Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1998 m. spalio 19 - 25 d. Nr. 42 (471)
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Senuosius medinukus siūloma pirkti labai pigiai

Rasita BOČIENĖ

Skirstyti pinigai

Spalio 8 d. vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo nuspręsta nepanaudotus jaunimo vasaros poilsio stovykloms skirtus biudžeto asignavimus 2506,89 Lt skirti: 1006,89 Lt - Švietimo skyriui ryšių paslaugoms, o 1500 Lt - vaikų darželiui “Bitutė” konferencijos “Sveika gyvensena” organizavimo išlaidoms iš dalies padengti. Nepanaudoti Phare programai skirti 14085,27 Lt (7000 Lt - darbo užmokesčiui, 2185,27 Lt - socialinio draudimo priskaitymams, 4900 Lt - pagrindinėms priemonėms įsigyti) paskirstyti taip: mikroregiono “LADRUVA” biuro išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti - 3700 Lt; miesto policijos komisariatui ryšių priemonėms įsigyti - 3000 Lt; savivaldybės administracijai - 7385,27 Lt: iš jų 6000 Lt - ryšių paslaugoms, 1385,27 Lt - merų klubo pasitarimo “Švietimo, turizmo problemos, artimiausi uždaviniai, perspektyvos” organizavimo išlaidoms apmokėti. Iš nepanaudotų Miesto ūkio skyriui skirtų 12153 Lt M.K.Čiurlionio gatvės šaligatviui sutvarkyti nutarta skirti 10312 Lt apmokėti už automobilių stovėjimo aikštelės Vytauto ir M.K.Čiurlionio gatvių sankryžoje (prie buvusios statybos valdybos) įrengimą, o 1841 Lt skirti gyvenamojo kvartalo prie Birutės ir Dabintos g. elektros transformatorinės įrengimo darbams apmokėti.

“Įmonė už įstatymo ribų”

Šitaip posėdyje buvo pavadinta bendra Lietuvos - Britanijos Virginijos salų įmonė UAB “Druskininkų komercija”. Savivaldybės juridinės tarnybos parengtoje apie šią įmonę informacijoje rašoma: “1993 m. lapkričio 3 d. tuometinė Druskininkų miesto taryba priėmė sprendimą sukurti bendrą Lietuvos ir Britanijos Virginijos salų įmonę UAB “Druskininkų komercija”. Buvo pasirašyta steigimo sutartis. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 41 str. 2 p., įsteigtosios bendrovės išleistos akcijos turėjo būti apmokėtos per vienerius metus. Tačiau iki šiol bendrovės įstatinis kapitalas taip ir nebuvo suformuotas. Po metų reikėjo panaikinti bendrovės registraciją, bet tai padaryta nebuvo. Kadangi bendrovės įstatinis kapitalas nesuformuotas, LR Ūkio ministerija neperregistravo bendrovės “Druskininkų komercija” įstatų, todėl ši įmonė yra už Lietuvos Respublikos įstatymų ribų. Įmonės “Druskininkų komercija” įstatinį kapitalą sudaro miesto savivaldybės dalis - nekilnojamasis turtas: administracijos patalpos, parduotuvės “Gastronomas”, “Miglė”, “Melnyčėlė” su kavine ir konditerijos cechu, sandėlys Gardino g. Šis nekilnojamasis turtas yra valstybės įnašas, kurį savivaldybė valdo pasitikėjimo teise, ir ji, kaip akcininkė, savo akcijų dalį visiškai apmokėjusi. Kitą įstatinio kapitalo dalį turėjo sudaryti Britanijos Virginijos salų kompanijos “Isam Enter Prises Inc” piniginis įnašas, kuris paverstas neapmokėtomis akcijomis. Atsižvelgiant į tokį turto pasiskirstymą, miesto savivaldybė yra pagrindinė akcijų paketo turėtoja, bendrovėje jai atstovauja įgaliotinė D.Saveikaitė. Bendrovės administracijos vadovas, gen. direktorius L.Apulskis inicijuoja visuotinius akcininkų susirinkimus nedalyvaujant juose savivaldybės įgaliotinei. Susirinkimuose balsuojama neapmokėtomis akcijomis, todėl akcininkų susirinkimų sprendimai yra priiminėjami neteisėtai (užstatyta parduotuvė “Miglė”, paėmus iš banko kreditą, kuris negrąžinamas, sudaryta parduotuvės “Melnyčėlė” nuomos sutartis).”

Dėl neaiškios bendros įmonės “Druskininkų komercija” būklės dar 1997 m. birželio mėnesį buvo sudaryta savivaldybės komisija, vadovaujama vicemero V.Dabruko, kuri turėjo spręsti tolesnę finansinę bei ūkinę šios bendrovės veiklą. Tačiau reikalai judėjo lėtai, kol pribrendo būtinybė išsiaiškinti, ar tokia įmonė, kurios steigimo sutartis neįvykdyta, didelė dalis akcijų neapmokėta, kuri neretai dirba nuostolingai, turėtų būti likviduojama, ar jai bus skelbiamas bankrotas, bet tam reikia atlikti auditą ir išsiaiškinti, moki ši įmonė ar ne. Posėdyje nuskambėjo mintis, jog savivaldybė, kaip bendrovės turto turėtoja, mano, kad kol įmonės registracijos reikalai nesutvarkyti, visi jos atliekami neaiškūs sandoriai yra neteisėti.

“Tokiom sąlygom įmonė tikrai kada nors pasieks ribą, už kurios tik bankrotas, - neprieštaravo ir bendros įmonės “Druskininkų komercija” gen. direktorius L.Apulskis. - Apyvartinių lėšų trūksta, kreditų imti mums neleidžiama, išnuomoti patalpų - irgi, nors visame administraciniame pastate dabar sėdime trys žmonės”. L.Apulskio nuomone, bendrovę reikėtų perregistruoti, valstybei priklausančias akcijas parduoti, o kol kas, kad įmonė galėtų gyvuoti, leisti jai nuomoti patalpas.

