Laisva vieta reklamai Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m. balandžio 28 - gegužės 4 d. Nr. 18 (551)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
KURORTO PLĖTRA
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Dienų tėkmė savivaldybėje | Buvusiųjų ateitis – jų pačių rankose |
| Skirta tik pusė mašalams naikinti reikalingų pinigų | Pareigas iškeitė į Tarybos nario mandatą |

Dienų tėkmė savivaldybėje

Aptartos bendradarbiavimo galimybės

Balandžio 25-27 d. Druskininkuose lankėsi Jončiopingo (Švedija) ir Alytaus apskričių bendro projekto „Regioninė plėtra Lietuvoje” vadovai Bengtas Isacsonas ir Ingemaras Frejdas. Taip pat viešėjo su Jončiopingu bendradarbiaujančios Raplos (Estija) apskrities regioninės plėtros specialistas, tarptautinės organizacijos EKOVAST viceprezidentas Mikkas Sarvas. Svečių vizito tikslas - aptarti savivaldybių bendradarbiavimo ir ankstesnių pasiūlymų realizavimo galimybes (kovo mėnesį lankęsi švedai siūlė ateinančiais metais kurorte organizuoti tarptautinę EKOVAST konferenciją, kurioje dalyvautų apie 100 delegatų, atstovaujančių daugeliui Europos valstybių).

Svečių nuomone, mūsų gražus ir ramus miestelis galėtų tapti turistų traukos centru. I.Frejdas, Ekšio savivaldybės darbuotojas, priminė, kad prieš keletą metų šio jokių pramonės įmonių neturinčio Jončiopingo priemiesčio vadovai taip pat ieškojo būdų, kaip papildyti vietinį biudžetą. Pastebėjus, kad atvykėlius vilioja miestelio medinė architektūra, buvo nuspręsta plėtoti turizmą. Pirmiausia atidarytas universiteto fakultetas, rengiantis restauratorius, pastatų renovacijos specialistus. Absolventai gavo darbą senamiesčio restauravimo firmose. Puikiai sutvarkytas Ekšio senamiestis dabar gausiai lankomas turistų. Ta veiklos sritis duoda 60 % miesto biudžeto įplaukų. Iš Ekšio karinio miestelio išsikrausčius kareiviams, liko daug tuščių pastatų. Ši miesto „katastrofa” netrukus tapo privalumu: kareivinėse buvo įkurtas Europos jaunimo centras, kuris šiuo metu labai populiarus. Ekšį taip pat garsina Aukštosios menų akademijos Animacijos katedra; jos studentai nuolat rengia tarptautines multiplikacijos parodas.

B.Isacsono nuomone, norint pakilti iš duobės, daugiau dėmesio reikia skirti verslui, būtina skatinti smulkaus bei vidutinio verslo įmonių steigimąsi. Jončiopinge įkurta tarptautinė verslo mokykla, miesto įmonėse studentai atlieka praktiką, baigusieji greitai gauna darbą.

Švedai patarė Druskininkams labiau reklamuotis, kad sanatorijos sulauktų daugiau pacientų, taip pat pasiūlė bendradarbiauti mūsų ir Ekšio jaunimo centrams - mainai visada naudingi. Reikia ieškoti tokių mainų finansavimo šaltinių. Pavyzdžiui, skandinavams bendradarbiavimo projektus dažnai padeda realizuoti Europos Sąjungos fondai. Be to, svečiai pakvietė pasinaudoti galimybe reklamuoti kurortą, skaitant pranešimą birželio 1-3 d. Švedijoje vyksiančioje regioninės plėtros konferencijoje.

M.Sarvas papasakojo, kad Raplos apskrityje rūpinamasi investicijų paieška: sudarytos darbo grupės, rengiančios projektus, išleistas investicijų katalogas, interneto kabinetai įrengti 4 gyvenvietėse, biudžete numatytos lėšos darbo grupių parengtiems projektams finansuoti. Tarptautinės organizacijos viceprezidentas M. Sarvas pasiūlė savivaldybių asociacijos biuro „Ladruva” darbuotojoms surinkti duomenis apie mūsų miestą, pretenduojantį organizuoti tarptautinę EKOVAST konferenciją.

Svečiai patarė druskininkiečiams pasikviesti įdomių, kūrybingų žmonių: miestui praverstų jų pasiūlymai. Juk švedų patirtis rodo, kad dažnai prigyja ir netikėčiausios idėjos.

