druskonis.jpg (15077 bytes)
MIESTO ŽINIOS 2000 m. vasario 4 - 10 d. Nr. 6 (539)
 

PIRMAS PUSLAPIS

POLICIJOS ŽINIOS

KURORTO PLĖTRA

SPORTAS

KULTŪRA

RENGINIAI

ARCHYVAI

 

ŠIĄ SAVAITĘ

ŽIV nešiotojas savo ligą laiko atpildu

“Tikiuosi korektiškų policijos ir miesto žmonių santykių”

Vaikų pagalbos šauksmai, galintys tragiškai baigtis

 

 

| Dienų tėkmė savivaldybėje | ŽIV nešiotojas savo ligą laiko atpildu |

| Vaikų pagalbos šauksmai, galintys tragiškai baigtis |

Dienų tėkmė savivaldybėje

Didžiąją dalį atvirųjų konkursų Laimėjo SP UAB “Druskininkų komunalinis ūkis”

Nuo 1999 m. gruodžio 4 d. savivaldybės administracijoje vyksta komunalinių paslaugų teikimo ir miesto tvarkymo darbų 2000-aisiais metais atvirieji konkursai. Konkursų organizavimo komisija pagal numatytus kriterijus ir sąlygas įvertino tiekėjų pasiūlymus, sudarė preliminarias pasiūlymų eiles. Įstatymo reglamentuotu 15 dienų laikotarpiu negavusi tiekėjų pretenzijų ir skundų, komisija paskelbė konkursų laimėtojus. Rankinio valymo konkurso sąlygose buvo numatyta miesto teritoriją suskirstyti į 7 zonas, tad laimėtojomis paskelbtos 3 įmonės: SP UAB „Druskininkų komunalinis ūkis” (atliks didžiąją darbų dalį), UAB „Tvarka”, B. Bakienės personalinė įmonė (valys reprezentacines zonas). Tos pačios 3 įmonės šiais metais tvarkys miesto žaliuosius plotus, B. Bakienės personalinė įmonė prižiūrės miesto gėlynus. SP UAB „Druskininkų komunalinis ūkis” laimėjo miesto mechanizuoto valymo, miesto lietaus kanalizacijos eksploatavimo ir fontanų priežiūros, miesto gatvių apšvietimo eksploatavimo, šviesoforų ir autobusų stotelių priežiūros, miesto kapinių priežiūros, miesto benamių gyvūnų priežiūros konkursus. Miesto žvyruotų gatvių priežiūra, miesto kelio ženklų priežiūra rūpinsis UAB „Rinvasta”. Miesto pirties eksploatavimo ir paslaugų konkursas neįvyko, nes, atmetus konkurso dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus, liko mažiau kaip 3 pasiūlymai. Tikriausiai, kaip ir anksčiau, pirtį eksploatuos ir pirties paslaugas teiks SP UAB „Druskininkų komunalinis ūkis”. Su konkursų laimėtojais dabar pasirašomos sutartys. Bendra komunalinių paslaugų teikimo ir miesto tvarkymo darbų, kuriems buvo paskelbti atvirieji konkursai, vertė 2000 metams - 1,470 mln. Lt, iš jų savivaldybės reguliavimo srities įmonei teko darbų už 1,109 mln. Lt, B. Bakienės personalinei įmonei - už 0,198 mln. Lt, UAB „Tvarka” - už 0,135 mln. Lt, UAB „Rinvasta” - už 0,028 mln. Lt.

Svarstomas miesto biudžetas

Savivaldybės administracijoje nagrinėjami asignavimų valdytojų, skyrių ir padalinių vadovų, skyrių atsakingų darbuotojų pateikti lėšų poreikio skaičiavimai 2000-siems metams. Druskininkų miesto 2000-ųjų metų biudžeto išlaidų plano projektas bus aptariamas Tarybos komitetų posėdžiuose, skelbiamas spaudoje, o vasario 24 d. teikiamas svarstyti Tarybai.

