Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų miesto savaitraštis. 11-ieji leidimo metai. 2000 m. sausio 1 - 7 d. Nr. 1 (534)

| Miesto žinios | Policijos žinios | Pirmas puslapis | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas |


| Medicinos ir kūrybos ryšys | Apie lietuvį, limpantį prie svetimo puspadžio | Alavijo žiedas virš miesto | Tautodailininkų išmonės šventė |


Medicinos ir kūrybos ryšys

Arūnas ZURLYS

Druskininkiečiai medikai ir poetai Jonas Tertelis bei Julija Jekentaitė.

Neseniai centro “Dainava“ salėje, kur kiekvieną rudenį susiburia geriausieji šalies poetai, įvyko medikų kūrybos vakaras, priminęs V.Kudirkos medikų literatų draugijos 30-metį ir Vinco Kudirkos 100-ąsias gimimo metines. Renginį pradėjo viešnia iš Vilniaus, prozininkė ir alternatyvios medicinos šalininkė F. Taunytė, 8-erius metus vadovavusi šiai draugijai. Mediciną ir poeziją sieja glaudus ryšys. Medicina diagnozuoja ligą ir stengiasi ją išgydyti, o poezija pakylėja žmogų nuo kasdienybės, atveria nežemiškus pasaulius, suteikia tokią dvasinę energiją, kuri pastūmėja dideliems darbams. Žmogus, turintis labai jautrią sąžinę ir būdamas tiesiog doras, šiame beprotiškame pasaulyje nieko nelaimės ir galiausiai susirgs. Iš duobės jį gali iškelti būtent stipri dvasinė kultūra.

Sanatorijos “Saulutė“ mokytoja E.Sidaravičiūtė trumpai papasakojo mediko ir poeto V.Kudirkos biografiją, primindama, kad Lietuvos himną jo žodžiais gieda apie 5 mln. pasaulio lietuvių.

Savo kūrybą skaitė druskininkiečiai poetai medikai J. Jekentaitė-Aleksandravičienė ir J. Tertelis, mokytoja I.Galkantienė, vakarą užbaigė F.Taunytės humoreska ir viltis, kad šio vakaro žiūrovai, grįžę į namus, parašys bent vieną eilėraštį.

“Saulutės“ sanatorijos vyr. gydytojo pavaduotojas ir poetas J.Tertelis “Druskoniui“ paaiškino, kad šio vakaro tikslas medikų poeziją priartinti prie žmonių, skatinti juos susimąstyti, atsigręžti į save.

| Į viršų |


Apie lietuvį, limpantį prie svetimo puspadžio

Romana JONUŠIENĖ

TP draugijos Dzūkijos krašto koordinatorė

Neseniai Kaune įvyko labai svarbi Tėviškės pažinimo draugijos konferencija, pamėginusi ištarti “Gana!“ kultūriniam ir moraliniam tautos genocidui, sužvėrėjusiai aplinkai ir naujiesiems užsienio papročių protrūkiams. Anot J.Širvinsko, lietuvis tapo moliu, limpančiu prie kokio nors svetimo puspadžio. Turime sugrįžti į savo šimtmečiais sukurtą etnokultūrą, kaip tautinių vertybių visumą ir protingai ją asimiliuoti į dabartį. Laukti nebegalima. “Jėgos moralė“ naikina paskutines dvasingumo liepsneles. Konferenciją surengė TP draugija ir “Gimtinės“ laikraščio redakcija. Pranešimus skaitė etnologai, mokytojai, tarp kurių ir šių eilučių autorė. Dalyvavo 3 kartų atstovai: pagyvenę folkloro ansamblių dainininkai, vid. mokyklų mokytojai, 4-10 klasių mokiniai iš Kauno, Panevėžio, Alytaus ir Druskininkų. Po pranešimų vyko įvairių Lietuvos regionų dainininkų koncertai, dalyvavo sėlių, dzūkų, aukštaičių, žemaičių folkloro ansambliai, pasakotojai. Mokytojai pasidalijo turima metodine medžiaga apie etnokultūros veiklą. Konferencija mus paakino aktyviai dirbti - ugdyti etinį ir estetinį tautinių vertybių supratimą, pagarbą savo namams, šeimai, gimtinei, tėviškei. Tada savaime atsiras ir Tėvynė, kuri dabar dažnai išnykusi iš jaunimo dvasinės atminties, iš Tėvynės meilės ir patriotizmo lauko. Juk ir senųjų, dar gražių, etnografinių kaimų pažintis mums svarbi gražiu tarpusavio bendravimu, sakraliniais žmonių santykiais, Tėvynės meile ir liaudies menu - tautosaka ir tautodaile. Konferenijoje dalyvavęs A.Noruševičius visus apdovanojo “Gimtinės“ 2000-ųjų metų kalendoriais ir pažadu leisti sieninius kalendorius, atspindinčius įvairią TP draugijos veiklą.

| Į viršų |


Alavijo žiedas virš miesto

Alijošiaus žiedas, pakibęs virš miesto, Veisiejų gatvės namo 10-ame aukšte, ir augalo šeimininkė J.O.Kasparavičienė.

Joana Ona Kasparavičienė, gyvenanti Veisiejų gatvėje, džiaugiasi ir kartu stebisi pražydusiu alaviju arba liaudiškai alijošiumi, kokio iki šiol neturėjo, nors juos auginanti jau daugelį metų. 3,5 metų šitą kaip žmogų prižiūrėjo: vasarą į balkoną išnešdavo, dabar prie lango šviesos ir radiatorių vazoną pastatė, pieno išplovom laistė. Išvadas padarė, kad alavijams šiek tiek pavėsio reikia, nedera labai atžalų pjaustyti. “Gal aš jį myliu,“ - šypsosi ponia Ona, pritarianti, kad augalams meilės kaip ir žmonėms reikia.

