druskonis.jpg (15077 bytes)
KULTŪRA 2000 m. vasario 11 - 17 d. Nr. 7 (540)
 

PIRMAS PUSLAPIS

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS

KURORTO PLĖTRA

SPORTAS

RENGINIAI

ARCHYVAI

 

ŠIĄ SAVAITĘ

Pikete pasigesta
komunalinės įmonės vadovo

Sunkmetis labiausiai atsiliepia vaikams

Mūsų mieste kukliai ir tyliai gyvena du žmonės...

 

 

| “Su meile Jums“ | Nelengvo gyvenimo atkarpa |

“Su meile Jums“

Andrius MOSIEJUS

A.Vaitkus savo parodos Druskininkų mažojoje galerijoje atidaryme.

Arūno Vaitkaus tapybos paroda “Su meile Jums“ Mažojoje galerijoje - nuoseklaus mūsų miesto ir Alytaus menininkų bendradarbiavimo rezultatas.

Alytiškis dailininkas mokėsi Telšių aukštesniojoje meno mokykloje, 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Neseniai dalyvavo kolektyvinėje parodoje Brno 99 “Colors of spring“, surengė keletą personalinių parodų. Šiuo metu jis dirba Alytaus elektros tinklų įmonės dizaineriu ir mokytojauja “Dainavos“ vidurinėje mokykloje. Dailininko parodoje Druskininkuose eksponuojami pastaraisiais metais sukurti tapybos darbai.

 

 

| Į viršų |

Nelengvo gyvenimo atkarpa

Stasė RADZEVIČIENĖ

Vaikštome po šią žemę tarsi akli. Prasilenkiame gatvėse, nematydami vieni kitų, nevertindami tų, kurie yra šalia. Prisimename, kai netenkame. Tada nešame grandiozinius vainikus. Prie kapo kalbame gražiausius atsisveikinimo žodžius. Su širdgėla tariame užuojautos žodžius gedintiems. Argi nekeista? Praregime paskutinėmis netekties akimirkomis ir pamatome žmogaus nueitą kelią, susumuojame atliktus žemėje darbus. Šį jausmą išgyvenau skaitydama I.Navarackienės knygelę “Aukos ir vilties diena“, skirtą ir žuvusiems, ir gyviems. Ji - tarytum atsakas, jog netektys mus sujungia ir pakylėja šiek tiek aukščiau.

1957 m. Auklėtojos Izabelė Skliutaitė-Navarackienė (kairėje) ir Stasė Radzevičienė su auklėtiniais prie pirmojo Druskininkuose lietuviško vaikų darželio pastato (dabar Parapijos namai).
1957 m. Auklėtojos Izabelė Skliutaitė-Navarackienė (kairėje) ir Stasė Radzevičienė su auklėtiniais prie pirmojo Druskininkuose lietuviško vaikų darželio pastato (dabar Parapijos namai).

Pėsčiomis ieškoti darbo

Ačiū Dievui, kad knygelės autorė dar yra šalia mūsų ir galime iš jos prasmingo gyvenimo pasisemti žmogiškų vertybių, kurių nūdienos žmogui labai trūksta.

Susipažinau su Izabele 1956 m., kai ji iš Daugų pėsčiomis atėjo į Druskininkus ieškoti darbo. Nei pažįstamų, nei buto, nei pinigų, nei darbo... Persekiojo įtarūs žvilgsniai, pikti žodžiai. Mačiau ją, išsekusią, pūslėtomis kojomis, nusiplūkusią, beieškančią darbo, tačiau besišypsančią, gyvenančią viltimi. Laikinai apsigyveno mūsų namuose pas pažįstamą politkalinę Zosę Laukaitytę. Sunkiai gyvenome ir mes, tačiau mama ją sodindavo prie stalo ir valgydindavo tuo, ką turėjo. Po to ją priglaudė karagandiškės Elytės Radzevičiūtės sesuo mokyt. Anelė. Po ilgų darbo paieškų Kurorto poliklinikos vyr.buhalterė ukrainietė, irgi buvusi politkalinė, jai padėjo laikinai įsidarbinti padavėja “Mokslininkų“ (“Draugystės“) sanatorijos valgykloje padavėja. Susirado butą, leido prisiregistruoti. Gyvenimas šviesėjo. Izabelės pareigingumą ir nuoširdumą pastebėjo ne vien tik poilsiautojai. Vyr. gydytojas Gaidys pasiūlė sekretorės pareigas, nes Izabelė mokėjo spausdinti mašinėle. Mat prieš Sibiro lagerių “universitetus“ ji spausdino atsišaukimus. Tačiau ją dar vis traukia pedagoginis darbas, nors žino - mokykloje neįsidarbins. Juk jai ministerija neišdavė netgi mokytojų seminarijos baigimo diplomo. Iš poilsiaujančio prokuroro sužino, kaip gali susigrąžinti diplomą.

