Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. birželio 7 - 13 d. Nr. 23 (504)
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI

Ar galima priprasti prie betvarkės?
Nesmagu prieš svečią dėl vandalų
Tik gimtinėje auga gražiausi medžiai
Miesto fotografų paroda


Ar galima priprasti prie betvarkės?

Stasė Indziulienė

Gegužės 27 d. pirmąjį kartą šį sezoną prie Druskonio ežero vyko ketvirtadienio vakaronė. Šventiškai pasipuošęs “Kaimo dainos” ansamblis linksmino gausiai susirinkusius miestelėnus bei svečius. Tačiau visa tai niekaip nesiderino su aplinka. Nejaugi renginio organizatoriams buvo tas pats, kad aikštelė prie rekonstruojamų santuokos rūmų, kur vyko koncertas, nešvari, kad ant sceną atstojusių laiptų - krūvos tinko, kalkių? Argi taip sunku buvo prieš renginį pašluoti?

Negana to, vakaronės metu prie “Kadagio” alaus baro “atsirado” olandų pučiamųjų orkestras. Ir prasidėjo: vieni žiūrovai piktinosi, kiti lakstė iš vienos vietos į kitą, treti svarstė, gal tai konkurencija. Renginys iširo. Organizatoriai nesugebėjo suderinti dviejų nuostabių renginių, kad nebūtų betvarkės.

Mes, vietiniai, jau įpratę prie visokių nesusipratimų. Juk per šventę “Kur vingiuoja Nemunėlis” koncerto prie paminklo “Lietuvai”metu ne tik garsiakalbiai “pavedė”, bet ir prie savivaldybės įkyriai zyzė kažkokia pjovimo mašina. Mes gal ir pripratę, tačiau prieš svečius, švelniai tariant, jaučiamės nepatogiai.

Į viršų


Nesmagu prieš svečią dėl vandalų

Aleksandras JUŠKA

Su iš Vilniaus atvykusiu svečiu panorom aplankyti Druskininkų apylinkes, pasigrožėti gamta. Deja, gerą nuotaiką sugadino netikėti vaizdai, vandalizmo padariniai. Netoli nuo Druskininkų ir Pariečės kryžkelės buvo pastatyta graži pavėsinė, primenanti senovinę statybą iš apvalių rąstų. Privažiavimo keleliu iki šalia pavėsinės įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės būdavo malonu užsukti. Pavėsinė - gražioje vietoje, prie skardžio, šalia gražaus pušyno. Prieš kelis metus chuliganai jau buvo dalinai apgadinę statinį, bandė ant masyvių suolų net ugnį kūrenti. Dabar pavėsinę radom visiškai sudegintą, netgi netoliese augusi šimtametė pušis sudegusi. Stebėtina, kaip jauni pušynėliai neužsidegė. O jau šiukšlių aplinkui - sudaužyti buteliai, popieriai ir visoks kitoks šlamštas... Nereikia nė spėlioti, kokia čia publika pabuvojo...

Toks pats vaizdas ir prie buvusios prekių stoties pastato, kur kadaise padangų montavimo dirbtuvės įsikūrusios. Ir pastatas nusiaubtas, ir šiukšlių keliais sunkvežimiais neišveši. Kadangi visa tai šalia geležinkelio, vedančio į mūsų miestą, puiki kurorto “reklama“ atvykstančiajam. Iš ten nuvykom už Ratnyčios, prie kadaise iškasto tvenkinio, per kurį teka upelis, “maitinantis“ vandeniu ir “Eglės“ tvenkinį. Kažkada šioje gražioje vietoje su mūsų namo vaikais ir klevą pasodinome. Čia anksčiau poilsio dienomis mėgdavo šeimomis suvažiuoti. Dabar ten - šiurpus vaizdas. Ekskavatoriumi išraustos duobės užverstos šiukšlėmis, net mašinos rėmai riogso. Ant tvenkinio kranto, kur augo mūsų klevelis, mėtosi išardytų akumuliatorių dalys, kurios lietui lyjant nuodingomis medžiagomis vandenį teršia. Panašus vaizdas ir prie Grūto ežero, kur buvę statiniai - sulaužyti, išardyti. Nuomos pastato stogas nuluptas laužui kūrenti statinio viduje. Visur apstu įvarių šiukšlių, sulaužyti suolai, sporto ir mankštos įranga. Neliko ir persirengimo kabinų. Ačiū Dievui, ežero vanduo dar neišsemtas. Nesmagu prieš svečią, kad mūsų mieste tiek daug barbarų gyvena.

Į viršų


Tik gimtinėje auga gražiausi medžiai

Vytautas VALENTUKEVIČIUS

Kai pasineri į gamtą visa kūno bei sielos esybe, regis, išnyksti iš realaus pasaulio. Tačiau kai pamatai nulaužytas medelių viršūnes, išniekintą mediją, apšiukšlintus miškus, dvasios palaima pasibaigia. Imi galvoti, kaip atsiranda asmenys, trokštantys apkrauti šiukšlėmis ne tik savo dvasią, bet ir kūną - t.y. savo aplinką. Ko gero, tokiems, tarsi demonams, sėdintiems ant griuvėsių, maloniau žvelgti į gamtą nuo šiukšlių krūvos. Greičiausiai jie, keliaujantys iš vieno miesto į kitą, nelaiko Druskininkų savo miestu, prarado meilės jausmą gimtinei ir gyvenamajai vietai. Jiems savesnės šiukšlinos autobusų stotys. Jei nejauti prisiminimų nostalgijos gimtajai vietai, išbarstai ją po visas pasvietes, vargu ar žinosi, nuo ko gi prasideda Tėvynė... Juk tik gimtinėje auga gražiausi medžiai prie gražiausio upelio, ežero ar tvoros.

Norėtųsi, kad Druskininkai susilauktų pagarbos ir meilės. Spauda galėtų padėti atvykėliams, primindama mūsų miesto garsią praeitį.

Į viršų


Miesto fotografų paroda

Jūratė ŠVĖGŽDIENĖ

Grupė miesto fotografų parodos atidarymo metu.Gegužės 27 d. fotografuojantys druskininkiečiai atidarė savo pirmąją bendrą fotografijų parodą Kultūros centre. Beveik visi šios parodos autoriai dalyvavo ir dalyvauja fotokonkurse “Mano Druskininkai”. Paskutiniojo konkurso pabaigtuvėse išsakytos mintys paskatino daugelį jų susivienyti ir pradėti bendrą veiklą. Ši paroda - pirmasis mūsų žingsnis. Ateičiai kuriame gražius planus ir tikimės, kad Druskininkuose šalia dailininkų, muzikų, teatro mylėtojų veiklos ras savo vietą ir fotografijos menas.


Į viršų

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.