Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų miesto savaitraštis. 11-ieji leidimo metai. 2000 m. sausio 1 - 7 d. Nr. 1 (534)

| Miesto žinios | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Pirmas puslapis | Renginiai | E-paštas |

Kultūra


| “Iškarpytas“ kraštovaizdis | Šaunuoliai |


“Iškarpytas“ kraštovaizdis

Spindis į  Raigardo slėnį.

Spindis į Raigardo slėnį.

Arūnas ZURLYS

Saugomi miškai pasikeitė

Miškai Švendubrės kaimo gyventojams grąžinami tarp Švendubrės ir Druskininkų, apsauginėje kurorto zonoje bei Raigardo kraštovaizdžio draustinyje. Kadangi šios teritorijos priklauso saugomųjų kategorijai, miškai grąžinami kaip bendra paveldėtojų nuosavybė, t. y. jei, tarkim, 3 broliai atgauna tėvų mišką, jo plotą draudžiama dalinti į tris dalis. Be to, saugomuose miškuose ribojama ir ūkinė veikla - pavyzdžiui, čia negalimi plyni kirtimai. Tačiau aplinkosaugos įstatymai leidžia kiekvieną sugrąžintą bendros nuosavybės miško plotą atriboti nuo kito tokio iki 3 m pločio iškirstu rėžiu, vadinamu spindžiu. Druskininkų miškų urėdijos privačių miškų tvarkymo tarnybos konsultantas Rimas Lovčikas “Druskoniui“ sakė, kad pagal įstatymus privataus miško plotus vieną nuo kito būtina atriboti spindžiais. Paveldėtojai savo nuožiūra iškirto spindžius iki leidžiamo 3 m. pločio, t.y. plotų kaimynai kiekvienas iš savo pusės po 1,5 m, kiti - 1 m., tretieji - kol kas jų visiškai nekirto, nes malkų nereikia. Jei važinėjotės dviračių takais ar vaikštinėjote link Švendubrės ar Raigardo, tokių spindžių, be abejo, prisižiūrėjote apsčiai. Tad saugomas kraštovaizdis pastaruoju metu neatpažįstamai pasikeitė - daugybė miško plotų kas 100-400 m iš visų keturių pusių “pasidabino“ iškirstais rėžiais, kuriuose plyti kelmų daugybė, o šalia jų - suguldyta į rietuves nukirsta daili medija - daugiausia išlakiausios pušelės.

Valdininkų sprendimų įkaitai

Apmaudu, žinoma, regėti gražų mišką, “iškarpytą“ rėžiais, ir būsimas aukas, kleimuotus (pažymėtus) medžius, nes jie atsidūrė spindžio trimetryje. Dalis spindžių rėžių prasideda ar pasibaigia tiesiog Raigardo slėnyje. Kiti kerta Kubilnyčios upelės aukštą šlaitą, todėl nežinia, kaip iš ten išsigabenti nukirstas stotingas pušis, jei netgi technika to nepajėgi padaryti. “O jeigu reliktinė Čiurlionio pušis būtų atsidūrusi kertamame spindyje?“ - kelia klausimą Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Algirdas Petkevičius, aprodęs spindžiais iškapotą kraštovaizdį.

Apskrities viršininko patvirtinto sprendimo, suderinto su mūsų miškininkais, išdalinti miškus saugomoje teritorijoje, t.y. kurorto apsauginėje zonoje ir Raigardo kraštovaizdžio draustinyje, įkaitai švendubrėnai šiuo atveju, žinoma, nekalti, kad privati nuosavybė jiems grąžinama būtent čia, kad primestas jiems rūpestis išsikirsti spindžius, be kurių, autoriaus nuomone, galima būtų apsieiti suieškojus augmenijai ir kraštovaizdžiui nenuostolingą privačių valdų žymėjimo būdą.

Tiek teliko iš stotingų pušų, patekusių į valdų ribines linijas, t.y. spindžius.
Tiek teliko iš stotingų pušų, patekusių į valdų ribines linijas, t.y. spindžius.