Tarėsi kultūros įstaigų vadovai

Sausio 26 d. vyriausioji specialistė kultūrai ir darbui su jaunimu savivaldybės administracijoje su miesto kultūros įstaigų, sanatorijų klubų vadovais aptarė planuojamus šių metų miesto kultūros renginius (sąraše jų - 47), informacijos bei reklamos pateikimo terminus ir būdus. Būtina koordinuoti visų miesto kultūros įstaigų veiklą, todėl nuspręsta, kad šių įstaigų vadovai 2 kartus per mėnesį informuos vyriausiąją specialistę apie jų įstaigose numatomus organizuoti minėjimus, koncertus, festivalius, konkursus, plenerus, šventes, parodas ir pan. kultūros renginius. Savo ruožtu savivaldybės administracija išankstinę informaciją apie masinius renginius turi teikti Policijos komisariatui, privalančiam tų renginių metu užtikrinti viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą. Kultūros darbuotojai taip pat nusprendė kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį rinktis vis kitoje kultūros įstaigoje, kad ne tik pasidalintų darbo patirtimi, rūpesčiais, bandytų drauge spręsti problemas, bet ir išsamiau susipažintų su tos įstaigos veikla. Š. m. vasario 23 d. 11 val. kultūros įstaigų vadovų susirinkimas vyks Rezistencijos ir tremties relikvijų muziejuje.

Svarstytas miesto šilumos tinklų profilaktikos grafikas

Sausio 27 d. savivaldybės administracijoje įvyko pasitarimas dėl miesto šilumos tinklų profilaktikos. Druskininkų SP AB „Šilumos tinklai” direktorius R. Babilas sanatorijų bei kitų miesto įstaigų vadovus supažindino su planuojamu šilumos energijos netiekimo bei tinklų hidraulinio bandymo grafiku. Šilumos tinklų profilaktiką, kaip visada, numatoma atlikti 2 etapais. Profilaktikos datos bus patvirtintos miesto mero potvarkiu. Miesto mero nuomone, pačios sanatorijos turėtų pasirūpinti, kad ir šilumos tinklų profilaktikos laikotarpiu sanatorijų pacientams būtų atliekamos medicinos procedūros. Tuo tikslu sanatorijos turėtų įsigyti autonominę vandens šildymo įrangą.

Informuoja vyriausioji rejestro tvarkytoja

Miesto mero 2000 01 26 potvarkiu Nr. 45 įregistruota akcinė bendrovė „KOMOBALTUS”, perregistruotos į likviduojamas įmones: G. Viniarskienės miltinių konditerijos gaminių įmonė „Neoplanas”, B. Maziukienės komercinė firma, J. Kuckailio šiltnamiai, M. Vilčinskienės individuali siuvimo įmonė, J. D. Micevičienės trikotažo gaminių įmonė, N. Ševčenkos individuali įmonė, Vandos Volungevičienės dantų techniko laboratorija, J. Vrubliausko įmonė,B. Žukauskienės prekybos įmonė, R. Valentos firma „Drusana”, U. Stuko įmonė „Tuja”, Rimo Navicko įmonė, Z. Venskuvienės įmonė.

Svečias iš Švedijos domėjosi organizacijos „Gelbėkit vaikus” veikla

Sausio 28 d. miesto meras A. Maknys savivaldybės administracijoje priėmė svečią - vaikų teisių gynimo organizacijos (VTGO) „Gelbėkit vaikus” Švedijos skyriaus projektų vadovą Janą Sandbergą. Šios nevyriausybinės organizacijos tikslas - informuoti vaikus ir kitus visuomenės narius apie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, vykdyti valdybos priimtus projektus, kreiptis į kitas organizacijas dėl programų finansavimo, teikti informaciją Jungtinių Tautų komitetui apie rizikos grupei priklausančių vaikų poreikius, dažniausiai pažeidžiamas vaikų teises.

Miesto meras svečiui papasakojo apie Alytaus apskritį ir Druskininkus, Švedijos pagalbą mūsų kurortui. J. Sandbergas domėjosi miesto ekonomine ir socialine situacija, švietimo sistema, vaikų užimtumo įstaigų steigimo problemomis. Lydimas VTGO Druskininkų skyriaus pirmininkės Vilhelminos Milašiūtės, J. Sandbergas aplankė vaikų globos namus „Žuvėdra” (jų įrengimą finansavo VTGO „Gelbėkit vaikus” Švedijos skyrius), Astridos Lindgren biblioteką (Švedijos Vyriausybė skyrė lėšų jai įkurti), Amatų mokyklą, Gardino gatvėje įsikūrusį Dienos užimtumo centrą. Apie tai svečias žada parašyti savo šalies spaudoje.

