Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1998 m. rugpjūčio 17 - 23 d. Nr. 33
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Kauno ir Druskininkų dailininkų draugystė

Dovilė NORKEVIČIŪTĖ

Grupes 3X dailininkai savo parodos atidaryme Kaune.Nors vasarą atostogauja daugelis kultūros žmonių, apie dailininkus to pasakyti negalima, nes poilsį jie supranta savaip - kūryba, plenerai, įvairus bendradarbiavimas. Tai patvirtina ir liepos mėnesį užsimezgusi Kauno ir Druskininkų dailininkų draugystė, kuri yra kelias, vedantis į visapusiškas galimybes ateityje, tai - žiedas, kuris po truputį skleidžia savo pumpurą, kada nors sužydėsiantį gražiausiomis spalvomis.

Vienas iš pirmųjų to pumpuro žiedlapių išsiskleidė, kai mūsų miesto Mažojoje galerijoje buvo atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tapytojų sekcijos darbų paroda, o liepos 15-ąją - Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje Rotušės aikštėje - druskininkiečių dailininkų grupės 3X 11-os narių kūrinių paroda. Druskininkiečiai Kaune eksponavo įvairaus savo kūrybinio laikotarpio darbus, tarp kurių - aliejinė tapyba, akvarelė, metalo plastika, skulptūra, keramika, tapyba ant šilko... Gaila, kad salės plotas ribojo kūrinių skaičių, todėl kiekvienas dailininkas tegalėjo pateikti tik po 1-2 darbus. Toks kiekis negali visapusiškai atskleisti dailininko asmenybės, jo kūrybos stiliaus ypatumų ir individualumo. Manau, kad tai buvo daugiau grupės 3X pristatymas.

Tuo tarpu druskininkiečiai kauniečiams surengė įspūdingesnį priėmimą, kurio nuoširdumu buvo sužavėtas ir pats Kauno tapytojų sekcijos vadovas V.Laukys. Galbūt be reikalo vadinant mažo miestelio gyventojus provincialais suteikiamas neigiamas atspalvis? Manau, kad kaip tik tie “provincialai“ į daugelį dalykų žiūri giliau ir nuoširdžiau, paviršutiniškumą išstumia atsakomybė ir originalių idėjų gausybė. Kauniečių parodos Mažojoje galerijoje atidarymo svarbiausiu akcentu, ko gero, tapo 3X vado A.Mosiejaus ir dailininko G.Žilio sudainuota V.P.Bložės “Tu ant aukšto kalno gyveni“, kur sakoma, kad Nemunas jungia Kauną ir Druskininkus. Po šių parodų jau ne tik Nemunas jungia šiuos miestus.

Mažojoje galerijoje savo darbus eksponavusių kauniečių tapybos įvairovė liudija, kad Kauno tapytojų sekcijoje - gausybė įdomių ir skirtingų dailininkų, tapančių ne tik realistinius, bet ir abstrakčius, dekoratyvinius paveikslus. Ši paroda turėjo ir vieną gan paslaptingą, sakyčiau, mistišką reiškinį. Galbūt visiškai netyčia, o gal neatsitiktinai parodoje buvo eksponuojamas paslaptingas B.Bernotaičio darbas “Gerosios laumės“. Tai tarsi dailininkų draugiško bendradarbiavimo sėkmės simbolis, nes jos lietuvių mitologijoje ir gyvenime visada siunčia tik sėkmę ir laimę. Tad gal jos neatsitiktinai “atskrido“ į Mažąją galeriją?

Tuo pačiu metu “Lietuvos“ sanatorijoje vyko kauniečių V.Laukio ir V.Lagunavičiaus darbų paroda. Panaši abiejų dailininkų spalvinė gama kuria savotiškai ramią parodos nuotaiką. V.Lagunavičiaus kūrybos pagrindinis objektas - kupini lyrizmo ir šilumos peizažai, kur vyrauja pilki, žalsvi tonai, o kai kurie savo tapymo maniera primena impresionistų darbus. V.Laukio paveikslų spalvinė gama taip pat labai švelni ir rami. Jo kolorite vyrauja pilka, žydra, gelsva. Spalvos ir yra pagrindas išreikšti norimą mintį, nes nėra smulkių detalių, konkretumo. Galbūt daugiau detalizuotas “Nepažįstamosios portretas“.

Šios parodos Druskininkuose ir Kaune yra puiki bendradarbiavimo pradžia. O kad tas draugystės pumpuras išsiskleistų pačiomis gražiausiomis spalvomis ir niekada nenuvystų, tikriausiai padės gerosios laumės.

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.