Nepaisyta kurorto poreikių

Akivaizdu, kad šitaip “puoselėjant“ apsauginę mūsų miesto zoną ir čiurlionišką kraštovaizdį, visiškai nepaisyta kurorto interesų bei poilsiautojų poreikių. Tokias pasekmes galima aiškinti ir Kurorto įstatymo nebuvimu, kuris harmoningai derintų kurorto reikmių ir jį juosiančių teritorijų santykius išsaugant aplinkinę gamtą. Nors dviračių takus miško privatininkams įstatymiškai privalu išsaugoti, tačiau tvarkant mediją bei gabenant nukirstus medžius, apgadinama nestora asfalto danga. Atnaujinti dviratininkų takus, be abejo, reikės mūsų miesto biudžeto lėšomis. Pagaliau sėdę ant dviračių poilsiautojai, užsimanę susipažinti su reklamuojamu Raigardo kraštovaizdžio draustiniu, keliaus paspindžiui, t.y. šalia dirbtinai praretintų miško erdvių, išvys irgi nenatūralų kraštovaizdį, kuris taps miško privatininkų nuosavybe. Taigi be didelio triukšmo prarastas kraštovaizdžio vizualumas.

“Giliau į mišką - daugiau medžių“

“O jeigu pasikeis įstatymai,
kaip pas mus dažnai būna, ir savininkams bus leista miško bendros nuosavybės plotus pasidalinti smulkiau - t. y. į individualios nuosavybės plotelius?“ - vėlgi kelia probleminį klausimą A.Petkevičius. Kiek tuomet padaugės spindžių - trigubai daugiau kris medžių ir atsivers miško svetimkūnių - dirbtinių rėžių? Jis mano, kad išsaugojant draustinio kraštovaizdį, miškus švendubrėnams reikėjo skirti anapus Druskininkų-Gardino plento, nes ten daug valstybinio miško.

Ratnyčios žemėtvarkos tarnybos vadovas vyr. žemėtvarkininkas J.Jančiulis teigia, kol miško ir žemės nuosavybės dokumentų švendubrėnai neturi, pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimą (1999 04 28) miškininkai neturi teisės kleimuoti medžių dėl spindžių iškirtimo, o gyventojai rėžių kirsti, nors miško plotai ir preliminariai išdalinti pagal patvirtintą ir suderintą projektą. Matininkas projektuotojas M.Maknys vyr. žemėtvarkininko informaciją patikslino, jog, be apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės dokumentų, šalia esančias miško valdas, patvirtintas projektu, tegalima atskirti riboženkliu - 50 cm pločio tarpu (po 25 cm iš abiejų pusių). Jo tvirtinimu, pirmalaikis spindžių kirtimas 1100 ha miško plote tarp Druskininkų ir Švendubrės yra neteisėtas, nors vėliau tai vis tiek reikės padaryti.

Pasiūlymai valdas perkelti

Kai straipsnis jau buvo pa-
ruoštas, gruodžio 9-ąją Druskininkuose įvyko komisijos, susidedančios iš Miškų ir saugomų teritorijų departamento skyriaus viršininko P.Bužinsko, Varėnos raj. žemėtvarkos skyriaus vedėjos O.Savickienės, Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros viršininko A.Petkevičiaus, Druskininkų miškų urėdo pavaduotojo V.Klimo ir žemėtvarkos projekto autoriaus M.Maknio, posėdis, pasiūlęs perprojektuoti Švendubrės kaimo miškų grąžinimo projekto dalį Raigardo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Projektuojamas grąžinti valdas Raigardo slėnio šlaitų viršutinėje dalyje, apie 10 ha, išvengiant daugkartinių ribų kirtimų, skirti vienam savininkui. Apatinę šlaitų dalį, kur yra ir upelė Kubilnyčia, perimti į valstybinį miškų fondą. 5-ių būsimų miškų savininkų, kurių projektuojamos miškų valdos yra šioje teritorijoje, t. y. šlaitų viršutinėse ir apatinėse dalyse, be to, jų valdų spindžiai išeina tiesiai į Raigardo slėnį, sklypus iškelti į laisvus valstybinius miškus už Raigardo muitinės. Stokojant grąžinamo ploto, jį projektuoti šalia Jaskonių privačių miškų. Likusį laisvą mišką Raigardo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje priskirti valstybinei nuosavybei. Komisija rekomenduoja privačių miškų valdas kraštovaizdžio draustinyje, t. y. pušynuose tarp Druskininkų ir Švendubrės, atriboti vieną nuo kito 1 m pločio ribinėmis linijomis (po 50 cm iš vienos ir kitos pusių).