Sostinėje vyks dzūkų šventė

Sausio 31 d. vyriausioji specialistė kultūrai ir darbui su jaunimu dalyvavo Alytaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamente vykusiame kultūros skyrių vadovų pasitarime. Buvo kalbama apie š. m. birželio 17 d. Vilniaus mokytojų namuose numatomą organizuoti Dzūkijos etnografinio regiono dieną. Regioną reprezentuotų visos 5 apskrities savivaldybės. Organizatoriai ketina šventės dalyviams pasiūlyti dzūkiškų patiekalų, linksminti meno saviveiklos kolektyvų koncertais, pakviesti į tautodailininkų mugę, profesionalių dailininkų darbų parodą. Detaliau šis renginys bus aptariamas vasario 10 d.

Išleista knyga „Lietuvos savivaldybės - 2000”

Lietuvos savivaldybių asociacija ką tik išleido knygą „Lietuvos savivaldybės - 2000”. Leidinyje pateikiami visų 56 šalies savivaldybių statistikos duomenys, supažindinama su vietovių istorija bei kultūra, lankytinomis vietomis, turizmo infrastruktūra, pagrindinėmis socialinės bei ekonominės plėtros kryptimis.

| Į viršų |

ŽIV nešiotojas savo ligą laiko atpildu

Arūnas ZURLYS

Neseniai Druskininkuose išaiškintas 10-asis ŽIV nešiotojas. Dar 3-ijų asmenų, priklausančių rizikos grupei užsikrėsti AIDS, mėginiai pristatyti respublikiniam AIDS centrui.

ŽIV nešiotojas 39 metų druskininkietis Anzelmas sutiko anonimiškai papasakoti apie save ir savo neišgydomą ligą “Druskonio“ skaitytojams.

Užsikrėtė skolindamasis adatas

Kad užsikrėtęs ŽIV, pašnekovas su- žinojo praėjusiųjų metų pavasarį, kai mūsų mieste iškart buvo išaiškinti 7 infekuotieji. 3 užsikrėtusieji druskininkiečiai už narkotikų laikymą kali Pravieniškėse, kur įkurtas atskiras skyrius ŽIV infekuotiems. Anzelmas neabejoja, kad užsikrėtė, kaip ir kiti, vartodamas narkotikus iš bendro indo, skolindamasis švirkšto adatas, kai nuosavos atšipdavo. Kai sužinojo, jog neišgydoma liga sergąs, patyrė nežmonišką savijautą, labai savo viduje išgyveno, apie tragediją tik dviems ištikimiems draugams, su kuriais bendrauja kaip su broliais, atsiverdamas. Abu jie - ir Anzelmo likimo broliai, nes vartoja narkotikus. Vienas iš jų - irgi infekuotas ŽIV, kitas - ne, todėl narkotikus vartoja atskirai, itin saugodamas neužsikrėtusį, kad nesusirgtų. Nors vieno konflikto su motina metu supykęs išsitarė, jog turi ŽIV, tačiau, Anzelmo nuomone, mama į tai rimtai nesureagavo, todėl, matyt, nesuprato.

