Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1998 m. rugpjūčio 17 - 23 d. Nr. 33
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Nostalgijos atginti “senosios kartos”
rusai poilsiautojai iš naujo atranda Druskininkus

Violeta KLIMAITĖ

Šie aplinkai ne itin reiklūs žmonės, metų metais važiavę į visasąjunginį kurortą vasaroti, druskininkiečiams primena senus gerus laikus, kai kiekvienas kurorto namas buvo miniviešbutis, rusai čia gyvendavo mėnesiais, ir pinigai šeimininkams krito vos ne iš dangaus.

Informacija - per Lietuvos ambasadą

Prisiekęs mūsų kurorto gerbėjas, maskvietis pensininkas Jurijus Isajanko paskutinį kartą Druskininkuose poilsiavo 1987 m. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, užsidarius sienoms ir įvedus vizų režimą, jis, kaip ir tūkstančiai kitų Rusijos piliečių, kiekvieną vasarą plūdusių į kurortą ramybės ir gero maisto, buvo priverstas beveik dešimtmečiui pamiršti pamėgtą poilsio vietą.

Šįmet Jurijus Isajanko ryžosi iš naujo atrasti Druskininkus. Drauge atostogauti jis atsivežė ir savo dešimties metų anūką Danielių.

Iki 1987-ųjų Jurijus mūsų kurorte poilsiavo 5 kartus. Visas penkias vasaras jis praleido, gyvendamas privačiame sektoriuje. Druskininkus buvo labai pamėgę jo tėvai.

Beveik dešimt metų artimųjų ir draugų Lietuvoje neturinti maskviečių šeima rinkosi poilsio vietą kitur, kadangi dėl informacijos stokos ir griežto vizų režimo nežinojo, kaip greitai ir už padorią kainą galima čia pakliūti.

Šįmet “ledus” pralaužė Jurijaus žmona, paskambinusi į Lietuvos ambasadą Maskvoje ir paklaususi, kokiu būdu įmanoma pakliūti į Druskininkus. Kitų informcijos šaltinių jie nerado. Spaudos gausybėje kurortų reklama, teigė Jurijus, nėra efektyvi, kadangi dauguma neturi laiko vartyti šūsnis žurnalų ir laikraščių.

Ambasados darbuotojai Jurijaus žmonai pasiūlė kreiptis į netoliese dirbančią kelionių agentūrą, platinančią kelialapius į Lietuvos kurortus. Joje šeimai, pageidavusiai poilsiauti Druskininkuose, buvo pasiūlytos trys kelialapių rūšys: nakvynė, maitinimas ir gydymas (komplekse), nakvynė ir maitinimas arba tik nakvynė. Jurijus su anūku, norėdami visiškos laisvės, pasirinko kelialapį, kuris siūlo tik nakvynę. Žmogui nepriimtinas sanatorijų režimas, nustatytos valgymo valandos, todėl jis pasirinko nepriklausomų atostogų kelialapio rūšį.

Poilsio kainos rusams atrodo padorios

Maskvietis, prieš dešimtmetį poilsiavęs Druskininkuose, nenorėjo prašyti buvusių šeimininkų pagalbos, kurie jam galėtų atsiųsti individualų iškvietimą. Jurijus nenorėjo įsipareigoti žmonėms, kadangi, bėgant laikui, pasikeitė reikalavimai poilsiui. “Anksčiau tiko bet kokie patogumai- ir tualetas lauke, ir tik šaltas vanduo, o dabar jau norisi geriau”, - kalbėjo maskvietis poilsiautojas.

Firma, kurioje Jurijus su anūku nusipirko kelialapį į Druskininkus, jiems nakvynei pasiūlė tik viešbučius, nors, teigė pašnekovas, gyvenimas privačiame sektoriuje, atitinkančiame šiuolaikinius poilsio standartus, jam irgi būtų tikęs. Maskvietis firmai sumokėjo už 30 dienų gyvenimą viešbutyje “Druskininkai”. Para vienam žmogui dviviečiame šio viešbučio kambaryje su tualetu, vonia, mažu televizoriumi ir šaldytuvu kainavo 8 JAV dol. Už Lietuvos vizą mokėti nereikėjo: Jurijus - pensininkas, Danielius - žmogutis iki 14 metų. Ši asmenų kategorija nuo privalomo 20 JAV dolerių mokesčio už vizą atleista. Senelis su anūku patys rūpinosi kelione iki Druskininkų: dviems kelias traukiniu iki mūsų kurorto kainavo 96 JAV dol.