Alijošių gydomąsias savybes vertinanti p.Ona apskritai vaistažolių mėgėja esanti. Todėl jų visokių prisirenka, arbatas geria. Mėgsta ir daržuose kapstytis, todėl prie aerouosto esančiame jos darže augintinės neblogai uždera.

 

 

 

| Į viršų |


Tautodailininkų išmonės šventė

Alfonsas ŠULIAUSKAS

11.jpg (24488 bytes)
O. ir A.Česnulių šeimyna prie p. Antano drožybos.

Senokai bematėme tokią įvairią mūsų miesto tautodailininkų darbų panoramą, susidedančią iš įdomių kūrinių gausos, didelio būrio autorių, išradingai surengto parodos atidarymo, puikaus ekspozicijos katalogo ir liaudies meno gerbėjų simpatijų. Gruodžio 17 d. Kultūros centre atidaryta Druskininkų skyriaus tautodailininkų kūrybos paroda, skirta Kristaus gimimo jubiliejui.

Maloniai nuteikė ir jau žinomų autorių, ir parodos naujokų darbų profesinis ūgtelėjimas ir meistrystė. Kaip visada, nepakartojami A.Česnulio darbai. Pirmiausia tai stogastulpis, skirtas gydytojui V.Kudirkai, neseniai pastatytas ir iškilmingai atidengtas Vilniuje, Santariškėse. Puikus jo “Filosofas“, “Žinia“, “Viešpatie, kam mane apleidai?“. Tai pilni dvasinės šilumos ir nesumeluoto jausmo darbai. Išraiškingos, nors ir praradusios ankstesnį autoriaus darbams būdingą primityvumą, B.Dabruko mažosios skulptūros kompozicijos. Energijos, kruopštumo ir užsispyrimo jam galėtų pavydėti ir trigubai jaunesni drožėjai. T.Česnulevičiaus “Kančia“, manau, vienas iš geriausių parodos darbų. Nuoširdžiai naivūs, bet tuo žavūs ir saviti G.Akstino “Šventasis“, “Pieta“, “Sargas“. Nustebino kūrybingos M.Lukaševičienės “Šventoji šeimyna“ . Tai - darbas, išplaukęs iš širdies kaip malda, padarytas, atrodo, vienu ypu, labai meistriškai sukomponuotas, netgi tapybiškas, nors ir atliktas iš medžio. Su mitologinio humoro gaidele išdrožta plokštė “Nuodėmių išpirkimas“. Monika, beje, puikiai audžia juostas ir gobelenus.

Mainais už būtiniausias žmogiškas aplinkybes D.Gaidytei Visagalis padovanojo stebuklo regėjimo šviesą, didelį talentą ir visų matančių jos darbus dvasinio apsivalymo galimybę. Iš kiekvieno jos darbo sklinda ne tik maksimalios pastangos jį realizuoti, bet ir ypatinga neribotų žmogaus galimybių apraiška, kuri prikausto, priverčia susikaupti, užmiršti žemės trauką ir banalybes. Retas ir laimingas žmogus, galintis spindėti.

LTS Dzūkijos skyriaus Druskininkų sekcijos vadovė Monika Lukaševičienė uždega parodos atidarymo žvakutes.

LTS Dzūkijos skyriaus Druskininkų sekcijos vadovė Monika Lukaševičienė uždega parodos atidarymo žvakutes.

R.Šalaševičius pabrėžtinai vadina save tapytoju primityvistu. Parodoje jis eksponuoja didelę Liškiavos panoramą. Aš jį pavadinčiau Dzūkijos gamtos, dzūkiško kaimo ir gyvenimo dvelksmo tapytoju, o tai gerokai daugiau negu profesionaliai nutapyti portretą, natiurmortą, žanrinę kompoziciją. R.Ramanauskas pats drožia, piešia, tapo ir to paties moko Amatų mokyklos moksleivius.

Gerai pajustos senosios lietuviškos tradicijos G.Kleponienės nėriniuose vąšeliu ir virbalais, gražūs, kruopštūs, originalūs L.Raškauskienės drobės siuvinėjimai, net ir senam mieli ir malonūs jos išradingi žaislai ir vaikiško gyvenimo personažai. Naujiena parodoje yra N.Svirnelienės siuviniai ir aplikacijos. Kas numanė, kad A.Česnulio žmona Onutė taip nuostabiai siuvinėja? Tegul neįsižeidžia garsusis meistras, tačiau jo žmonos siuvinėtoms staltiesėms ir servetėlėms tikrai ne vieta po jo skulptūromis ar šalia jų. Ach, tos pasišventėlės kūrėjų žmonos! Parodą paįvairina tradiciniai, bet meistriški R.Baltramonaitienės, A.Barauskienės, D.Buoželienės, P.Kleponio gintaro, sidabro su gintaru, žalvario darbai.

Norėčiau pasidžiaugti meistriškais, originaliais ir labai savitais V.Jasienės ir jos mokinės A.Stonkutės karpiniais, kuriuos pravartu parodyti pačio aukščiausio lygio panašaus pobūdžio Europos ir pasaulio parodose.

Druskininkų tautodailininkų skyrius - vienas iš gausiausių narių skaičiumi Lietuvoje, jau seniai garsėjantis kūrybingumu, respublikine ir tarptautine veikla. Linkiu 2000-ųjų proga jam tapti savarankiška kūrybine organizacija. Tegul Jums padeda Tas, kurio artėjantį jubiliejų taip gražiai pagerbėte ir pažymėjote.

| Į viršų |