Dėl aguonų išmaišė kaimus

Druskininkietis Anzelmas narkotikus pradėjo vartoti 1975-1976 m., kaip pats sako, pakliuvo ant bangos. Buvo labai smalsu pamėginti. Narkotikai padėdavo išsiveržti iš niūrios kasdienybės, jos nejausti. Tėvams 1975 m. išsiskyrus, Anzelmas liko su motina. Tuos laikus prisimindamas, pasigenda vyriškos rankos, kuri jį būtų galėjusi sudrausminti. Tačiau narkotikų banga, tuo laiku buvusi Druskininkuose, jį nusinešė su savimi. Visokių rūšių narkotikų paragavo. Išmaišė skersai išilgai Lazdijų, Varėnos, Alytaus rajonų kaimus, ieškodamas nusipirkti aguonų lukštų. Nors draudžiama auginti aguonas, tačiau kai kurie kaimiečiai jas sodina, norėdami pasipelnyti. Sutiko ir tokių žmonių, kurie už aguonas pinigų neimdavo arba tepaimdavo simboliškai. Už maišą aguonų mokėdavo labai įvariai - nuo 300 iki 500 Lt, nors kartais ir 30-40 Lt. Aguonų lukštus susimaldavo, gamindavosi narkotikus, kuriuos susišvirkšdavo arba išgerdavo kaip kisielių, prieš tai susipylęs į vandenį.

6-eri metai kalėjimo patirties

Tris kartus savo noru bandė veržtis iš užburto rato gydydamasis narkologiniuose dispanseriuose, tačiau nepadėjo. 4 kartus teistas už narkotinių medžiagų laikymą; kalėjo, bendrai paėmus, 6-erius metus. Anot druskininkiečio, zonoj narkotikų nusipirkti lengviau ir pigiau, negu laisvėj, todėl kalėjime belieka tik pinigų turėti. “Ten per dieną apie 10 kartų kaifą verda,“ - priduria. Jis priminė prieš kelerius metus respublikinėj spaudoj aprašytą atvejį, kai Marijampolės kalėjimo aukštas pareigūnas narkotikais kalinius šelpdavo. Anzelmas pritaria, kad narkotinių medžiagų pardavimas - pelningas verslas, o pardavėjų dauguma, jo nuomone, taip pat vartoja narkotikus, todėl didelius pinigus pasidaryti jiems nepavyksta. Nors jis buvo narkomanų įskaitoj, oficialiai buvo žinomas, kad vartoja narkotikus, su juo policininkai elgdavosi ne kaip su ligoniu, o kaip su nusikaltėliu. Tvirtina, jog sulaikytas ne kartą buvo jų priluptas, sumuštas iki kraujosrūvų. “Koks narkomanas su savimi neturi narkotikų?“ - klausia. Jam žinoma, jog Lenkijoje narkomanams leidžiama su savimi turėti didesnę dozę narkotikų negu pas mus. “Teisti reikia ne vartojančius, o pardavinėjančius,- įsitikinęs. - Negana to, pas mus už vieną surastą kilogramą narkotikų gali būti nuteistas iki 20 metų laisvės atėmimo“.

Jei turėtų gyvenimo tikslą

Anot pašnekovo, policininkų santykis su narkomanais pasikeitė, kai buvo įsteigtas Metadono kabinetas. Anzelmas neslepia, kad neapsiriboja vien tik metadonu, opijaus pakaitalu, kuris atstato sveikatą, darbingumą, kaip narkomanai sako, “nevelka“. Išgėręs metadono, susitinka su draugais, pavartoja su jais opiato “džefo“. Be jo dozės, sakė, mūsų pokalbis nebūtų įvykęs, nes jis liežuvį “atriša“. Mažinti vartojamų narkotikų kiekį nejaučia prasmės, o ir širdies gilumoj turi pojūtį, kad kol kas nepavyks. Stengtųsi “užrišt šitą reikalą“, jei turėtų gyvenimo tikslą ir dėl ko gyvent, nes ir nedirba, ir šeimos nesukūrė. Juolab narkotikai, tapę jam įprasta kasdienybe, jau seniai jokių gerų pojūčių nesukelia. “Brudas, po kurio nieko nejauti,“ - sako. Anzelmui atrodo, jog kitaip gyventų, jei turėtų darbą, dabar gi įkyri vis tas pats ir tas pats, t. y. kasdieninė rutina. Labiausiai jam patinka su technika krapštytis, taisyti. Kadangi save laiko individualistu, jam geriau dirbti vienam. Sunkesnius buities darbus atlikti Anzelmui nelengva, nes sveikatos beliko ne tiek daug.