Būtina suvienodinti tarpmiestinio telefono ryšio kodus

Savivaldybės administracija kreipėsi į Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, prašydama tarpininkauti, akcinei bendrovei „Lietuvos telekomas” suvienodinant prie Druskininkų miesto savivaldybės prijungiamų Varėnos bei Lazdijų rajonų teritorijų tarpmiestinio telefono ryšio kodus.

| Į viršų |


Buvusiųjų ateitis – jų pačių rankose

Violeta KLIMAITĖ

Po kovo 19 d. rinkimų į savivaldybių tarybas suformavus naujas vietinės valdžios komandas, atsistatydinę vadovai patys rūpinasi savo ateitimi. Unikalus atvejis užfiksuotas tik Tauragės rajone, kur naujasis meras specialiai pasirūpino savo pirmtaku ir buvusiam rajono vadovui surado darbą savivaldybės reguliuojamos sferos įstaigoje.

Viltys ir troškimai

Buvęs Druskininkų miesto meras Algimantas Maknys po kovo 19 d. rinkimų į savivaldybės tarybą laimę bandė vicemero rinkimuose. Kai Druskininkų savivaldybės mero rinkimuose sutiko dalyvauti LDDP sąrašo atstovas Ričardas Malinauskas, garsiai prabilta apie LDDP ir konservatorių partijos koaliciją Druskininkų savivaldybės taryboje. Už 3 konservatorių balsus, atiduotus R.Malinauskui, dešiniesiems buvo pasiūlyta vicemero kėdė, tačiau Tarybos daugumos A.Maknio kandidatūra netenkino.

Žada grįžti į buvusį darbą

Buvęs miesto meras A.Maknys ketina grįžti į savo ankstesnį darbą AB “Druskininkų statyba”. “Kol kas noriu porą savaičių pailsėti, o paskui, ko gero, pradėsiu dirbti”, - netrukus po R.Malinausko pergalės mero rinkimuose “Druskoniui” sakė A.Maknys. Iki praėjusios kadencijos mero rinkimų vadovavęs šiai statybos bendrovei A.Maknys į direktoriaus pareigas dabar nepretenduoja, kadangi šiuo metu ten dirba kitas asmuo.

Patriotizmas ir pinigai

Buvęs vicemeras V.Dabrukas iki darbo savivaldybėje vadovavo kurorto Amatų mokyklai. 3 metus, kol V.Dabrukas dirbo miesto vicemeru, Amatų mokyklos direktorė buvo jo žmona. “Jeigu žmona išeitų iš darbo, reikėtų konkursą skelbti, - teigė V.Dabrukas, paklaustas, ar pasikeitus valdžiai Druskininkų savivaldybėje, jis grįš vadovauti Amatų mokyklai. - Ir aš abejoju, ar už tokį atlyginimą eisiu ten dirbti. Visų mokyklų direktorių atlyginimas yra apie pusantro tūkstančio, o ten – 680 Lt į rankas. Už tokią algą aš turbūt šeimos neišlaikyčiau. Dirbau tuos 7 metus patriotiškai nusiteikęs, bet dabar reikia pagalvoti ir apie šeimą, ir apie sveikatą. Kai sergi, susimąstai apie daug ką”. Buvęs vicemeras skeptiškai vertina kai kurių nuomonę apie išskirtinį dėmesį šiai mokymo įstaigai, kai jis dirbo savivaldybės administracijoje.”Visi galvoja, kad Amatų mokykloje aš turiu savo interesų. Aš ten neturiu jokių interesų, dėl vaikų dirbau, - tvirtino V.Dabrukas. –Niekada nieko neprašiau ir darbo vietas visada pats kūriau. Dabar 2 savaites arba mėnesį nieko nekursiu. Reikia pailsėti. Reikia ir sveikatos žiūrėti. Kol kas negaliu pasakyti, kas bus po mėnesio. Nieko kol kas neplanuoju. O toliau matysime. Gyvenimas parodys”. Vicemero pareigos, pasak V.Dabruko, nebuvo labai lengvos ir paprastos: “Žmona jau mano veidą pamiršo, aš pats dabar džiaugiuosi, jog pradėjau vaikus skirti. Nėra taip jau viskas rožėmis klota. Nelabai aš ir džiaugiuosi tuos 3 metus ten padirbėjęs. Buvo visko, ir gerų dalykų, ir blogų”.