Poilsio kainas kurorte maskvietis vadina padoriomis. Maistas Druskininkų kavinėse šiek tiek pigesnis nei Maskvoje. Per dieną Jurijus su anūku valgiui vidutiniškai skyrė 10-13 JAV dolerių. Prisiminęs eiles seniai nebeveikiančiose “Dainavos” ir “Rūtos” valgyklose, Jurijus minėjo, jog šią vasarą jie dažnai lankėsi “Baltosios astros”, “Ranyčėlės” kavinėse.

Pramogos - dviračiai ir paplūdimys

Senelis su anūku save vadina “senais” dviratininkais, todėl pačią pirmą dieną kurorte nužygiavo į “Nemuno” sanatoriją ir 28-ioms dienoms išsinuomojo sau po dviratę transporto priemonę. Jurijus noriai pasinaudojo nuolaidų sistema: dviračio nuoma 3 val. kainuoja 5 Lt, o jei imi dviratį daugiau kaip penkioms paroms, už parą moki tik 6 Lt. Pagrindinė maskviečių kelionės trasa buvo “Žvaigždžių orbita”. Jurijus negalėjo atsistebėti, kodėl ji, itin mėgstama poilsiautojų, taip neprižiūrima. Pašnekovas stebėjosi, kad šis unikalus dviračių takas nepažymėtas ir bukletuose apie Druskininkus.

Jurijus su anūku “įsisavino” ir “Saulės taką”, maudėsi naujajame kurorto paplūdimy, važinėjo į vietinės turizmo firmos organizuojamas ekskursijas po Druskininkų apylinkes. Knygų jie atsivežė iš namų, todėl nei vietinės miesto bibliotekos, nei literatūros rusų kalba kurorte neieškojo.

Ypatingesnių pramogų maskviečiams ir neprireikė. “Atvažiavome gamtos ir ramybės”, - sakė pašnekovas, pažymėjęs, kad ir jo anūkui, pirmąkart apsilankiusiam Lietuvoje, labai patiko atostogos Druskininkuose.

Jurijus pripažino, kad rusus į jų mėgstamą kurortą traukia nostalgija ir prisiminimai. Per dešimt metų apvažiuoti Turkijos ir Kipro kurortai žmonėms jau nusibodę, todėl pamažu grįžtama prie praeities.

Eilinis Maskvos pensininkas, tvirtino pašnekovas, finansiškai jau nebepajėgus nei atostogoms Druskininkuose, nei Pamaskvės poilsio namuose, kur kainos gerokai didesnės negu mūsų kurorto paslaugų įkainiai. Jurijus - dirbantis pensininkas, buvęs mokslinis bendradarbis, todėl atostogas mūsų kurorte dar gali sau leisti.

“Laikas į rusakalbius žiūrėti šiek tiek ramiau”, - sakė pašnekovas, paprašytas įvertinti vietinių pastangas įtikti pinigus čia paliekantiems poilsiautojams. Žmogus stebėjosi, kodėl visose kavinėse valgiaraštis tik lietuvių kalba: “Jūs - kurortas, kuriame pagrindinis poilsiautojų kontingentas - lenkai ir rusai. Ar sudėtinga meniu šalia lietuvių kalba surašytų valgių tą patį pakartoti ir ta, kuria kalba didžioji poilsiautojų dauguma? Maskvos meras, pavyzdžiui, davė vieną nurodymą: pirmiausia turi būti informacija rusų kalba, o po jos nors ir dešimčia kitų užsienio kalbų. Vienos Druskininkų kavinės barmenė sakė, kad suteikti tokią informaciją kita kalba “mums uždrausta”. Bet juk tai neprotinga, ir tai supranta visi, išskyrus, matyt, tik vienus politikus. Smuiko muzikos dienų atidarymo metu prie miesto savivaldybės trumpai žodį tarė jūsų vicemeras. Trys ketvirtadaliai klausytojų buvo lenkai ir rusai, taip nieko ir nesupratę, apie ką jis ten kalbėjo. Argi sunku buvo išversti sakinį kitą? Žmones, atvažiuojančius čia poilsiauti ir paliekančius savo pinigus, reikia gerbti. Viena moteriškė labai taikliai mums ištarė: “Mes iš jūsų gerai gyvenome”...

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.