Be vilties gyvent neįmanoma

Išsitaręs, kad baugu mirt, apie ŽIV stengiasi negalvoti, gyventi tarsi nieko nebūtų įvykę. Šiek tiek palaiko viltis, jog sugebės mesti, įrodydamas sau, jog gali tai padaryti, kad pajėgus įveikti stiprų išbandymą. Juolab Druskininkuose yra ne vienas ir ne du, kurie susitvarkė, kitiems įrodę, jog tai įmanoma. Savo ligą laiko atpildu už ankstesniame gyvenime, kuriuo jis tiki, padarytą kažką negero. O gal tai Dievo rykštė už artimiesiems dėl savo ligos padarytas skriaudas? O gal dėl to, jog vaikystėje šį tą nugvelbdavo?

Be vilties, pritarė Anzelmas, gyvent neįmanoma.

| Į viršų |

Vaikų pagalbos šauksmai,
galintys tragiškai baigtis

Jona Kirkauskienė, 4-osios vid. mokyklos psichologė, Druskininkų “Bendraamžių Linijos“ vadovė.

Apie vaikų psichologines problemas “Druskonio“ korespondentas Arūnas ZURLYS kalbasi su 4-osios vid. mokyklos psichologe Jona KIRKAUSKIENE.

- Pastaruoju metu visuomenę užgriuvusias rimtas problemas, matyt, labiausiai sugeria vaikai?

Jona KIRKAUSKIENĖ. Vis besikeičianti švietimo reforma, jos didžiuliai reikalavimai, kurių niekas konkrečiai negali paaiškinti, vyresniųjų klasių moksleiviams atsiliepa pervargimu, baime, pasimetimu ir įtampa. Kadangi visuomenėje vyrauja nuomonė, kad būtinai reikia aukštojo mokslo diplomo, dėl įstojimo bet kokia kaina į aukštąją alinamasi jau mokyklos suole ir namuose papildomai dirbant su korepetitoriumi. Tai, žinoma, mokinius kamuoja.

Tuo tarpu jaunesniųjų klasių mokiniai neturi mokymosi motyvacijos, nemato perspektyvos. Ypač iš tų šeimų, kurios pačios yra beviltiškoje nedarbo ir skurdo būklėje ir neturi jokio optimizmo, kad bus geriau. Sunkiai gyvenantys vaikai praranda bet kokį tikėjimą. Anot psichoterapeuto A.Kačergiaus, žmonės suserga nuo savo minčių, tuo tarpu vaikai serga nuo suaugusiųjų minčių. Kita vertus, pesimizmas tampa visuotiniu reiškiniu.

Mokyklos psichologo paskirtis padėti vaikams išsiveržti iš minėtų būsenų, stiprinti pasitikėjimą savimi, parodyt perspektyvą ir gyvenimo prasmę. Sudėtingiau tai padaryti, kai vaikų nusiteikimai atsinešti iš suaugusiųjų pasaulio.

- Kažkada užsiminėte, kad vaikai savižudybę vis labiau priima kaip natūralų ir įprastą išėjimą iš keblios situacijos...

J.K. Vaikų savižudybes, kurių vis daugėja, skatina visuomeninis pesimizmas, romantiški straipsniai spaudoje apie savižudžius. Tokią realią išeitį iš tam tikrų situacijų vaikams vėlgi įperša suaugusieji. Apklausos anketų duomenimis, daugelis moksleivių neatmeta savižudybės idėjos. Kiekvienais metais vaikų savižudybių daugėja. Mūsų mieste ir praėjusiais, ir šiais metais buvo vaikų mėginimų tai padaryti, nerimaujantys tėvai atneša vaikų atsisveikinimo raštelius. Tai pagalbos šauksmai, galintys turėti tragišką baigtį. Pasauliniai tyrimai įrodė, kad bandę nusižudyti žmonės iki paskutinės akimirkos tikėjosi pagalbos, norėjo, jog atsirastų žmogus, kuris sustabdytų. Savižudybių priežastys būna įvairiausios, dažniausiai tai visas kompleksas pretekstų arba vadinamas ilgo kelio tuneliu su tamsiais akiniais principas. Pasaulis žmogui susvyruoja, kai vien tik savo problemą temato ir ją sureikšmina.