Kontrolė ir politika

Druskininkų savivaldybės taryba balandžio 19 d. išrinko ir naują savivaldybės kontrolierių, LDDP atstovą J.Kudarauską. “Aš nežinau, ar taktiškas šis klausimas tokiu momentu, kai žmogus atsiduria tokioj padėty”, - kalbėjo buvęs savivaldybės kontrolierius, krikščionis demokratas Alfonsas Aleksandravičius, paklaustas apie savo tolesnę veiklą. – Nieko negaliu pasakyti, neturiu darbo ir tiek. Aš galvojau, jog ši kontrolieriaus pozicija nėra tokia politizuota. Buvau atsisakęs Tarybos nario mandato, jaučiausi normaliai šiose pareigose ir galvojau dirbti toliau. Tam aš nebuvau pasiruošęs”.

| Į viršų |


Pareigas iškeitė į Tarybos nario mandatą

Violeta KLIMAITĖ

Centristas Romas Stašinskas - vienintelis Tarybos narys, dėl šio mandato paaukojęs savo nuolatinį darbą savivaldybėje. Pagal įstatymą valstybės tarnautojas (R.Stašinskas dirbo savivaldybės Sporto skyriaus vyr.instruktoriumi), išrinktas į savivaldybės tarybą, iki pirmojo Tarybos posėdžio turėjo apsispręsti: atsisakyti valdininko pareigų arba Tarybos nario mandato. Savivaldybės gydytoja B.Vilkaitienė, išrinkta į Savivaldybės tarybą konservatorių partijos atstovė, šią dilemą išsprendė kitaip. Ji atsisakė Tarybos narės mandato ir liko toliau dirbti savo pareigose. Po 3 metų, pasibaigus šios Tarybos kadencijai, R.Stašinskas gali kreiptis į savivaldybę su prašymu jam atkurti valstybės tarnautojo statusą.

“Aš neatsisakiau darbo, o pasielgiau pagal įstatymą. Išrinktas į Savivaldybės Tarybą, negalėjau dirbti tose pareigose, kuriose dirbau. Tas pareigas ne visam laikui praradau, o pagal įstatymą tiek, kiek būsiu Tarybos nariu, - teigė R.Stašinskas. - Kitu atveju aš būčiau nėjęs į rinkimus. Ir aš galėjau atsisakyti iš karto, tačiau rinkėjų valia man suteiktas pasitikėjimas, būčiau apgavęs žmones. Pagal įstatymą pareigas arba Tarybos nario mandatą turi pasirinkti iš karto, bet aš galiu nors ir šiandien nutraukti deputatystę ir grįžti į darbą”.

“Aš būtinai turėsiu kur nors įsidarbinti, - teigė R.Stašinskas, paklaustas, ar dabar gyvens tik iš Tarybos nario uždarbio. - Iš Tarybos nario atlyginimo ir bedarbis neišgyventų, nes pašalpa - didesnė. Ieškosiu darbo. O dabar bedarbis - galit parašyti”.

| Į viršų |


Skirta tik pusė mašalams naikinti
reikalingų pinigų

Balandžio 26 d. Vyriausybės posėdyje upinių kraujasiurbių mašalų programai vykdyti buvo skirta 150 tūkst. Lt. Tačiau tai – tik dalis reikalingų pinigų. Pasak kurorto Aplinkos apsaugos agentūros viršininko A.Petkevičiaus, reikėtų maždaug 400 tūkst. Lt, norint nupirkti tiek biologinio preparato, kad juo būtų galima apdoroti visą reikiamą teritoriją, įskaitant ir Nemuno dalį Baltarusijoje. Baltarusiai naikinti mašalus neturi pinigų, o mums kovoti su jais tik savoje teritorijoje, tikintis, kad mašalai neperskris valstybės sienos, - tuščias reikalas.

Kalbėdamas apie Vyriausybės skirtus 150 tūkst. Lt, A.Petkevičius klausė: “Kaip pasūdyti pusę lėkštės sriubos?” Tiesa, kelios Alytaus apskrities savivaldybės savo Aplinkos ir kituose fonduose yra numačiusios mašalams naikinti irgi skirti daugiau kaip 60 tūkst. Lt. A.Petkevičius turi vilties, jog likusius pinigus gal būt pavyks pasiskolinti Alytaus apskričiai.

“Tačiau viskas turi spręstis labai greitai, nes gegužės 7-8 dienomis kraujasiurbius mašalus jau turime pradėti naikinti, - sakė Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, - o biologinis preparatas dar iki šiol nenupirktas”.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113