Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. spalio 11 - 17 d. Nr. 41 (522)

| Pirmas puslapis | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas |

Miesto žinios


| Dienų tėkmė savivaldybėje | Tikėjęsi gauti paramą verslininkai pasijuto apgauti | Korėjiečio Moono idėjos miesto mokyklose |


Dienų tėkmė savivaldybėje

Mero pavaduotojas V. Dabrukas dalyvavo Vilniuje vykusiame darbo grupės Lietuvos kurortų plėtojimo problemoms nagrinėti posėdyje. Buvo svarstyti šie klausimai: kurorto statuso įteisinimo galimybės iki Kurorto įstatymo priėmimo, sanatorijų pavaldumas, akredituotų sanatorijų skaičius ir jų kitimo dinamika, PVM mokėjimo už gydymo paslaugas suvienodinimo galimybės. Bus siekiama, kad savivaldybės sanatorijas galėtų valdyti patikėjimo teise. Be to, siūloma sanatorijose didinti Vyriausybės kvotuojamų reabilitacinių lovų skaičių, tokioms sanatorijoms būtų suteiktas reabilitacinių ligoninių statusas, o besiorientuojančios į komercinius ligonius būtų skatinamos privatizuotis. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus PVM nemoka biudžetinės ir viešosios įstaigos. Sekant užsienio pavyzdžiu, sanatorijų PVM galėtų būti mažesnis nei 18 proc. Vakaruose gydymo bei turizmo įstaigos moka žymiai mažesnius mokesčius nei pramonės įmonės. Mero pavaduotojas V. Dabrukas posėdžio dalyvius informavo apie Druskininkų sanatorijų statusą ir Tarybos priimtus sprendimus dėl Fizioterapijos gydyklos perdavimo savivaldybei bei darbo grupių sudarymo miesto plėtros prioritetams nustatyti.

Š. m. gegužės mėnesį į Druskininkus buvo atvykę Ekšio (Švedija) miesto savivaldybės atstovai, besirūpinantys mūsų šalies miesto, bendradarbiavimo partnerio, paieška. Susipažinę su kurortu, svečiai įsitikino, kad Ekšio ir Druskininkai yra panašaus dydžio, jų gyventojams aktualios tos pačios problemos, todėl miestai galėtų užmegzti draugystės ryšius. Pasitarti dėl galimo bendradarbiavimo švedai pakvietė 2 mūsų savivaldybės atstovus. Su tokiais įgaliojimais spalio pradžioje į Ekšio nuvyko savivaldybės administratorė A. Vičiulienė ir Tarybos narė A. Ražanskienė. Ekšio mieste, įskaitant ir priemiesčio gyvenvietes, gyvena 18 tūkst. gyventojų, miesto biudžetas - 495 mln. kronų (apie 200 mln. Lt). Pramonės įmonių nėra, svarbiausia įmonė - poilsio bazė, kurioje sezono metu apsilanko 40 tūkst. žmonių. Bazėje yra viskas, ko reikia poilsiautojui: aikštynai, kortai, baseinai su atrakcijomis, moderni valgykla, skaitykla. Ši infrastruktūra išplėtota, laimėjus investicinių projektų konkursus ir gavus Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimą. Kaip ir Druskininkuose, Ekšio mieste maža jaunimo: čia gyventojų amžiaus vidurkis - 68 metai. Ekšio miesto savivaldybei rūpi ši problema: pavasarį bus baigtas statyti ES Jaunimo centras (taip pat PHARE fondo lėšomis). Miesto vadovai tikisi, kad po 10 metų jaunimas tikrai nevažiuos į didesnius miestus. Ekšio mieste rengiami animacinių filmų kūrėjai, tai viena iš 4 tokio profilio aukštųjų mokyklų pasaulyje. Miestas saugo savo istoriją. Už gerą priežiūrą ir tvarkymą Ekšio pelnė europinio lygio apdovanojimus. Mūsų savivaldybės delegatės įsitikino: tai, apie ką mes svajojame, šiame mieste jau įgyvendinta. Mums vertėtų pasinaudoti švedų patyrimu, todėl su Ekšio miesto meru Lenartu Bogrenu ir savivaldybės administratorium Paulu Hultbergu buvo apsvarstytos Jaunimo bei Turizmo informacijos centrų bendradarbiavimo galimybės. Svarbiausia, bendrautų, draugautų abiejų miestų žmonės.