Vaiko išeities iš krizės reikia ieškoti bendromis pastangomis. Kelias iki savižudybės - ilgas procesas, kurį galima pastebėt. Dabar jau sutariama, kad besivystanti depresija yra liga, dėl kurios reikia į specialistus kreiptis. Vaiko iki 10-ies metų užmaskuotą depresiją gali liudyti staigus elgesio pasikeitimas, nieko neveikimas, nenatūralus linksmumas, liguistas prisirišimas, netgi balutė po suolu. Visais tokiais atvejais vaiko likimas suaugusiųjų, atkreipiančių dėmesį, kad kažkas negerai, rankose.

- Vis dėlto kokias problemas moksleiviai dažniausiai bando spręsti pasitelkę mokyklos psichologo pagalbą?

J.K. Vyresnieji ateina patys dėl baimės prieš egzaminus ar tiesiog dėl baimės atsakinėti, dėl nepasitikėjimo savimi. Dėl santykių šeimoj, dėl meilės problemos, kuri neretai sureikšminama iki pasaulinio masto. Jaunesniuosius paprastai atveda suaugusieji dėl nesugebėjimo mokytis. Jeigu toks vaikas normalaus intelekto, aiškinamės priežastis - gal tai lemia įtampa šeimoje, gal netinkamas mokymosi būdas.

Vidurinių klasių mokiniams dažniausiai aktualus netinkamas elgesys. Jį pakeisti įmanoma tėvams, mokytojams, psichologui dirbant kartu kompleksiškai. Būna, kad vaikas, įskaudintas suaugusiojo, savo kerštą perkelia visiems, be išimties, suaugusiems. Kartais tetrūksta suaugusiojo parodyto paprasčiausio gerumo, kad situacija pasikeistų.

Bet kuriuo kreipimosi į psichologą atveju svarbiausia gauti vaiko sutikimą ir norą kartu dirbti, keistis. Jeigu nesutinka, kartu dirbti - mažai prasmės.

- Kaip aiškintumėte vis įžūlesnės agresijos tarp vaikų priežastis?

J.K. Visuomenėj gausėjant agresijos, dėsninga, kad ją perima ir vaikai. Taip pat agresiją skatina televizinis smurtas, neatsirinkimas TV laidų. Labai svarbu, kad vaikas, be televizoriaus, turėtų kitokio laisvalaikio alternatyvą. Kai tėvai nuolatos užimti, su vaikais kartu retai ką nors kūrybingo veikia. Vaikams belieka televizija be programų atrankos, žiūrėjimas visko iš eilės.

Be abejo, vaikus traukia veiksmo filmai, kurių situacijas atkartoja žaisdami. Jie anksti suvokia, kad iš jėgos pozicijų reikia kovot už būvį, lyderiavimą, kad fizinė jėga - šaunu. Be to, agresyvumą skatina ir suaugusieji, mušdami vaikus namuose, aprėkdami, ignoruodami tiek namuose, tiek mokykloje. Agresiją patyrę vaikai ją perneša jaunesniems. Neretai po agresyvia vaiko išore slypi pasimetimas ir baimė.

- Pasitaiko, kad vaikas tampa mokytojo netinkamo elgesio įkaitas...

J.K. Su mokytojais irgi reikia dirbti, ypač jei jie vaikų nesusitvarko. Labai mažai vaikų, su kuriais neįmanoma susitvarkyti. Ne paslaptis, jog suaugusieji vaikus stengiasi prie savęs pritaikyti, kad patiems būtų geriau, pageidauja, kad visi vaikai būtų vienodi, antraip patiria diskomfortą. Tuo, taip pat nepripažindami savo klaidų, kariaudami ambicijomis, provokuoja vaikus blogai elgtis.

Dauguma Druskininkų mokyklų mokytojų - šaunūs ir profesionalūs. Skaudus visuomenės puolimas ant mokytojų, kurių darbas išties labai sunkus. Mokytojas nuolatinėje akistatoje su vaikais turi būti ir žinovas, ir artistas, ir psichologas, ir ne tik toks.