| Į viršų |


Profesorės likimo gijos

Angelė STRIGŪNIENĖ

Profesorė Aldona Jocevičienė, sausio 1-ąją švęsianti savo 80-metį.
Profesorė Aldona Jocevičienė, sausio 1-ąją švęsianti savo 80-metį.

Liškiavos gatvėje, naujame Druskininkų mikrorajone, gyvena profesorė Aldona Jocevičienė. Toje pat gatvėje gyvena ir poetai Vytautas Bložė, Nijolė Miliauskaitė - ateiviai iš Vilniaus. O A.Jocevičienė jau prieš daugelį metų atvažiavo iš Kauno, būdama jau profesorė, žinoma neurologė, parašiusi daugybę straipsnių, išmokiusi tūkstančius studentų, kurių daugelis tapo neurologais, pasklidusiais po visą Lietuvą. Kažin, ar daugelis iš jų žino, kad 2000-ųjų sausio 1 d. profesorei A.Jocevičienei sukanka 80 metų? O druskininkiečiams noriu papasakoti, kad šalia jų gyvena nuostabiai jaunatviškos sielos ir didelės medicininės patirties bei išminties gydytoja, kuri buvo viena iš nedaugelio pokario neurologų, pradėjusių naują šios medicinos srities etapą.

Iš literatūros į mediciną

Jaunystėje A.Jocevičienė turėjo literatūrinio polėkio ir baigusi gimnaziją dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėjo studijuoti literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Bet ... 1939 m. rudenį tvirtai nusprendė - studijuos mediciną. Jau tuomet ją domino ta medicinos sritis, kuri tyrinėjo smegenis, jų veiklą, jų pažeidimus ir iš to kylančias ligas. Net ir šiandien ši sritis medicinoje yra vienas sunkiausiai įkandamų “riešutų“. Nerimas, depresija, atminties ir miego sutrikimai, įtampa, chroniškas nuovargis, įvairūs skausmai - iš kur visa tai, kodėl jie kamuoja didžiąją žmonijos dalį.

Nebuvo įvertinta dėl biografijos

Dar studijuodama, pradėjo dirbti neurologe Kauno klinikoje ir dėstyti Medicinos institute, o pokaryje, kai į Vakarus pasitraukė kone visi neurologai, buvo labai daug darbo. Dirbdavo kasdien po 9 valandas. “Dar poliklinika, į kurią verždavosi ligoniai iš visos Lietuvos, dar 25 ligoniai vienu metu nervų skyriuje, tiek pat ligonių psichikos ligų skyriuje“, - prisimena tą metą profesorė. Nepaisant tokio darbo krūvio, didžiulės praktikos, mokslinio darbo įgūdžių ( ji parašė 2 disertacijas apie nervų ligas), pedagoginio darbo, A.Jocevičienė nebuvo pakankamai įvertinta dėl savo biografijos (tėvas žuvo Archangelsko gulaguose, brolis suimtas, motina slapstėsi nuo tremties į Sibirą), dėl pažiūrų, nemokėjimo pataikauti ir prisitaikyti vardan karjeros. Būdama iš prigimties veržli ir energinga, tapo Gydytojų mokslinės draugijos Neurologų sekcijos pirmininkę.

Platus žvilgsnis į ligonį

“Medicinos mokiausi visą gyvenimą,“ - šiandien sako profesorė. Išėjusi į pensiją, atsikėlė iš Kauno į Druskininkus, kurių gamta - Nemunas, Ratnyčėlė, pušynai - teigiamai veikė gyvenimo išvargintą moterį. Ilsėjosi ir drauge dirbo. Kol pajėgė, važinėjo į Kauną skaityti paskaitų studentams medikams, į Vilnių - konsultuoti Psichoneurologinėje ligoninėje ( dabar Vilniaus psichikos sveikatos centras) ir nuolat sekė mokslo pasiekimus neurologijoje.