Prieš nuvykdamos į Ekšio, Jončiopinge druskininkietės dalyvavo forume „Lietuva 1999”, kur Švedijos, Norvegijos ir mūsų šalies valdžios institucijų, įmonių bei organizacijų atstovams buvo organizuota 10 seminarų, studijų vizitų ir parodų. „Ladruvos” biuro koordinatorė A. Ražanskienė šiame tarptautiniame seminare skaitė pranešimą tema „Turizmo plėtra”.

Visas viešnagės svečioje šalyje išlaidas apmokėjo Jončiopingo apskrities bei Ekšio miesto savivaldybės.

Savivaldybės gydytoja dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotame savivaldybių gydytojų posėdyje, kuriame buvo skaitomi pranešimai ir diskutuojama Lietuvos sveikatos programos ir sveikatos reformos įgyvendinimo klausimais. Planuojama savivaldybių ligonines perduoti apskričių administracijų žinion, o slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius - savivaldybėms, kad jos finansuotų šių skyrių išlaikymą miesto biudžeto lėšomis. Savivaldybėse siūloma įsteigti visuomenės sveikatos biurus, kontroliuojančius sveikatos programos įgyvendinimą, Sveikatos fondo lėšų panaudojimą. Kadangi šalies gyventojų mirtingumas 20 proc. priklauso nuo genetinių faktorių, 20 proc. - nuo aplinkos, 50 proc. - nuo gyvensenos ir 10 proc. - nuo medicininės pagalbos, reikia mažinti susirgimų riziką, rūpintis sveiku gyvenimo būdu ir didžiausią lėšų dalį skirti profilaktikai.

Vyriausioji rejestro tvarkytoja informuoja, kad spalio mėnesį įregistruotos šios įmonės: Ramutės Žagunienės įmonė ir Deivido Užkurėlio įmonė; perregistruotos į likviduojamas: Gintario Zimnicko įmonė, L. Gedvilienės firma „Gedlita”, J. Bujakausko personalinė įmonė, Gitano Slidiausko įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dovara”; likviduojamos: A. Svirsko komercinė įmonė „Brigita”, Zitos Vasiliauskienės individuali įmonė.

Įstaigų, įmonių organizaciniai tvarkomieji dokumentai privalo būti rengiami ir įforminami, vadovaujantis Lietuvos standartu LST 6.1 - 92 „Raštvedyba. Organizacinių tvarkomųjų dokumentų įforminimo reikalavimai. Formuliarų pavyzdžiai” ir jo keitimu Nr. 1 bei Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtomis Raštvedybos taisyklėmis. Vyriausioji miesto kalbos tvarkytoja numačiusi pasirinktinai patikrinti savivaldybės skyrių ir jos reguliavimo srities įmonių raštvedybos būklę. Neseniai patikrinti Kūno kultūros ir sporto skyriaus dokumentai: vedėjo įsakymai, protokolai, sutartys, aktai. Nurodyta įsakymu paskirti vieną skyriaus darbuotoją atsakingu už dokumentų rengimą ir redagavimą, o organizacinius tvarkomuosius dokumentus rengti ir įforminti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 08 17 įsakymu Nr. 104 patvirtintose Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijose išdėstyta tvarka.

Druskininkų miesto tarybos posėdis vyks š. m. spalio 14 d. savivaldybės posėdžių salėje (Vasario 16 -osios g. 7). Pradžia 9.00 val.

| Į viršų |


Tikėjęsi gauti paramą verslininkai pasijuto apgauti

Rasita BOČIENĖ

Kvietė pateikti verslo projektus

Pačioje šių metų pradžioje Druskininkų smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo taryba kreipėsi į miesto Tarybą, prašydama skirti 75 tūkst. Lt fondo veiklai skatinti. Prašymą nutarus patenkinti, tarybai beliko sugalvoti, kaip efektyviau tuos pinigus būtų galima panaudoti. Gegužės 25 d. vykusiame Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo tarybos, vadovaujamos miesto mero A.Maknio, posėdyje buvo nuspręsta šiais pinigais paremti smulkiuosius ir vidutinius miesto verslininkus, pateikusius vertus dėmesio verslo projektus. Gegužės 31 d. “Druskonyje” buvo išspausdintas skelbimas, kviečiantis smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, turinčius verslo projektus ir norinčius gauti paramą iš Druskininkų smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo, juos pateikti tarybai iki šių metų birželio 15 d. Skelbime taip pat buvo nurodyta, jog planuojama finansuoti 50 proc. projekto įgyvendinimo išlaidų. Pirmenybė turėjo būti teikiama kurorto infrastruktūros vystymo projektams.