Deja, mokyklose pamirštama, jog mokytojas privalo ne tik gerai išmanyti mokomąjį dalyką, bet jis turi būti ir pedagogas. Jei mokytojas ilgai būna įsižeidęs ir pyksta ant vaikų, jis nėra tikras pedagogas. Žinoma, būtų puiku, jei į pedagoginius universitetus pagal pašaukimą stotų tik mylintys vaikus ir savo darbą būsimeji mokytojai. Jei meilės vaikams nėra, kančia ir vaikams, ir tokiam mokytojui, kuris privalėtų pasiieškoti kitos darbo vietos.

Netiesa, kad vaikams jauni mokytojai - gerai, seni - blogai. Apklausos duomenys liudija, jog mokiniams svarbiau, kad mokytojas būtų teisingas, profesionalus, mėgtų savo užsiėmimą.

- Ką patartumėte vaikams “baltoms varnoms“, kurie nepritampa prie klasės bendros atmosferos, yra klasiokų ujami, išjuokiami...

J.K. Sunkiausia tokiems prisiderinti prie klasės, kur susiformavusi agresyvi grupuotė. Tokiu atveju patarčiau pakeisti klasę ir pradėti iš naujo. Nors vaikai labai kantrūs, tačiau nelaiku pastebėta tokia priešprieša gali skriaudžiamam blogai atsiliepti. Juolab kraštutiniai vaikų puolimai klasėse yra.

Kebliausia su pereinamojo amžiaus vaikais, t. y. paaugliais, kurie nepriima suaugusiųjų taisyklių ir negali būti vaikais. Atmosfera paauglių klasėse labai priklauso nuo auklėtojo.

- Galiausiai šnektelkim apie psichologinę pagalbą jaunimui telefonu “Bendraamžių Linija“, kuriai vadovaujate...

J.K. Kaip žinia, “Bendraamžių Linija“ gyvuoja Druskininkuose ketverius metus, 1,5 metus kaip nemokama psichologinė pagalba telefonu. Kas mėnesį už mūsų paslaugą Vyriausybės padengiama 500 Lt suma įrodo, jog esame reikalingi. Savanoriams konsultantams, 11-12 klasių mokiniams, dirbti tapo sudėtingiau, kai tapome respublikinės telefono linijos dalyviais. Pastaruoju metu daugiau skambučių sulaukiame iš kitų Lietuvos vietovių, išplėtė besikreipiančiųjų problematika, padidėjo mūsų atsakomybė ir profesionalumas. Konsultantams tenka dažniau kelti kvalifikaciją. 15 savanorių iš įvairių miesto mokyklų - patys įvairiausi, ramūs ir padūkę. Pagrindiniai reikalavimai jiems - pakankamas jautrumas ir mokėjimas bendrauti, nebijojimas atsakyti ir klausti, nepasimetimas girdint drąstiškus dalykus. Pašnekovas niekad atvirai neatsivers išsigandusiam ir pasimetusiam konsultantui. Kadangi šiais metais daug savanorių baigs mokyklą, naujais mokslo metais teks rinkti naują 16-17 metų konsultantų grupę.

Skambučių tematika - labai įvairi. Rimtesnes problemas išgirstame darbo pabaigoje, t. y. apie 21 val., kai skambinantysis, matyt, galutinai apsisprendžia konsultuotis. Per mėnesį sulaukiam net apie 20 skambučių dėl savižudybių, pavasarį vyrauja meilės keblumai, vaikai iki 10-ies metų dažniausiai skambina dėl baimės, paaugliai - dėl vienatvės klasėje ir gyvenime, kaip susirasti draugą.

Naudodamasi proga, pateikiu jaunimui skirtus nemokamus psichologinės pagalbos telefonus, prie kurių budi savanoriai konsultantai:

(8-800)23300, kasdien, nuo 16 iki 21 val., Druskininkų “Bendraamžių Linija“;
(8-800) 77277, kasdien, nuo 18 iki 8 val.;
(8-800) 66366, kasdien, nuo 16 iki 20 val.;
(8-800) 71010, kasdien, nuo 16 iki 19 val.;
(8-800) 28888, kasdien, nuo 16 iki 7 val.

Vaikų telefono linija: (8-800) 28800, kasdien, nuo 16 iki 21 val.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113