui maratonas tai - papildomas uždarbis: “Aš pasiruošimui išleidžiu apie 1000 Lt, tad tai privalo atsipirkti”. Savo ištvermės paslaptį atsisakęs atskleisti šokėjas kitąmet ruošiasi vėl nugalėti.

Draugai nugalėtoją S.Varščiuk palaikė ir telefonu.

Jo partnere šiemet buvo Svetlana Varščiuk, kuriai šis maratonas irgi jau ne pirmas. “Žinojau, kad iššoksiu, kadangi savo ištvermę jau esu ne kartą išbandžiusi, - kalbėjo Svetlana. – Dalyvavau dėl prizo ir rekordo”. Nors ateidama į uždarymo vakarą buvo miegojusi šiek tiek daugiau nei valandą, šokėja nesiskundė sveikata ar skausmu kojose. “Kai kitiems dingsta energija, ir jie pasitraukia iš aikštelės, mane užplūsta jėgos, - juokdamasi pasakojo ji. – Man pačiai dėl to labai keista”. Svetlana mano, kad maratone gali dalyvauti ir laimėti tik tie žmonės, kuriems iš tiesų labai patinka muzika, tampanti stimulu.

Publikos stoka

2-osios vietos nugalėtoja mokytoja Nerija Bartkutė sakė, kad labiausiai pasiilgs to nuolatinio ritmo. Gal todėl negailėdama jėgų ji ir paskutinį vakarą šoko su draugais. Nerija sakė, jog nebuvo sunku palikti aikštelę dėl partnerio, nors pati dar galėjo šokti: “Šokau ne dėl laimėjimo ar prizo, aš čia atvažiavau dėl jubiliejinio – 10-ojo maratono. Būtinai norėjau jame dalyvauti, man tai - nuostabus laiko praleidimas”. Paklausta apie “stogų važiavimą”, ji juokdamasi atsakė, kad visai neblogas receptas yra… žiūrėti į dangų! “Ir publika - labai svarbu, - sakė Nerija. – Tai ir būtų vienintelis nusiskundimas, nes rytais iš viso nelikdavo palaikančiųjų”. Jau 2 kartus dalyvavusi Druskininkų maratone pastebėjo, kad šiemet buvo mažai žiūrovų, kaip niekad anksčiau. 2-osios vietos laimėtojams rėmėjai įteikė perlines voneles, kurių vertė 5 tūkst. Lt.

Tęsi pažadus

Jonas Traigys pralaimėjimo kartelį malšino alumi.

Praėjusių metų maratono nugalėtoja druskininkietė Meilė Vidūnaitė tęsėjo pernai duotą pažadą ir šiemet jau nebešoko, tačiau dalyvavo kaip pusseserės Sigitos Vidūnaitės asistentė. Iki šeštadienio nakties ji dar buvo nemiegojusi: “Privalau viską stebėti ir palaikyti Sigitą”. Deja, Sigita su Tadu Kabašinsku liko ketvirti. Dėl dalyvavimo kitų metų maratone Meilė taip griežtai neatsisakė, kadangi jau galima šokti vienam. Šįmet pasigailėjo pasižadėjusi. 3-čiąją vietą ir kelionę į Paryžių laimėjo Giedrė Kazlauskaitė ir Mindaugas Jurčiukonis iš Kauno. Jie iššoko 57 val. 16 min. ir iš aikštelės pasitraukė sekmadienį, 11 val. 15 min.

Sava Koko Šanel

Vienišių rungtyje šiemet dalyvavo ne vienas maratono senbuvis. Praėjusiais metais apdovanota už geriausią sceninį įvaizdį marijampolietė Luana Masienė šiemet jau šoko viena. Kolegų praminta Koko Šanel ji ir vėl ne vieną stebino savo stilinga apranga. Visgi Luana nepasitenkino vien tik apdovanojimu už geriausią sceninį įvaizdį. Iššokusi lygiai 57 val., ji užėmė garbingą 2-ąją vietą “vienetų” rungtyje ir laimėjo 1 tūkst. Lt vertės prizą, didžiulį pripučiamą čiužinį ir skėtį nuo saulės. 1-ąją vietą ir 3 tūkst. Lt laimėjo Aušra Dargytė iš Šiaulių, o jos sesuo Lina Dargytė 3-ąją ir 500 Lt. Atėjusi atsiimti apdovanojimo Lina vos šnekėjo. Sakė, tiek dainavusi per tas 54 val., kad neteko balso.

Žymaus “stogų važiavimo” nepastebėta. Bene keisčiausiai pasitraukė jauniausia dalyvė, 16-metė Lina Petrauskaitė iš Palangos. Ji, iššokusi 53 val. 28 min., tiesiog išėjo tiesiai pro vartus. Ji užėmė 4-ąją vietą “vienetų” rungtyje. Vakare atėjusi buvo kuo puikiausios nuotaikos ir sveikatos. Sakė, kad tėvai ja didžiuojasi ir tikrai negavo jų pylos. Beje, ir nugalėtojas A.Radzvilavičius nešokinėjo iš laimės, o iškart po laimėjimo išėjo pro vartus. Kaip vėliau sakė Artūras, jį tiek “užkniso”, kad norėjosi kuo greičiau iš ten dingti.

Klausimai

Organizatorių išdalintose anketose dalyviai atsakinėjo į klausimus. Ko labiausiai bijo, Eglė Čakaitė atsakė – įsimylėti maratone. Buvo ir tokių, kurie atsakė, kad laimėtus pinigus atiduotų mamai arba… pirktų “rankinuką”. Visgi didžiausią baimę jaučia 2-osios vietos tarp porų nugalėtoja Nerija Bartkutė: ji su trim šauktukais įrašiusi, kad bijo likti senmerge!

Dopingo testas šiemet bus daromas tik vienam iš nugalėtojų. Burtai lėmė, kad tai bus A.Radzvilavičius. Visi tyrimai bus siunčiami į Norvegiją, iš kur atsakymas bus gautas tik po 3 savaičių. Iki tol nugalėtojai turės tenkintis garantiniu organizatorių raštu, kad 10 tūkst. Lt prizas bus įteiktas iškart, jei atsakymas bus neigiamas. Dopingo testą turės atlikti ir 1-oji tarp vienišių A.Dargytė.

Įžymybės nepadėjo