Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1998 m. spalio 19 - 25 d. Nr. 42 (471)
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Kaip manimi atsikratė

Eugenijus PETRAITIS

Po rugpjūčio pradžioje “Druskonyje” išspausdinto straipsnio “Darbuotojas prieš direktorių: su šakėm prieš traukinį?” apie SP AB “Druskininkų šilumos tinklus” pajutau, jog esu persekiojamas ir norima su manimi susidoroti.

Rugpjūčio 11 d. mane paguldė į ligoninę. Po poros dienų, rugpjūčio 13-ąją, buvau išleistas iš ligoninės namo pasiimti pinigų, kurių reikėjo sumokėti už tyrimus bei nuotraukas. Nuvažiavęs prie žmonos darbovietės, radau ten manęs laukiančius SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” administracijos darbuotojus - direktoriaus pavaduotoją R.Viniarską, vyr. inžinierių V.Kudelį ir katilinės meistrą R.Cerabiejų. Mane pamatę, jie iš karto užsipuolė, kad aš pažeidinėju ligoninės režimą. Kai paaiškinau, jog atvažiavau pas žmoną pinigų, jie nieko nelaukę nuskubėjo į ligoninę. Nuvykę pas skyriaus, kuriame aš gulėjau, vedėją, pareikalavo, jog šis raštu patvirtintų, kad aš pažeidinėju ligoninės režimą. Aš jiems priminiau, kad ligoniai lankomi su gėlėmis, ir pasiūliau visai nesilankyti, jei jie nori tik mane terorizuoti. Šis vizitas mane taip paveikė, jog negalėjau ramiai miegoti, ėmė kankinti nemiga.

Tačiau tuo dar viskas nesibaigė. Iš ligoninės buvau išleistas rugpjūčio 17 d. Pagal darbo grafiką kita diena - rugpjūčio 18-oji man turėjo būti laisva. Į darbą aš atėjau rugpjūčio 19 d., kaip ir privalėjau, į naktinę pamainą. Kitą dieną, t.y. rugpjūčio 20 d., vedamas blogos nuojautos, nutariau nuvažiuoti į Melnyčėlės katilinę ir pasitikslinti darbo grafiką. Įtarimai pasitvirtino - darbo grafikas buvo ištaisytas. Man užrašyta dirbti po 8 valandas kasdien, išskyrus savaitgalius, Druskininkų katilinėje, nors iki tol aš dirbau slenkančiu grafiku. Įmonės administracija pažeidė kolektyvinę sutartį, apie darbo grafiko pakeitimą neįspėjusi manęs prieš mėnesį ir nepalikusi vidutinio trijų mėnesių darbo užmokesčio. Esu įsitikinęs, jog toks darbo grafikas man buvo sudarytas specialiai, norint pakenkti - kad nebeturėčiau laisvų dienų.

Jaučiau, kad krinka nervai, todėl kreipiausi į gydytoją, kuris išrašė man siuntimą į Vilnių, į RVP kliniką. SP AB “Druskininkų šilumos tinklų” administracijai parašiau prašymą suteikti neapmokamas atostogas, motyvuodamas, jog turiu siuntimą į kliniką. Neapmokamų atostogų aš nebuvau išleistas. Nieko kito neliko, tik sėsti į automobilį ir rugpjūčio 24 d. važiuoti Vilniun. Ten man nustatė centrinės nervų sistemos uždegimą, todėl Druskininkuose kitą dieną gydytojas man išrašė nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat jis išrašė pažymą dėl 24-osios dienos, kai buvau siųstas į Vilnių konsultacijai. Tačiau įmonės administracijos ši pažyma netenkino. Matai, sako, Eugenijau, tu padarei pravaikštą ir būsi atleistas iš darbo.

Kuo toliau miškan, tuo daugiau medžių. Rugpjūčio 27 d., man dar turint nedarbingumo pažymą (man niekas nesakė, kad sergant nervų liga yra būtinas lovos režimas), specialiai tam tikslui sudaryta komisija iš SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” administracijos vadovaujančių darbuotojų suseka mane vėl atvykusį į turgų, kur mano žmona prekiauja gėlėmis. Ši komisija (vyr. inžinierius V.Kudelis, ekonomistas A.Karlonas ir katilinės mestras R.Cerabiejus) vėl autoritetingai nustato, jog aš pažeidžiau režimą, nors šįkart ligoninėje aš negulėjau. Kyla įtarimas, jog šie ponai savo tiesioginiame darbe neturi ką veikti, patys daro pravaikštas, nuo ryto iki vakaro sekdami mane. Pamatęs juos bestyrančius darbo metu turguje, žodžiu perspėjau SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” direktorių, kad trijų jo pavaldinių nėra darbe. Tačiau jiems, aišku, pravaikštos nebuvo užrašytos, ir tarnybinis transportas, matyt, buvo skirtas mane persekioti.

Rugpjūčio 27 d. aš sužinojau skaudžią naujieną. Išvakarėse Tauragėje gyvenanti mano mama pakliuvo į avariją ir buvo sunkiai sužalota, guli ligoninėje. Širdis traukia padėti artimiausiam žmogui, tačiau išvažiuoti negaliu, nes esu sekamas... Baigęs gydymąsi, rugsėjo 16 d., kreipiausi į mano mamą gydantį Tauragės gydytoją, kad jis faksu išsiųstų pažymėjimą apie mamos sužalojimą į mano darbovietę. Tai gydytojas pasistengė atlikti dar tą pačią dieną.

Rugsėjo 17 d. aš parašiau prašymą, pridėdamas atsiųstąją pažymą, kad prašau neapmokamų atostogų. Žinojau, jog mamai buvo būtina slauga. Mano prašymas buvo užregistruotas administracijoje, ir įmonės direktorius žodžiu leido man išvykti, žadėdamas prašymą vizuoti vėliau ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. Norėdamas būti tikras, kad nekils problemų dėl išvykimo, kadangi tarp manęs ir įmonės administracijos vyksta konfliktas, nuvykau į savivaldybės Miesto ūkio skyrių, pas viršininko pavaduotoją S.Rukštelę, kuris yra įgaliotas valdyti 97 proc. savivaldybei priklausančių SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” akcijų bei yra šios įmonės valdybos narys. Kai viską papasakojau, jis taip pat sutiko, kad važiuočiau slaugyti mamos.

Tą pačią dieną išvykau į Tauragę. Kai po keletos dienų grįžau į Druskininkus, buvau iškviestas į SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” profsąjungos posėdį. Ten sužinojau, jog esu atleistas iš darbo už pravaikštas.

Beje, Melnyčėlės katilinė yra rezervinė ir ten budintys operatoriai yra faktiškai laisvi. Manau, kad pageidaujantiems žmonėms suteikus neapmokamas atostogas, būtų taupomos lėšos. Bet juk ne iš įmonės direktoriaus kišenės tos algos mokamos, ir jam, įtariu, visai nerūpi vargšų pensininkų dejonės dėl didelių mokesčių už šildymą.

Esu nusivylęs. Beliko kreiptis į teismą. Atrodo, kad SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” direktorius su visa administracija yra nebaudžiami. Apie visus anksčiau “Druskonyje” išspausdintus jų pažeidimus miesto valdžia tik pakalbėjo, bet viskas taip ir liko. Gal galėtų per laikraštį atsiliepti žmonės, kaip jie elgtųsi mano situacijoje? O gal kas patartų, ką man toliau daryti?

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.