Tarybos nariai šiuo klausimu nesutarė, todėl prireikė vardinio balsavimo. Nutarta apriboti įmonės “Druskininkų komercija” administracijos vadovo įgaliojimus sudarant sandėrius dėl nekilnojamojo turto panaudojimo. Savivaldybės administracija įpareigota surengti uždarą konkursą nepriklausomam auditui atlikti UAB “Druskininkų komercija”.

Kurorto įvaizdžiu rūpinsis profesionalai

Vicemeras V.Dabrukas pristatė vilniškės reklamos ir įvaizdžio kompanijos “Serna”, pasišovusios kurti bei kelti Druskininkų kurorto įvaizdį visos Respublikos mastu, gen. direktorių A.Povilaitį. Pasak vicemero, ši firma pasirinkta dėl to, kad jai teko sėkmingai organizuoti nemažai renginių Palangoje, ji turi net prezidentūros pasitikėjimą, nes jai buvo patikėta surengti Prezidento inauguracijos iškilmes. Be to, firmos atstovai jau buvo susitikę su Druskininkų kultūros, meno, sporto žmonėmis, ir po pokalbių buvo prieita išvada, kad tokie profesionalai gali būti naudingi ir mūsų kurortui.

Kompanijos “Serna” gen. direktorius A.Povilaitis pažadėjo Druskininkams ne projektus ant popieriaus rašyti, bet organizuoti čia renginius, kurie pritrauktų ne tik regiono gyventojus, bet ir visos Lietuvos žmones. Jo manymu, mūsų kurortą būtina padaryti patrauklesnį. “Druskininkai yra dėkingoje vietoje: tik po 100 kilometrų nuo Vilniaus ir Kauno, tai kodėl gi didesniųjų miestų žmonės negalėtų sėsti į mašinas ir atvažiuoti praleisti savaitgalio kurorte?” - kalbėjo A.Povilaitis. Jo firma planuoja surengti per metus 2-3 masinius renginius, kurie taptų tradiciniais, be to, “Serna” įsipareigotų pati paskelbti apie juos visai Lietuvai per populiariausias žiniasklaidos priemones bei pritraukti kuo daugiau privačių kompanijų, galinčių paremti tuos renginius pinigais. Žinoma, pasak A.Povilaičio, Druskininkai savo populiarinimui taip pat turės skirti dalį lėšų, nes jie nėra tokie patrauklūs rėmėjams kaip Palanga, tačiau gen. direktorius pažadėjo, kad kiekvienas projektas bus aptariamas ir suderinamas iš anksto teisę spręsti paliekant savivaldybei, miesto merui ir Kultūros centrui.

Modernizuos šilumos ūkį

Posėdyje buvo numatyta išklausyti informaciją “Dėl kurorto vystymo prioritetų ir perspektyvos”. Ją perskaitęs Tarybos kurorto vystymo komiteto pirmininkas R.Markauskas įvardijo visiems iki kaulų smegenų pažįstamas tiesas apie kurorto įvaizdžio, informacinės sistemos kūrimo būtinumą, reikalingumą gražiai apšviesti gatves, sutvarkyti spaudos kioskus, mašinų stovėjimo aikšteles, atstumiančios išvaizdos avarinius namus, restauruoti Ratnyčios kaskadines maudykles bei Saulės taką ir t.t. “Be rimtų investicijų patys kurorto neišgelbėsim”, - padarė išvadą prelegentas. Jo manymu, būtina įpareigoti miesto merą kuo greičiau baigti rengti bendrąjį kurorto vystymo planą; numatyti 300 tūkst. Lt investiciniams projektams rengti ir 200 tūkst. Lt - reklaminiam filmui apie mūsų kurortą sukurti; įsteigti Turizmo informacijos biure marketingo specialisto etatą; pasiūlyti visiems Tarybos komitetams pateikti savo pasiūlymus dėl kurorto veiklos kitais metais. R.Markausko nuomone, dabar svarbiausia sukurti Druskininkuose stiprų Turizmo informacijos biurą.

Tarybos nariai R.Markausko pasisakymą pavadino rekomendacijomis, o sprendimą dėl kurorto perspektyvos sutarė priimti kitą posėdį.

Druskininkų miesto taryba šiame posėdyje nusprendė įpareigoti SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” direktorių R.Babilą pasirašyti katilinių, šilumos tinklų ir šilumos įvadų modernizavimo projekto parengimo sutartį su UAB “COWI Baltic”.

Posėdyje buvo pateiktos privatizuojamų objektų T.Kosciuškos g. 3 ir 5 bei neprivatizuojamo objekto T.Kosciuškos g. 7 turto vertės nustatymo pažymos. Privatizuojant T.Kosciuškos 3-ąjį namą, pradinė pardavimo kaina siūloma 20 tūkst. Lt, o 5-ojo namo - 15 tūkst. Lt. Dėl tokių nedidelių kainų nedrįso prieštarauti nė vienas Tarybos narys, nes visiems rūpi kuo skubiau šiuos medinukus parduoti, kol jie nesugriuvo visai. Be to, būsimiems investitoriams bus iškeltos privatizavimo sąlygos: pirkėjas privalės statinį rekonstruoti-regeneruoti per 1,5-2 metus, kad darbai nebūtų vilkinami; objekto paskirtis galės būti tik visuomeninė, kurortinė ar infrastruktūrinė; pirkėjas privalės išsinuomoti ir šiam objektui priskirtą žemės sklypą.

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.