Darželis - tremtinių prieglauda

Bando laimę besikuriančiame lietuvių vaikų darželyje. Nuoširdus pokalbis su darželio vedėja Z.Grigiene nudžiugina. Sutinka įdarbinti auklėtoja, nors ant vedėjos stalo guli 5 komjaunuolių pareiškimai. Vedėjos vyras, Vykdomojo komiteto pirmininkas, žmonai neprieštarauja dėl Izabelės praeities. Lapkričio 1-ąją ji jau glosto 5 papurgalvius. Auklėtojos kūrybingumu, sumanumu ir bendravimu su vaikais džiaugiasi tėvai ir vedėja. Po metų darželyje atidaroma 2-oji vaikų grupė. Naujai priimtieji į darbą - grįžusieji iš tremties. Darželis tampa tarsi jų prieglauda. Mokytojas S.Žaldokas pataria Izabelei lankyti vakarinės mokyklos 11-ąją klasę. Dirbdama ir besimokydama, po metų ji gauna brandos atestatą.

Z.Grigienei išėjus dekretinių atostogų, mane paskyrė dirbti darželio vedėja. Daugiau nei metus dirbome kartu. Džiaugiausi auklėtojos Izabelės darbu. Jos dėka darželyje vyravo tautinės nuotaikos, pasitikėjimas, draugiškumas. Darželyje slapčia švęsdavome religines ir tautines šventes. Iš Izabelės pasakojimų labai daug sužinojome apie išvežtų žmonių kančias, gyvenimą.

Įgrįsę persekiojimai

1959 m. Izabelė ištekėjo už grįžusio politkalinio A.Navaracko, kuriam neleido gyvent Lietuvoje, todėl jis slapstėsi. Už apsilankymą šeimoje, kur jau augo dukra, milicijai tekdavo mokėti baudą. Įgrįso persekiojimai, kai niekas nematydavo, Izabelė paverkdavo. Kančių užgrūdinta KGB tardymų kabinetuose, kalėjimų kamerose ir gulago lageriuose, būdama atkaklaus ir veržlaus charakterio, padedant mokslo draugams ir prokurorei Šimkutei, gauna leidimą laikyti eksternu egzaminus. 1965 m. Kapsuko pedagoginėje mokykloje gauna pradinių klasių mokytojos diplomą, bet mokykloje dirbti neleidžia. Gauna įsakymą išsikraustyti iš buto, tačiau žiemoja apgriautame be stogo pastate, kuriame paliktos tik jos buto griuvenos. Galiausiai tuometinio VK pirmininko Stasio Janulionio dėka jai paskirtas kitas butas.

Puikus “Ąžuoliuko“ kolektyvas

1971 m. įstojo į Šiaulių pedagoginio instituto neakivaizdinį skyrių. Viena iš pirmųjų pradėjo organizuoti vaikų piešinių parodas kino teatre “Aidas“. Vaikų darželyje “Ąžuoliukas“ puoselėjamos lietuviškos tradicijos. Izabelė patikimiems darbuotojams nuolatos parūpina pogrindinės spaudos.

- Puikus buvo “Ąžuoliuko“ kolektyvas, - prisimena Izabelė. - Darbuotojos manęs neišdavė, nepardavė, nors savo “patriotiškumu“ ir įkyrėdavau. 1980 m. išvadinusi poilsiautojus okupantais, buvo priversta išeiti iš darbo “pačiai prašant“. Įsidarbino tik po 2-ejų metų vaikų lopšelyje-darželyje “Dobiliukas“.

Atgimimo metais laukė nauji darbai. Visur dalyvavo, suspėjo: bado akcijos, budėjimai KGB rūmuose, mitingai, suvažiavimai, konferencijos ir kt. 1990 - 1995 m. - miesto tarybos deputatė. Nors sakoma, kad savo kieme pranašu nebūsi, vis dėlto jos darbai buvo pastebėti ir įvertinti. Amerikos biografijų institutas pripažino I.Navarackienę pasaulio metų moterimi.

Abi dirbome kartu “Carite“, krikščionių demokratų partijoje. Daug kartų drauge spręsdavome įvairias problemas. Ir dabar ji dirba tyliai, kukliai darydama gera žmonėms. Gera atsiremti į jos petį, nes žinai, kad supras, padės, nereikalaudama sau dėmesio.

| Į viršų |

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113