Kvietimas sulaukė susidomėjimo

Toks Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo tarybos kvietimas sulaukė pakankamo vietinių verslininkų susidomėjimo. Tarybai buvo pateikta 11 verslo projektų.

Biliardo salonas, prašęs 7800 Lt paramos, norėjo įsigyti dar vieną biliardo stalą. Programa “Druskininkų kurorto įvaizdžio kūrimas ir pristatymas “Internete” auditorijai, kalbančiai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis” tikėjosi 20 tūkst. Lt paramos. Pirmosios medicininės pagalbos mokymo centro steigėjai prašė visų 75 tūkst. Lt. Programos “Duonos ir pyrago gaminių gamybos proceso reorganizavimas, darbuotojų darbo sąlygų gerinimas” rengėjai, už skirtus pinigus norėję įsigyti elektrinę kepimo krosnį su nejudančiais padais bei šildymo katilą, ketino gauti 50 tūkst. Lt. Norėję pasiūlyti dviračių maršrutą su profesionaliais gidais verslininkai prašė 12 tūkst Lt; ketinusieji įruošti rampą riedučiams bei dviračiams, turėjusią pritraukti į kurortą vaikus ir jaunimą, - 8600 Lt. Pateikusieji siuvimo gaminių su Druskininkų atributika gamybos programą tikėjosi 20 tūkst. Lt. Žadėjusieji paruošti universalaus žaidimų-pramogų komplekso po atviru dangumi projektą užsienio investitoriams pritraukti norėjo 37500 Lt paramos. Programa “Užsienio šalių gyventojų pritraukimas į Druskininkus turizmo, gydymo bei reabilitacijos ir aktyvaus poilsio tikslais, vaikų laisvalaikio užimtumas” tikėjosi 6 tūkst. Lt; programa “Video ir tekstinės informacijos apie Druskininkus santrauka anglų ir rusų kalba - 50 tūkst. Lt. Programos “Viešbučio “Eurista” paleidimas eksploatacijai ir pramoga “Batutas” prie viešbučio” rengėjai prašė 9208 Lt.

Abejonės taryboje

Pasibaigus nustatytam terminui verslo projektams pateikti, fondo taryba pradėjo nagrinėti galimybes, kaip galima juos finansuoti. Ir tada paaiškėjo, kad pagal miesto Tarybos 1998 m. birželio 18 d. patvirtintus Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatus verslo projektus fondas gali finansuoti tik teikdamas komercines paskolas. Subsidijuoti pagal šiuos nuostatus galima tik tokius atrinktus projektus, kuriems skirtos lėšos nepakankamai greitai atsiperka ar jie dėl kitų priežasčių negali būti finansuojami komerciniais pagrindais.

Daug nesigilindama, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo taryba nusprendė, jog visi jai pateikti verslo projektai yra komerciniai, reiškia, jų rengėjams galima pasiūlyti tik paskolas. Tada taryboje kilo diskusijos: kas gi ims tas paskolas, jei nemažų išlaidų reikalauja net dokumentų joms gauti parengimas? Tarkim, norint gauti 10 tūkst. Lt paskolą, daugmaž 2 tūkst. Lt tektų pakloti už įvairiausias pažymas.

Liepos pabaigoje vykusiame fondo tarybos posėdyje vėl iškilo abejonės: ar savivaldybės biudžeto lėšas taip imti ir atiduoti privačiam verslininkui, iš kurio sunku pareikalauti atsakomybės, ar skirti jas savivaldybės įkurtam Turizmo informacijos biurui ir kontroliuoti jų panaudojimą. Kai kurie atrado argumentuotų pavyzdžių, jog valdiški projektai paprastai niekada nebūna sėkmingi. Nuomonės ir vėl išsiskyrė.

Galop fondo tarybos nariai priėjo išvadą, kad, ko gero, reikėtų suteikti verslininkams paskolas, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšomis padengiant dokumentų parengimo išlaidas ir palūkanas.