Skirtingai nuo sovietmečiu medicinoje įsigalėjusio požiūrio, kad kiekviena liga yra kokio nors vieno organo pažeidimas, ji žiūrėjo į ligonį plačiu žvilgsniu, kompleksiškai matydama asmenybės fizinius ir psichinius sutrikimus. Ji gilinosi į Lietuvos medicinoje mažai tyrinėtą sritį - vegetologiją, t.y. vegetacinės arba autonominės nervų sistemos sutrikimus.

Kasdien prie rašomojo stalo

Dabar prof. A.Jocevičienė kasdien sėdi prie rašomojo stalo Druskininkuose, Liškiavos gatvės daugiabučio kukliame kambarėlyje, ir rašo knygą apie autonominę nervų sistemą ir jos veiklos sutrikimus. Ji skuba, 80-metis diktuoja savo tempus, o po visą Lietuvą pasklidę jos mokiniai, nervų ligų specialistai, laukia savo profesorės apibendrintų išvadų, patarimų, nurodymų. Ir, žinoma, sveikina ją su garbingu jubiliejumi, likėdami, kad jaunatviška dvasia ir energija niekad neišblėstų, kad jos gyvenimą apvainikavęs darbas būtų įvertintas ne tik profesijos atstovų, bet ir visuomenės. Ilgiausių metų, miela Profesore!

| Į viršų |


Šaunuoliai

Laima STAUČYTĖ

Šauniausieji 9-12 klasių mokiniai (iš kairės į dešinę): Arnas Rekerta iš 4-osios vid. mokyklos,Gerda Amšiejūtė iš "Ryto" vid. mokyklos ir Donatas Lazauskas iš "Atgimimo" vid. mokyklos.
Šauniausieji 9-12 klasių mokiniai (iš kairės į dešinę): Arnas Rekerta iš 4-osios vid. mokyklos,Gerda Amšiejūtė iš "Ryto" vid. mokyklos ir Donatas Lazauskas iš "Atgimimo" vid. mokyklos.

Neseniai pasibaigęs šauniausio moksleivio konkursas “Moksleivis 2000” dar kartą parodė, kad paauglės mergaitės dažniau renkasi manekenių ir gražuolių konkursus, o šmaikštumu, išradingumu ir liežuvio miklumu linkę varžytis vaikinukai.

Konkursas vis dar populiarus

Pirmąją dieną, kai buvo renkami vyresniųjų klasių šauniausieji moksleiviai, Kultūros centro salė vos talpino žiūrovus. “Moksleivio 2000” organizatorė Rima Viniarskaitė sako, kad tai reiškia, jog tradiciniai šauniausio moksleivio konkursai vis dar sulaukia bendraamžių dėmesio, renginio pasižiūrėti visada susirenka per 600 žiūrovų. Pasak organizatorės, konkurso dalyviams reikia nemažai drąsos, kadangi vaidindami tokiai auditorijai jaudinasi ir profesionalūs atlikėjai.

R.Viniarskaitė prisipažįsta, kad daugiau pagalbos tikėjosi iš mokytojų, kadangi jie geriau negu konkurso organizatorė pažįsta savo mokinius, žino, kurie sėkmingai galėtų dalyvauti tokiame konkurse. Mokyklose turėtų vykti griežtesnė konkurso dalyvių atranka, kad šauniausio moksleivio rinkimuose rungtųsi patys stipriausieji. Dabar, pasak organizatorės, tenka džiaugtis, kad iš viso atsiranda norinčių dalyvauti.

Auga nauja šaunuolių karta

Virginija Valentukevičiūtė, 5-8 klasių šauniausioji.
Virginija Valentukevičiūtė, 5-8 klasių šauniausioji.
Konkurso atradimas - pirmokėlis Edvinas Mikučionis.
Konkurso atradimas - pirmokėlis Edvinas Mikučionis.

