Laisva vieta reklamai druskonis.jpg (16846 bytes)
KULTŪRA 2000 m. balandžio 7 - 13 d. Nr. 15 (548)
ŠIAME NUMERYJE
 
rek2.jpg (12950 bytes)

Kodėl taip apleistas V.K.Jonyno kapas?

Genovaitė ČIURLIONIENĖ

1997 m. Druskininkiečiai sveikina prof. V.K.Jonyną 90-mečio ir Kazimiero vardadienio proga.

1997 m. Druskininkiečiai sveikina prof. V.K.Jonyną 90-mečio ir Kazimiero vardadienio proga.

Nors balandžio 1-oji nerimta diena, gausi pokštais, suvedžiojimais, pamelavimais, išdaigomis (tuo įsitikinome Vilniaus Didžiojoje gatvėje išvydę važiuojančią lovą su vyriškiu po antklode), tačiau mūsų kelionė buvo rimta ir prasminga.

Pačių ištvermingiausių 35 žmonių grupė iš Druskininkų ir Ratnyčios, taip pat Romos ir Jono Večkių šeima (apie kurią neseniai rašė “Druskonis“) iš Liškiavos parapijų išvykome į Vilnių. Aplankėme Aušros vartus, šv.Teresėlės bažnyčią, Arkikatedroje 12 val. dalyvavome šv. Mišių aukoje. Lietuvos dailės muziejuje, 2,5 val. gidės vedami, gėrėjomės nuostabiausia Lietuvos tūkstantmečio programos paroda “Krikščionybė Lietuvos mene“. Grožis ir prasmė nenusakomi žodžiais. Verta pamatyti. Aplankėme Antakalnio kapines, meldėmės, uždegėme žvakutes ir padėjome gėlių prie Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapų. Gėrėjomės svečio iš Čekijos atvežtu vainiku.

Vedini Jadzės Taujanskienės, prof. Vytauto Kazimiero Jonyno buvusios globėjos Druskininkuose, aplankėme profesoriaus kapą. Visur lydėjo pakili nuotaika, tačiau prie šio kauburėlio suglumome. Radome tai, ko nesitikėjome. Atsiprašau mielų skaitytojų, miesto valdžios, kultūros žmonių - nenoriu nieko teisti nei apkalbėti. Tenoriu paklausti, kodėl taip apleista Druskininkų Garbės piliečio V.K.Jonyno amžinojo poilsio vieta Antakalnio kapinėse? Kapo beveik nėra, kadangi žemelė po 1997 12 06 palaidojimo visiškai nusėdusi. Rymo laidojimo dieną pastatytas kryželis su kukliu įrašu, ir tas jau vos įskaitomas, išblukęs. Jei ne J.Taujanskienė, dalyvavusi laidotuvėse, vargu ar būtume šį kapelį suradę, uždegę žvakeles, pasimeldę. Ačiū Jadzelei, kad mena savo globotinio norą būti palaidotam Kudirkos Naumiesčio kapinėse, prie savo tėvų, šalia sesers Monikos su vyru. Tarsi nujautė jo širdis, ar bebus reikalingas tas žemės kauburėlis svetimiems, kai jau žemiški turtai išdalinti, o apie amžinybę ne visada pagalvojama, gavus palikimus. Gimtoji žemelė mirusiajam visada yra lengva. Labai noriu, kad tai perskaitytų žmonės, turintys galią ir išgalę, aplankytų šio brangaus žmogaus, garsinusio Lietuvą pasaulyje, Druskininkams palikusio didelį palikimą, kapą. Pasidomėtų, kodėl po 3 mirties metų taip greitai visi jį pamiršome. Ar turime teisę pasakoti apie jį, jo palikimą ir nuopelnus, kai šitaip apleidome jo amžinojo poilsio vietą? Skaudančiomis širdimis stabtelėjome prie TV bokšto kryžių kalnelio.

Nuoširdžiai dėkoju paslaugiam ir kantriam vairuotojui Česlovui Vaitukevičiui, išpildžiusiam visus keliauninkų prašymus ir norus, visiems, kurie padėjo Romai pamatyti tai, ką gali išvysti žmogus, turintis sveikas kojas.

| Į viršų |


Naujieji “Girios aido” žvėrynėlio gyventojai

Algirdas VALAVIČIUS

Praėjusiais metais miško muziejus gavo viešųjų darbų lėšų miško žvėrių bei žirgų aptvarui įrengti. Miške prie žirgyno aptvėrėme maždaug 0,5 ha plotą karčių tvora. Šiemet ryžomės nupirkti platų vielos tinklą, kad galėtume laikyti palaidus ožiukus, šernus ir kitus smulkius žvėrelius bei paukščius. Dabar žvėreliai lankytojams gerai matomi ir savo išdykavimais patraukia dėmesį, vilioja paglostyti, ima atneštą maistą net iš rankų. Čia galima stebėti žvėrelių elgesį ir įpročius.

Metų pradžioje iš Veisiejų urėdijos Metelių medžioklės baro gavome jauną mufloną ir kalnų avį, kuri, galimas dalykas, gali atsivesti jauniklį. Pavasarį sužinosime, kuo praturtėsime. Džiaugiamės šia veisiejiškių miškininkų dovana ir stebimės naujais gyventojais, laisvai šuoliuojančiais per 1,5-2 metrų aukščio kliūtis, todėl jų aptvaro aukštis viršija 2,6 metro.

Muflonai gražiai bendrauja su ožiukais ir jaunu poni žirgeliu - Dūku. Erdviame aptvare ožiukai su muflonais malonina lankytojus pasibadymais, išdykavimais, žiogeliai - lenktynėmis. Mažieji muflonai yra nepralenkiami nei greičiu, nei vikrumu, o ypač šoklumu į aukštį.

Aptvare prie Miškininkų klėtelės jau 5-eri metai gyvena taurioji elnė Mikė. Ji mielai prisistato prie lankytojų duodamų daržovių, jaunų krūmų, aviečių lapų. Elniukė nutaikiusi progą timpteli už rankovės ar skverno, tartum patardama neužsižiopsoti.

Greta elnės, mažame tvartelyje, gyvena degla vietnamietiška kiauliukė, storulis nevėkšla mangutas. Atšilus orams, kieme įrengtuose narvuose galima bus grožėtis ir kitais gyvūnais. Dekoratyvinių žvėrelių šeimininkas Darius Stadulis pristatys visą savo augintinių kolekciją.

Daržinėlės pastogėje, pušų palajyje esančiame balandyne, burkuoja trys dešimtys keletos rūšių balandžių. “Girios aido” cokoliniame aukšte puikuojasi auksinis fazanas, palubėje ant kartelės išdidžiai savo uodegos grožį demonstruoja povas. Po žiemos įmygio netrukus pasirodys ir smulkesni ropliai.

Miško gyventojų žvėrynėlį norime papildyti stirna, briede, šernu ir miško paukšteliais. Lankytojus maloniai nuteikia “Girios aido” pastogėje, inkiluose gyvenančios šmaikštuolės voverytės.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113