Pernelyg optimistiškai žiūrėta

Paklaustas, nejaugi fondo taryba, kviesdama verslininkus ruošti projektus, pati nežinojo, kad pagal fondo nuostatus finansuoti galima tik teikiant komercines paskolas, jei to neįvardijo laikraštyje paskelbtame skelbime, fondo tarybos narys Saulius Rukštelė sutiko, jog verslininkams reikėjo tiesiai šviesiai pasakyti, koks galimas jų projektų finansavimas. Tačiau, pasak jo, pačiai fondo tarybai tada nebuvo aišku, kaip paremtieji verslininkai turėtų atsiskaityti su finansavusiu juos fondu, kaip reikėtų įvertinti - pavyko finansuotasis projektas ar ne. Prieš paskelbdama kvietimą ruošti verslo projektus, fondo taryba nemanė susidursianti su didelėmis problemomis.

S.Rukštelė sakė domėjęsis, kaip smulkaus ir vidutinio verslo projektai remiami kituose miestuose. Pasak jo, ten paprasčiau - tarkim, Šiauliuose yra tokia verslo plėtros agentūra, suteikianti paskolas ir pati gyvuojanti iš tų paskolų palūkanų.

Išgirdęs, jog rengdami verslo projektus nemažai laiko sugaišę ir nežinantys tolesnio jų likimo kurorto verslininkai jaučiasi apgauti, fondo tarybos narys sutiko, kad verslininkai šitaip jausdamiesi yra teisūs. Anot S.Rukštelės, reikia palaukti, nes šie projektai nėra atmesti. Tiesiog dar neįvyko fondo tarybos posėdis, kurio metu būtų prieita galutinė išvada, kaip vis dėlto juos finansuoti. Greičiausiai verslininkams bus pasiūlyti kreditai su simbolinėmis palūkanomis ar visai be jų.

“Per daug optimistiškai žiūrėjome į šį fondą, - sakė S.Rukštelė, - tikėjomės, kad sueisime, padalinsime pinigus ir tuo pasibaigs. Paaiškėjo, jog viskas ne taip paprasta. Tai - biudžeto pinigai, ir jų skirstymo tvarka yra labai griežta”.

| Į viršų |


Korėjiečio Moono idėjos miesto mokyklose

Druskonis“ gavo Druskininkų klebono Vytauto Rudžio atvirą laišką, kuriame stebisi miesto mokyklų direktorių netsakingumu ir lengvabūdiškumu rugsėjo 30 d. atveriant mokyklų duris sektos “Susivienijimo bažnyčia“ “žvejams“, t.y. naujų narių verbuotojams.

Kun. V.Rudžiui nesuvokiama, kokiais kriterijais vadovaujantis Sun Myung Moono pasekėjams sudaromos sąlygos atlikti pirminį paauglių smegenų apdorojimą, juolab įstatymiškai šalies mokyklose savo išpažinimą gali skelbti tik tradicinėmis pripažintos konfesijos. Klebonas tęsia, kad sektantai, prisidengdami nekaltais “Šeimų federacijos už taiką“, “Moterų federacijos už taiką“ ir kitokiais pavadinimais, slaptai prakiša Moono ideologiją - platina kontaktinius telefonus, žada paramą ir darbą užsienyje, vėliau kviečia į seminarus, stovyklas ir kt., kol “sužvejotasis“ tampa visiškai nuo jų priklausomas.

Klebonas klausia, ar tai nežinojimas, ką slepia gražūs fasadiniai pavadinimai, o gal pozicijos nebuvimas, ar pasekmė, kaip traktuojamas tikybos dėstymas mokyklose? Jis netiki, kad švietimiečiai tai daro sąmoningai, tačiau Seimo narės N.Oželytės pasisakymai ir mokyklose vykstanti agitacija prieš tikybos pamokų lankymą jį verčia susimąstyti, ar tai vien atsitiktiniai sutapimai. Kun.V.Rudis mano, kad miesto vadovams, Tarybos nariams ir švietimo darbuotojams yra apie ką pagalvoti, o tėvai turėtų pasidomėti, su kuo mokyklose rengiami susitikimai, kokios jų temos, potekstės ir galimos pasekmės. Jeigu tarp druskininkiečių atsirastų šios sektos aukų, ar rami būtų sąžinė tų, kurie gal nesąmoningai prie to prisidėjo - kelia klausimą laiško autorius. Jis prašo visų - tėvų, miesto ir mokyklų vadovų jausti atsakomybę ir neperžengti ribos, už kurios pasekmės gali būti neprognozuojamos, skaudžios ir tragiškos.

| Į viršų |