Antrus metus šauniausio moksleivio konkursas buvo finansuojamas miesto savivaldybės. Pasak R.Viniarskaitės, miesto pinigai nenueina veltui, nes vėliau mūsų moksleiviai ir zoniniuose, ir respublikiniuiose konkursuose pasiekia gerų rezultatų, garsina miestą, sužavėdami ne tik Druskininkų, Alytaus, bet ir sostinės žiūrovus.

Šauniausio moksleivio rinkimai padeda moksleiviams nugalėti scenos baimę ir suteikia galimybę atskleisti įvairius savo talentus. Vėliau šaunuoliai dažnai renkasi su pramogų verslu ar scena susijusias specialybes, nemažai druskininkiečių įstoja studijuoti aktorystės. Pasak R.Viniarskaitės, svarbu, kad šaunuoliai neskubėtų džiaugtis pirmąja pergale, o toliau tobulėtų, kad pirmoji pergalė netaptų ir paskutine.

Tie, kurie kartą dalyvauja šauniausio moksleivio rinkimuose, paprastai ir kitąmet ateina išmėginti jėgų. Šauniausiu Lietuvos moksleiviu prieš porą metų pripažintas Donatas Lazauskas konkursuose dalyvauja nuo septintos klasės. Jo nei kiek nesuglumino nesėkmė pernykščiame konkurse (pernai jis “iškrito” po Alytuje vykusio antro respublikinio konkurso turo), ir Donatas šiemet vėl pasirodė scenoje. Beje, šaunuolio nesustabdė ir neseniai patirta kojos trauma.

Populiariausiu konkurso personažu tapo LNK humoro laidos “Nosis” veikėjas Raimundalis. Net viena iš konkurso nugalėtojų Ryto vidurinės mokyklos moksleivė Gerda Amšiejūtė neatsispyrė pagundai tapti “Tatos” dukterimi, perteikdama visas šiai šeimai būdingas savybes. Kitas dvi prizines vietas pasidalijo "Atgimimo" vidurinės mokyklos moksleivis Donatas Lazauskas ir Arnas Rekerta iš 4 vidurinės mokyklos. Pastarasis “papirko” publiką ir komisiją subtiliu humoru.

Andrius Šipkinas iš "Ryto" vid. mokyklos - šauniausiasis tarp 5-8 klasių.

Andrius Šipkinas iš "Ryto" vid. mokyklos - šauniausiasis tarp 5-8 klasių.

Laimos Staučytės nuotr.

Vidurinėje amžiaus grupėje šauniausi buvo Andrius Šipkinas ir Virginija Valentukevičiūtė. 1-4 klasių moksleivių konkurse geriausiai pasirodė Ina Puzakinaitė ir Edvinas Jakučionis.

Konkurso organizatorė R.Viniarskaitė sako, kad pastarasis ir buvo didžiausias šių metų “atradimas”. Žvaigždžių berniuko kostiumu pasipuošęs pirmokėlis, vos pasirodęs scenoje, pakerėjo publiką. Jam plojo ir jį palaikė visi žiūrovai, visų mokyklų “sirgaliai”. Edvinas visus sužavėjo greita orientacija, raumenų tvirtumu (padarydamas kelias dešimtis atsispaudimų ir atsilenkimų) ir … “pilvo šokiu”. Mažutis pirmokėlis puikiausiai susidorojo su visomis užduotimis ir vienbalsiai buvo pripažintas šauniausiu.

Publika trukdė konkurso dalyviams

Šiemet įėjimas į “Moksleivio 2000” konkursą pirmą kartą buvo nemokamas, tačiau, pasak organizatorės, dėl to į renginį atėjo nemažai nemokyklinio amžiaus žiūrovų. Deja, jie sukėlė daug sumaišties, trukdė ir komisijai, ir žiūrovams, ir, žinoma, konkurso dalyviams. Kai kurie jaunuoliai paprasčiausiai nesuprato, kur eina, tad atsinešė į salę alaus, o išgėrę ir kiek “padrąsėję”, negailėjo konkurso dalyviams užgaulių replikų. Laimei, scenoje buvo šauniausi moksleiviai, tad jie stengėsi visas replikas “praleisti pro ausis”, nors kai kuriuos moksleivius publikos reakcija išmušė iš vėžių.

 

 

 

| Į viršų |